Bendrovės vadovas Justas Šablinskas teigia, kad apie draudimą darbuotojams buvo galvojama nuo pat pandemijos pradžios: „Šis laikotarpis yra pakankamai sudėtingas mūsų kurjeriams, kadangi jie kiekvieną dieną siuntas pristato tūkstančiams žmonių visose šalyse. Sprendimo ieškojome nuo pat karantino pradžios, o dabar jau turime realią galimybę šį dalyką įgyvendinti. Visgi niekas nesame apsaugoti nuo šios ligos“,- teigia įmonės vadovas.

Pasak „Venipak“ vadovo bendrovės darbuotojai buvo apdrausti bendradarbiaujant su draudimo brokerių bendrove „Aon Baltic“: „Lietuvoje tokį draudimą siūlo „Lietuvos draudimas“, su kuriais pradėjome glaudžiai bendradarbiauti per savo partnerius Aon Baltic“.

„Aon Baltic“ brokerių bendrovės vadovas Žilvinas Petrauskas teigia, kad sukurti darbuotojų COVID draudimą paskatino nerimo kupina situacija rinkoje. "Matėme, kad mūsų klientų darbuotojai jaučia nuolatinį stresą dėl grėsmės netekti darbo ir bijo prarasti nuolatines pajamas, jei užsikrėtus COVID-19 virusu būtų paguldyti į ligoninę, o po to dar ilgą laiką praleistų izoliacijoje. Dėl to buvo jaučiamas darbdavių rūpestis dėl dirbančiųjų motyvacijos ir saugumo jausmo", - pasakojo Ž. Petrauskas.

„Aon Baltic" duomenimis, per pirmąsias dvi savaites šalies įmonės COVID draudimu apdraudė virš 30 000 darbuotojų.

„Venipak“ įsigytas draudimo paketas numato, kad darbuotojui susirgus COVID-19 infekcija ir gydantis ligoninėje bus mokama fiksuota išmoka, kuri Lietuvoje sieks iki 2000 eurų, o Latvijoje iki 1300 eurų.

Panašius draudimus darbuotojams visame pasaulyje taiko tik maža dalis bendrovių, kai kurios jų – moka kompensacijas susirgusiems. Štai Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė UBER savo pavežėjams ir maisto pristatymo darbuotojams dėl COVID – 19 susirgimų jau išmokėjo 3 mln. JAV dolerių.

Jaučia atsakomybę prieš darbuotojus

„Venipak“ vadovas teigia, kad iki šiol nei vienas įmonės darbuotojas nėra užsikrėtęs ir neserga COVID – 19, tačiau sprendimas darbuotojus apdrausti užtikrins, kad kiekvienas jų bus apsaugotas nuo kylančios grėsmės sveikatai.

„Paskelbus karantiną šalyje daug dėmesio skiriame savo darbuotojų sveikatai – jie privalo dėvėti kaukes bei vienkartines pirštines, dezinfekuoti rankas, yra matuojama darbuotojų kūno temperatūra prieš darbą ir po darbo. Mūsų kurjeriai, darbuotojai logistikos centruose ir visas aptarnaujantis personalas dirba padidintos rizikos sąlygomis, todėl mes jaučiame didelę atsakomybę prieš juos ir jų šeimas. Mūsų pareiga užtikrinti, kad kiekvienas „Venipak“ darbuotojas jaustųsi saugiai ir neturėtų jaudintis dėl savo ateities“, - sako J. Šablinskas.

Anot J. Šablinsko, „Venipak“ šiuo metu laikosi visų įmanomų saugumo priemonių tiek pristatant, tiek ir paimant siuntas iš siuntėjų. „Mūsų kurjeriai siuntas pristato tiesiai į namus ir laikosi labai griežtų taisyklių – siuntą atiduoti arba paimti kurjeris gali tik laiptinėje arba prie namo, jis negali eiti į siuntėjo ar gavėjo namus. Mes vieninteliai siuntas pristatome „bekontakčiu“ būdu su PIN kodu, kuomet kurjeris atvykęs pas gavėją išsiunčia PIN kodą į nurodytą Gavėjo mobilų telefono numerį. Gavėjui tereikia padiktuoti gautą PIN kodą, kurį kurjeris suvedęs į skanerį patikrins, ar PIN kodas teisingas. Taip pat atsisakėme ir atsiskaitymų grynaisiais pinigais“, - sako J. Šablinskas.

Investuoja į darbuotojus

„Venipak“ vadovas pasakoja, kad minėtas draudimas yra tik maža dalis to, ką kurjerių tarnyba siūlo savo darbuotojams. „Šis draudimas yra labiau reakcija į dabartinę situaciją, o kartu norime parodyti esamiems ir būsimiems savo darbuotojams, kad mums rūpi kiekvienas iš jų ir esame pasirengę investuoti tiek į jų įgūdžius, tiek ir į sveikatą“, - sako J. Šablinskas.

2019 metų pabaigoje „Venipak“ visose Baltijos šalyse pristatė „Venipak akademija“ projektą. Šių, savaitės trukmės mokymų metu, nauji kurjeriai mokomi įvairių naujų įgūdžių – tinkamo bendravimo su klientais, saugaus vairavimo, krizinių situacijų valdymo.

„Akademija yra skirta tiek naujiems darbuotojams, tiek jau esamiems, kadangi norime, kad mūsų darbuotojai tobulėtų nuolatos. Nauji darbuotojai yra mokomi pradinių įgūdžių, o jau dirbantys yra testuojami, jiems organizuojami pakartotiniai arba nauji mokymai, kad jie galėtų nuolat tobulėti“, - sako J. Šablinskas.