Apie tai laidoje diskutavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, investuotojas, Verslo angelų fondo įkūrėjas Algimantas Variakojis ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Investavimas į NT tik auga

Pasak NT plėtros asociacijos prezidento M. Statulevičiaus, pastaruosius keletą metų šiame sektoriuje galime pastebėti augantį skaičių investicijų. Patraukliausi miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, o juose būstų dairosi ir tarptautinės kompanijos, siekiančios apgyvendinti savo darbuotojus.

2019 m. paskutinio ketvirčio duomenimis, penktadalis būstų buvo perkami investicijoms. Situacija šiek tiek pasikeitė pandemijos laikotarpiu, tačiau rinka atsigauna ir nemažai tarptautinių kompanijų, ypatingai Baltarusijoje, planuoja bei ieško galimybių persikelti į kažkurią Baltijos šalių sostinę. Tarp jų – Vilnius.

„Mes konkuruojame šioje erdvėje ir egzistuoja labai stiprus poreikis kalbėti apie būstą nuomai šiai naujai bangai, kai gali atvažiuoti net ir keletas tūkstančių darbuotojų. Ši rinka visada verda, o didmiesčiuose tikrai egzistuoja nuomojamo būsto poreikis“, – sakė M. Statulevičius.

Mindaugas Statulevičius

Tačiau, pasak jo, galime pastebėti ir teigiamą transformaciją – į nuomos rinką ateina verslas.

„To anksčiau nebuvo – egzistavo privatūs nuomotojai, nemokantys mokesčių, nesudarantys sutarčių ir priimantys nesaugius nuomininkus. Dabar atsiranda naujas segmentas – būstai nuomai – gana dideli objektai, po 200–250 vienetų kambarių, kuriuos galima saugiai išsinuomoti iš verslo. Garantuojamos ilgailaikės sutartys, aiškūs įpareigojimai ir papildomos paslaugos. To ilgai ieškojo korporatyviniai nuomininkai, kurie nori greitai perkelti atvykstančius darbuotojus“, – apie rinkos pokyčius pasakojo Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.

Dėl to teks pasitempti privatiems investuotojams. M. Statulevičiaus teigimu, jiems reikės pagalvoti apie papildomų paslaugų pasiūlą arba konkuruoti kaina. Jis įsitikinęs, kad šie pokyčiai vyks artimiausiu metu.

Pravartu apsvarstyti kitas investavimo galimybes

Štai Verslo angelų fondo įkūrėjas Algimantas Variakojis įsitikinęs, kad norintis investuoti žmogus privalo ne iš karto pirkti NT, o pirmiausia apsvarstyti ir kitas alternatyvas. Jo nuomone, kai kurie žmonės paprasčiausiai nesugeba tinkamai įsivertinti savo galimybių.

„Pradėkime nuo to, kur žmogus nusimano. Jeigu jis nusimano dalyke, kurį daro, investicija gali būti gera tiek į akcijas, tiek į NT, obligacijas ar kažkur kitur. Visada reikia perskaičiuoti. Jei visi perka būstą, nebūtinai reikia pirkti ir man. Ne visada rinka kyla į viršų. Kai atėjo paskutinė krizė, visi suprato, kad būsto kaina gali kristi pusiau, lyginant su suma, kurios reikėjo tą būstą pastatyti. Reikia žinoti, ką darai, pasiskaičiuoti ir, svarbiausia – pasitarti su specialistu bei dideliu kritiku“, – pastebėjo A. Variakojis.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jam pritarė ir M. Statulevičius, teigdamas, kad žmonės neretai užsideda rožinius akinius, galvodami, jog jiems pasiseks lygiai taip, kaip kažkada pasisekė jų bičiuliui ar kaimynui. Tačiau čia jis grūmojo pirštu – būtina pasiskaičiuoti visas įmanomas išlaidas ir tik tada priimti sprendimą investuoti, mat būsto kainos didžiulės, o atsipirkimas – ne visada garantuotas.

„Reikia labai gerai suskaičiuoti, kas už to stovi – remontas, įrengimas, brokerio, notaro paslaugos, galiausiai – mokesčiai. Be to, svarbu nepamiršti, kad būstas ne visada bus užimtas, o tai galioja tiek ilgalaikei, tiek trumpalaikei nuomai. Niekas neskaičiuoja, kad 12 mėnesių jis bus apgyvendintas ir neš metines pajamas. Turbūt, tikslingiausia būtų skaičiuoti 11, o dar saugiau – 10 mėnesių.

Sudėjus visas dedamąsias dalis reikia įvertinti, ar būstas, kad ir kokia bebūtų jo paskirtis, bus likvidus bent 5–10 metų, nes pasikeitus prioritetams, gali tekti jį parduoti, pereiti į kitą investavimo būdą ar tiesiog išvykti“, – teigė M. Statulevičius.

Investicijos į NT – istorinė pasekmė

Ekonomistas Nerijus Mačiulis atviras – tendencija investuoti į NT ir laikyti tai patraukliausiu investavimo būdu – nėra vakarietiška praktika. Pasak jo, daugiau nei 90 procentų viso gyventojų turto yra NT ir tik apie 5 procentai – finansinis turtas, kurio pusę sudaro indėliai.

„Didelė dalis gyventojų neatrado alternatyvų – investicijų į skolos vertybinius popierius, akcijas, investicinius fondus ir t.t. Kodėl taip yra? Dėl to šiek tiek kaltos istorinės aplinkybės. Okupaciniais metais ne visi galėjo įsigyti kokį nori būstą, o nepriklausomybės metais atsirado galimybė įsigyti tai, ko niekada, galbūt, negalėjo tėvai. Toks kultūrinis-istorinis aspektas lemia didelį gyventojų polinkį į NT“, – pastebėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pasak jo, kitas svarbus aspektas – Lietuvoje profesionalios nuomos rinka nėra išvystyta. Naujas reiškinys mūsų šalyje – galimybė išsinuomoti būstą iš įmonės – vakarietiška praktika, populiari Vokietijoje, Šveicarijoje ir Olandijoje, kuri į rinką atneš teigiamų pokyčių.

„Nemanau, kad lietuviai čia išsiskiria gerąja prasme. Tai – žemo finansinio raštingumo klausimas, kuomet matai tik vieną turto klasę. Tai jau yra alternatyvų nematymas ir ne visais laikais investicija į NT yra geriausia investicija. Ji taip pat gali labai greitai ir labai ženkliai nuvertėti – jos likvidumas mažas, o priežiūros sąnaudos dažnai gali būti labai didelės“, – teigė N. Mačiulis.