Pasak tvarumo ekspertės, didelis technologijų proveržis labai pagerino žmonių gyvenimo kokybę, tačiau ilgą laiką niekas neatsižvelgė, koks neigiamas poveikis buvo padarytas aplinkai. Šiandien, pasak I. Bimbirytės-Yun, šios prabangos nebegalime sau leisti – turime imtis tvarumo įgyvendinimo veiksmų ne tik darbe, bet ir namuose.

„Telia“ – informacinių technologijų, o ne sunkiosios pramonės atstovė, tačiau nepaisant to, jūs daug darote aplinkosaugos srityje. Kodėl?

Mums, kaip informacinių technologijų įmonei, startuoti yra lengviau, nes su kiekviena nauja technologija mes galime įgyvendinti vis tvaresnius ir žalesnius sprendimus. Kitoms įmonėms, kurios dirba tiesiogiai su nafta, yra daug sudėtingiau, bet net ir jos jau kalba apie tvarumą.

Aišku, susiduriame su iššūkiais ir mes. Mūsų įmonė taip pat daro poveikį aplinkai, kurio negalime ignoruoti. Tvarumas vis aktualesnė tema ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. „Telia“ tvarumas, kaip dalis politikos ir strategijos, jau yra seniai, bet šiandien apie tai kalbame garsiau, nors įvairiausių veiksmų imamės jau seniai.

Kodėl apie tai kalbame daugiau šiandien? Kaip manote, tai – mada ar būtinybė?

Tai – būtinybė, mada to nepavadinčiau. Mūsų atveju mes prisidedame prie to, kas svarbu visuomenei ir mums kaip įmonei. Anksčiau pasaulis vystėsi labai greitai, buvo daroma labai ženkli pažanga mūsų žmonių gerovės labui, bet nebuvo žiūrima, kokį pėdsaką paliekame aplinkai. Šiandien mes nebegalime to ignoruoti. Planetą turime vieną ir reikia prisiimti atsakomybę už tai, kokį poveikį darysime toliau. Kiekvienas individas vartoja vandenį, naudojasi daiktais, o įmonę sudaro daug žmonių, įmonė naudojasi pastatais, lygiai taip pat naudojame technologijas, kurios reikalauja didelių energijos resursų. Žiūrime, kur darome didžiausią poveikį ir bandome atrasti sprendimus, kaip galėtume jį minimalizuoti.

O ar esate paskaičiavę kokį poveikį darote gamtai? Ir kaip jį mažinate?

Skaičiavimus padaryti yra labai sunku, bet jie vykdomi nuolatos, ypač dabar. Šiais metais „Telia“ visose septyniose savo veikimo šalyse paskelbė tikslą, kad iki 2030 m. mažins atliekas ir anglies dioksido išskyrimą iki nulio bei sieks šimtaprocentinio darbuotojų įsitraukimo.

Indrė Bimbirytė-Yun
Foto: Organizacijos nuotr.

O kas dabar sukuria tas atliekas? Juk „Telia“ pati nieko negamina.

Mes naudojame labai daug energijos. Pavyzdžiui, mūsų duomenų centrai sunaudoja be galo daug elektros. Ieškojome sprendimo, kaip tai išspręsti. Šiandien esame sugalvoję šaldymo ir vėdinimo technologiją, kuri leidžia gerokai sumažinti energijos sunaudojimo kiekį.

Dar vienas pavyzdys – turime labai daug mobiliųjų stočių. Darydami auditą, kaip galime minimalizuoti energetikos suvartojimo lygį, sugalvojome stočių „migdymo“ metodą. Tai reiškia, kad kai jų apkrova mažiausia – paryčiais, naktimis, mes jas trumpam „užmigdom“. Atsiradus srautui, stotis įsijungia ir veikia toliau.

O ar biuruose įvyko kažkokių pokyčių, prisidedančių prie tvarumo?

Mūsų naujasis biuras Vilniuje tikrai prisidėjo prie įpročių keitimo. Vienas iš paprastų pavyzdžių – po stalais nėra šiukšlių dėžių. Mes turime specialias vietas, kur galima rūšiuoti šiukšles. Taip pat naujajame biure renkame lietaus vandenį, kuris panaudojamas sanitariniuose mazguose. Turime saulės kolektorius, iš kurių šviesiomis dienomis yra gaunama beveik visa energija pastatui. Nemažai metų Lietuvoje naudojame atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminamą energiją. Visi šie žingsniai – įmonės ir kiekvieno žmogaus mastu – prisideda prie mūsų kelionės tų tikslų pasiekimo link.

Skatinate vidines iniciatyvas ir šviečiate darbuotojus tvarumo klausimais. Kokius įpročius sunkiausia išugdyti?

Tai yra kelionė. Reikia kalbėti, kas yra tvarumas, kodėl mums tai svarbu, ką mes turime kiekvienas padaryti, kad pasiektume tą tikslą. Mes norime, kad darbuotojai keistųsi ne tik darbe, bet ir namie. Naujajame biure turime ir elektrinių automobilių įkrovimo punktus, turime vadinamąjį „dviračių spa“, kur galime palikti ir pasikrauti elektrinius prietaisus. Vasarą labai daug kolegų važiuoja į darbą dviračiu.

Kokias rekomenduotumėte telefono programėles, kurios leistų būtų draugiškesniems aplinkai?

Kalbant apie visuomenei naudingas programėles, tai išskirčiau „Environmental challenge“. Žaidimo būdu ji skatina imtis įvairių užduočių – pavyzdžiui, tris dienas iš eilės į parduotuvę nepamiršti pasiimti daugkartinio panaudojimo maišelį. Tos užduotis sunkėja. Gali pasitikrinti, koks yra užterštumas tavo aplinkoje, garso triukšmo lygis ir pan. Dar viena tokia programėlė – „Buycott“ – leidžia nuskaityti prekės brūkšninį kodą ir sužinoti, ar prekės buvo pagamintos tvariai – ar nebuvo išnaudojami vaikai ir pan. Kita programėlė „Go green“ skaičiuoja, kokį anglies dioksido emisijos lygį sukuria tavo įpročiai.

Keliate aukščiausius reikalavimus ir savo partneriams. Gal galite papasakoti plačiau?

Savo tvarumo kelionėje „Telia” siekia turėti ir partnerius, kurie pasisako už tvarumą. Pavyzdžiui, tiekėjai pasirašo kodeksą, kuriame yra nurodyti tam tikri aplinkosauginiai reikalavimai. Nuo kitų metų teiksime ir klausimyną, kad mūsų tiekėjai galėtų įsivertinti anglies dioksido emisijos lygį ir apie tai informuotų mus – kaip jie sprendžia šį klausimą, kokia politika taikoma ir tai bus mūsų vienas iš atrankinių kriterijų atsirenkant partnerius.

Esate didelės įmonių grupės dalis. Ką daro šiuo tvarumo klausimu kitos grupės įmonės?

Kaip ir minėjau, esame išsikėlę bendrus tikslus, visi dirbame jų link. Skirtingose šalyse „Telia“ turi savus iššūkius, tačiau kiekvienais metais darome vidinius auditus ir žiūrime, kur pasitempti. Tačiau kiekviena šalis imasi individualių sprendimų. Pavyzdžiui, kolegos iš Suomijos įsikėlę į naują pastatą, pastatytą virš metro stoties ir jie neturi parkingo išvis. Anot jų, jei jau įsikūrė tiesiai virš susisiekimo arterijos, tai reikia ja naudotis – įmonė kompensuoja dalį transporto išlaidų, tai kviečia naudotis. Ir tai veikia.

Norėčiau pasakyti, kad Skandinavijoje tvarumas jau labiau žinoma sąvoka, nors jie turi irgi savų problemų. Bet Suomijos vyriausybė yra priėmusi, kad iki 2035 m. Suomija kaip valstybė turi tapti neutrali anglies dioksido emisijos prasme. Tam skiriamas finansavimas, infrastruktūros gerinimas ir tai rodo visuomenės brandą.

Iš ko dar galėtume pasimokyti socialinio atsakingumo?

Labai svarbu paminėti ir tai, kad mūsų įranga sukuria labai daug anglies dioksido emisijos. Mūsų kolegos Švedijoje pardavinėja antro naudojimo telefonus – juos atnaujina, perpakuoja ir siūlo įsigyti klientams. Tai yra alternatyva tam, kad įsigytum naują, tu gali įsigyti puikiai veikiantį telefoną.

Kaip klientai reaguoja į šį pasiūlymą?

Manau, kad tai neprieštarauja tam, jog žmogus gali norėti ir naujo telefono. Rinka siūlo kažkam ir panaudotų prekių, tačiau turi pasiūlyti daug ir tiems, kurie visada nori naujovių. Pasiūlydami žmonėms galimybę rinktis, mes jiems dar suteikiame galimybę pamąstyti apie tai, apie ką jie galbūt nebūtų net nebūtų pagalvoję. Lietuvoje šiandien irgi pradedame tuos žingsnius – pavyzdžiui, turime telefonų įdėklus, kurie yra suyrantys.

Dar svarbu tai, kad klientai pagalvotų – o kur palikti savo seną telefoną? Mes siūlome juos atnešti mums, o mes užtikrinsime, kad jie bus perdirbti ir neatsidurs sąvartyne.

Ar galime tikėtis pamatyti parduodamų dėvėtų telefonų Lietuvoje?

Tai svarstoma, tačiau yra įvairių apribojimų, kuriuos turime apgalvoti. Manau, kad pamatysime ilgainiui tai Lietuvoje. Žiedinės ekonomikos modelis verčia pagalvoti, koks verslas bus ateityje. Kadangi siekiame nulio atliekų, tai turime galvoti, ką darysime su visa panaudota įranga.