Karteliai – didžiausias sveikos konkurencijos priešas
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas pasakoja, kad šiais laikais
Konkurencijos taryba ypač didelį dėmesį skiria konkurenciją ribojančių susitarimų (kartelių) tyrimams. 2015–2019 m. Konkurencijos taryba nustatė 15 konkurenciją ribojančių susitarimų, o už tai baudų susilaukė 80 Lietuvos įmonių.
„Karteliai yra vieni pavojingiausių Konkurencijos įstatymo pažeidimų, kurie daro didelę žalą tiek sąžiningai konkuruojančiam verslui, tiek vartotojams (šie priversti už prekes ir paslaugas mokėti daugiau). Vien 2018-aisiais mūsų institucijos ekspertai iš viso tyrė 92 ūkio subjektus, veikiančius skirtinguose pramonės, prekybos ir paslaugų teikimo sektoriuose: notarinių paslaugų, vairavimo mokymo paslaugų, statybų, automobilių atsarginių dalių, paukštienos prekybos, komunalinių bei teritorijų tvarkymo paslaugų“, – pasakoja E. Šatas.
Įmonėms, dalyvavusioms sudarant kartelius, gresia baudos, siekiančios iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, o įmonių vadovams, prisidėjusiems prie tokio susitarimo sudarymo, – draudimas nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas bei bauda iki 14 480 Eur. Vis dėlto, pasak Konkurencijos tarybos atstovo, jeigu bendrovės pačios pateikia tarybai informaciją apie pažeidimus, jos gali sumažinti gresiančių sankcijų naštą arba jų visiškai išvengti.
„2010–2015 m. prisipažinusios apie sudarytus kartelius atsakomybės visiškai išvengė 6 įmonės, kurioms grėsė baudos beveik už 1,5 mln. eurų. Bendrovės buvo atleistos nuo baudų, nes pirmos pranešė apie kartelį ir pateikė įrodymus dar iki Konkurencijos tarybai pradedant tyrimą, nebuvo susitarimo iniciatorės, operatyviai reagavo į prašymus pateikti tyrimui reikalingą informaciją ir geranoriškai bendradarbiavo su institucija“, – aiškina E. Šatas.
Anot jo, pažeidimo pripažinimo faktas gali padėti įmonei išvengti ne tik finansinių sankcijų, bet ir kitų neigiamų pasekmių, susijusių su verslo reputacija.
„Įmonės, atleistos nuo baudos už kartelinį susitarimą, nėra įtraukiamos į profesinį pažeidimą padariusių tiekėjų sąrašą, kuris gali tapti kliūtimi dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Be to, įmonių, kurios pripažįsta sudariusios kartelius ir pateikia patvirtinančius įrodymus, vadovai išvengia asmeninės atsakomybės“, – teigia pašnekovas.
Valdžios institucijos stabdo konkurenciją?
Tačiau karteliniai susitarimai yra tik viena iš neleistinos veiklos sričių, su kuriomis kovoja Konkurencijos taryba, o konkurenciją, pasak E. Šato, varžyti gali ne tik privatus verslas, bet ir valstybė.
„Tiek pernai, tiek ir anksčiau baudas esame skyrę ir už Reklamos įstatymo pažeidimus (tiesa, nuo 2019 m. gegužės 1 d. klaidinančios ir lyginamosios reklamos priežiūros funkcijas perėmė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba), Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimus. Už konkurencijos suvaržymus esame skyrę baudas ir savivaldybėms.
Konkurencijos taryba ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad valdžios institucijos turėtų labiau rūpintis konkurencijos skatinimu, ieškoti priežasčių, kas jai trukdo. Vienas iš reikšmingai konkurenciją ribojančių veiksnių yra perteklinis reguliavimas, sukuriantis kliūtis verslo pradžiai ar plėtrai, todėl institucijos turėtų ypatingą dėmesį skirti savo rengiamų teisės aktų projektų poveikio vertinimui. Valdžios institucijos periodiškai turėtų įsivertinti, ar jų verslui nustatytos „žaidimo“ taisyklės yra tinkamos privačiai iniciatyvai atsirasti, ar jos padarė viską, kad privati iniciatyva nebūtų ribojama, kad šios būtų daugiau, peržiūrėti ir pakeisti netinkamą reguliavimą“, – pasakoja E. Šatas.
Konkurencijos tarybos atstovo paklausus, kada konkurenciją galime vadinti sveika, o kada įmonėms verta susirūpinti konkurentų veiksmais, E. Štatas sako, jog vertinant konkurenciją skirtinguose sektoriuose, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į tai, ar įmonėms sudarytos lygios galimybės veikti rinkoje.
„Lygios galimybės visiems ūkio subjektams ypač svarbios rinkose, kuriose veikia ir valstybės ar savivaldybių įmonės, nes valstybės ar savivaldybių institucijos gali būti suinteresuotos savo įmonėms sudaryti geresnes veiklos sąlygas nei kitiems rinkos dalyviams. Jeigu verslas mato, kad yra diskriminuojamas valstybės ar savivaldybių institucijų, jis turėtų ginti savo interesus, kreipdamasis į Konkurencijos tarybą“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, veiksmingiausia konkurencija yra tose rinkose, kuriose nė vienas iš rinkos dalyvių neturi tokios galios, kad priimdamas sprendimus dėl prekių (paslaugų) kainos ar kokybės „nebijotų“ konkurentų daromo spaudimo.
„Jeigu įmonė įgyja tokią rinkos galią, kad kiti rinkos dalyviai nebegali su ja veiksmingai konkuruoti ir ji pradeda dominuoti rinkoje, ji gali piktnaudžiauti savo padėtimi atlikdama tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, nepagrįstai varžydama kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeisdamos vartotojų interesus.
Jeigu įmonė yra pranašesnė už savo konkurentus, nes sugeba pasiūlyti geresnes, pigesnes paslaugas ar prekes klientams, ir taip didina savo rinkos dalį, tokia plėtra rinkos ekonomikos šalyse nėra ribojama konkurencijos teisės priemonėmis. Tačiau Konkurencijos įstatymas riboja įmonių galimybes augti įsigyjant kitus rinkos dalyvius ar susijungiant su jais“, – aiškina E. Šatas.
Didėjanti konkurencija – augančios ekonomikos variklis
Vieno konkurencingiausių rinkos sektorių – Nekilnojamo turto (NT) – atstovė, „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė sako, kad NT sektoriaus konkurencingumas yra vienas iš pagrindinių sveikos ir augančios ekonomikos indikatorių.
„Galime tik pasidžiaugti, kad ekonominė situacija Lietuvoje yra gera ir tai liudija išties aktyvi konkurencija NT srityje. Be ekonominės dalies, natūrali kiekvienos srities konkurencingumo dedamoji yra siekis tobulėti, padaryti geriau, surasti įdomesnių idėjų, pasiūlyti visų mūsų gyvenimą pagerinančių sprendimų“, – teigia S. Sigita Survilaitė-Mekionienė.
Pasak jos, sveika konkurencija rinkoje įmonėms leidžia ne tik efektyviai veikti ir augti, bet ir užtikrinti geriausias sąlygas klientams.
„Verslui konkurencija yra tiesiausias kelias į efektyvumą: nuo idėjų lygmens iki procesų valdymo ir išpildymo. Sveika verslo konkurencija turi tam tikrus morališkai ir teisiškai apibrėžtus rėmus, iš kurių išlipusieji dažniausiai būna vertinami jau per neigiamą prizmę. Laimei, mūsų rinkoje ryškesnių atvejų neturime. Klientams konkurencija neabejotinai užtikrina geresnę kokybę, platesnį pasirinkimą, originalesnes idėjas ir gausybę kitų faktorių, kurie galutiniame taške vienaip ar kitaip susiveda į geriausią objektyviai galimą kliento lūkesčio išpildymą“, – sako NT atstovė.
Jos teigimu, Lietuvoje vis daugiau žmonių ir verslo atstovų supranta sveikos konkurencijos naudą, todėl ateityje atvejų, kai yra pažeidžiami konkurencijos principai ir įstatymai, turėtų mažėti.
„Gyvename puikioje šalyje, kurioje daugybė išsilavinusių ir talentingų žmonių, puikiai suvokiančių konkurencinės aplinkos pranašumus. Neabejoju, kad sveika konkurencija yra visa ko variklis ir ne vien versle – pažiūrėkime, kaip dažnai mes valstybės mastu mėgstame palyginti savo pasiekimus su kitų šalių, pavyzdžiui Skandinavijos. Tai ir akivaizdžiai parodo, kad toks sveikas varžymasis yra progreso variklį varantys degalai, kurių, tikiuosi, mūsų šalyje niekada nepritrūks“, – teigia S. Sigita Survilaitė-Mekionienė.
