Nebesame tik pigios darbo jėgos šalis
„Anksčiau mes, lietuviai, buvome pigios darbo jėgos šaltinis – mūsų įmonės konkuravo kaina. Tačiau dabar mūsų verslai išaugo „vaikiškus marškinėlius“: jie jau siūlo sprendimus ir net į užsienio rinkas eina su savo prekės ženklais“, – teigia „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.
Pasak specialisto, nebūtinai apie sėkmingai lietuvių vystomą verslą užsienyje žinome savo šalyje – neretai dėl per mažos vietinės rinkos lietuviškos įmonės iškart orientuojasi į užsienį bei ten parduoda didžiąją dalį savo produkcijos ar paslaugų.
„Pavyzdžiui, „Vinted“, „Deeper“, jų pagrindiniai klientai buvo ne Lietuvoje, o Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje. Tie patys lazerių gamintojai: jie anksčiau buvo žinomi užsienyje, mokslininkų tarpe kaip puikūs mokslinės įrangos gamintojai ir tai tęsėsi daug metų. Tikriausiai tik pastaraisiais 10 metų informacija apie juos buvo pradėta viešinti Lietuvoje“, – teigia V. Ivanovas.
Tokių sėkmingai užsienyje veikiančių lietuviškų įmonių, kaip pasakoja tyrimų ir analizės skyriaus vadovas, turime baldų, maisto pramonėje, transporto ir logistikos, vidutinių technologijų ir kt. srityse.
Ar didžiuojamės sėkmingais lietuviškais verslais?
Nepaisant to, kad turime ne vieną tarptautiniu mastu sėkmingai veikiantį lietuvišką verslą, apie jo veiklą, sėkmę ne visada žinome pakankamai. Be to, neretai lietuviško verslo reputacija lietuvių akyse yra žemesnė nei užsienio įmonių: 2019 metų reputacijos tyrime aukščiausias pozicijas užėmė užsienio kapitalo verslai.
„Avia Solutions Group“ vadovas Gediminas Žiemelis, kalbėdamas apie lietuviškas įmones, jų sėkmę ir suvokiamą reputaciją, juokauja: „Savoje šalyje pranašu nebūsi, nebent po mirties“.
Pasak verslininko, to priežastys gali būti įvairios. „Užsienio įmonių pagrindiniai vadovai yra toli nuo Lietuvos, jų asmeniškai visuomenė net nėra mačiusi <...>. Be to, beveik visos užsienio kapitalo įmonių veiklos yra perkeliamos iš brangesnių rinkų. Tai jiems leidžia kurį laiką mokėti didesnius atlyginimus Lietuvoje, duoti išdirbtus gamybos ir vadybos procesus. Žinoma, darbuotojų motyvavimo metodikos, vidinio klimato gerinimo įrankiai yra išdirbti per daug metų ir veiksmingi, nes verslai veikia ne 30 metų, o šimtmečiais“, – teigia jis.
Ekologiškus produktus gaminančios „Auga group“ vadovas K. Juščius, kalbėdamas apie verslo sėkmę, suabejoja, ar daugelis lietuvių žino jų įmonę bei atpažįsta produkciją.
„Ekologiškų produktų vartojimas mūsų šalyje labai mažas, o gi žmonės prekių ženklus pažįsta arba per produktus, kuriuos jie dažniausiai vartoja, arba apie įmones ir jų prekių ženklus yra daug kalbama viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, mes didžiuojamės lazeriais, nors nelabai suprantam, bet žinom, kad lazeriuose mes varom kietai. Nors šalies ekonomikoje jie sudaro vos 0,1 proc., bet tai – labai kieta. O jei kalbame apie baldų pramonę – nieko čia kieto, nors ji sudaro 10 ar 15 proc. ekonomikos“, – įsitikinęs K. Jusčius.
Maisto produktus eksportuoja nuo Japonijos iki Kanados
Daugiau nei 20 metų užsiėmęs pievagrybių auginimu, šiandien Kęstutis Juščius vadovauja „Auga Group“ įmonei, kuri 2015 metais perėjo prie ekologinio žemės ūkio, o dabar eksportuoja apie 80 proc. savo produkcijos.
Kaip pats pasakoja, nors eksportuoja nuo ekologiškų daržovių iki ekologiškų sriubų, pievagrybiai vis dar sudaro ypač didelę išvežamos produkcijos dalį.
„Aš buvau grybų augintojas apie 20–25 metus. Po to, kai nusprendėme vystyti ekologišką ūkį, apie 85 proc. produkcijos eksportavome į užsienį. Mūsų pievagrybius valgė ir visa Latvija, ir visa Estija bei didžioji dalis Skandinavijos šalių. Kaip rodo įmonės statistika, didžiąją dalį parduodamų produktų sudaro grybai, nors Lietuvoje jų parduodame tik 10–15 proc.“, – vardija K. Jusčius. Didžiausios įmonės galutinių produktų rinkos – Švedija, Vokietija, Prancūzija bei Japonija, tačiau savo produktus parduoda ir Kanadoje bei Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Pasak jo, pagrindinė priežastis, dėl kurios tiek daug produktų įmonė eksportuoja į užsienį, – per pastaruosius 10 metų daugiau nei kelis kartus išaugusi ekologiško/švaraus maisto tendencija pasaulyje. Tuo tarpu Lietuvoje ekologiškų produktų vartojimas vis dar išlieka mažas.
„Rinka, į kurią atėjome, yra tinkama – tokiu būdu pagaminti produktai yra paklausūs. Žinoma, visame pasaulyje tokių produktų ir tiekėjų yra begalybė. Mes turime konkuruoti ir stumdytis pečiais. Tačiau mes pakankamai sėkmingai eksportuojame ir į tolimas rinkas, pvz., Japoniją. Ten mes esame europietiški produktai. Net amerikiečiai Europą supranta kaip išprususį, gero skonio ir gerų produktų su istorija bei su tradicijomis regioną“, – pasakoja K. Juščius.
Nepaisant tarpusavyje ypač skirtingų regionų, pasak įmonės atstovo, į juos eksportuojami produktai yra tokie pat: nesiskiria nuo tų, kuriuos randame Lietuvoje esančių prekybos centrų lentynose.
„Labai įdomu, jog tai, ką nuperka ir kas tinka Lietuvos vartotojams, tinka ir japonams bei amerikiečiams. Esam pagaminę tik keletą sriubų, kurios yra skirtos specialiai japonų rinkai. Jomis mes net neprekiaujame Lietuvoje, nes čia niekas nenori kukurūzų sriubos. Jei kalbame apie kitas – pomidorų, morkų, grybų – sriubas, tai tokia pat, kokia prekiauja „Ikea“ Japonijoje, yra parduodama ir Lietuvoje“, – tikina įmonės vadovas.
Vis tik, ekologiško ir tvaraus verslo populiarėjimas pasaulyje diktuoja ir įmonės veiklos modelį. Pirkėjams ir partneriams svarbu, kaip šis produktas atkeliauja iki jų stalo, kaip atsiranda ar yra auginama žaliava.
„Bandome dalyvauti plėtros projektuose, kuriais remdamiesi norime gamybos būdą padaryti tvarų aplinkai. Šiandien tai dar nesimato mūsų kasdienėje veikloje, tai vis dar yra labiau tyrimų plėtros stadijoje“, – teigia K. Juščius.
Užsienyje išskėstomis rankomis niekas nelaukia
Gedimino Žiemelio vadovaujama „Avia Solutions Group“ įmonė šiuo metu turi 67 biurus ir gamybos padalinius, teikiančius aviacijos paslaugas bei sprendimus visame pasaulyje. Kalbėdamas apie sėkmingą verslo plėtrą užsienyje, G. Žiemelis tikina, kad ypatingų galimybių kitose rinkose nėra, todėl reikia ieškoti išskirtinių verslo savybių.
„Niekas užsienyje nelaukia išskėstomis rankomis, turi turėti kažkokių pranašumų, žinių, vadybos patirties, dedikuotos vadovų komandos. Laisvų nišų beveik nėra, visose kažkas vyksta, yra susiformavusi ir pasiūla, ir paklausa. Norint plėsti verslą į užsienį, greičiausiai reikia rizikuoti ir pirkti ten jau veikiančias bendroves, iš anksto žinant, ką darysi geriau, kaip tai duos sinergiją su verslais kitose šalyse“, – pataria verslininkas.
Pasak G. Žiemelio, jo verslo sėkmes ir nesėkmes lėmė ekspertinės žinios ir patirtis. „Jeigu pasigilintumėme, kodėl kai kur mums pavyko ar nepavyko, tai labiausiai akcentuočiau žinias ir patirtį. Niekas nestovi vietoje, žinios yra gyvas dalykas, todėl mokytis ir tobulėti reikia nuolat. Taip pat veikloje svarbu kokybė, dalykiškumas, pažadų vykdymas, mokumas“, – teigia žinomas verslininkas.
Konkurencija, verslininko nuomone, yra verslo variklis. „Konkurencijoje yra kūrybos, greito mąstymo, aistros, pergalių ir pralaimėjimų elementų. Mūsų versle nereikia konkuruoti kaina, mes dirbame B2B (verslas-verslui) sektoriuje ir be kainos yra daug kitų svarbių elementų: kokybė, greitis, aptarnavimas, finansiniai sprendimai ir t.t.“, – aiškina jis.
Kaip vieną didžiausių iššūkių įmonėms planuojančioms plėstis į užsienio rinkas, G. Žiemelis įvardija sunkumus ieškant finansavimo.
„Lietuvoje veikiantys bankai plėtrai užsienyje nesuteikia paskolų, todėl reikia dirbti ir ieškoti kapitalo tarptautinėse finansų rinkose. Tam reikia įmones reitinguoti, leisti obligacijas, vesti bendroves į biržas, t. y. išmokti įmones valdyti korporatyviškai“, – vardija G. Žiemelis.
Didžiausias konkurentas užsienyje – mūsų pačių reputacija
V. Ivanovas, kalbėdamas apie tai, su kuo dažniausiai konkuruoja užsienio rinkose veikiantis lietuviškas verslas, teigia, kad su savo pačių reputacija.
„Su mūsų reputacija – tam tikrais susiformavusiais stereotipais, su išankstiniais nusistatymais mūsų atžvilgiu, kuriuos turime įveikti, pavyzdžiui, kad mes nesame pigios darbo jėgos šalis, kad galime gaminti kokybiškai, kad galime pasiūlyti sudėtingų sprendimų, o ne tik primityviausią ir įgūdžių nereikalaujantį „štampavimą“, galiausiai, kad esame patikimi partneriai, gebantys viską padaryti laiku.“ – vardija pašnekovas.
Vis tik, Azijoje rinkose situacija kiek kitokia – šiose šalyse Europa nėra skirstoma į skirtingus regionus, visos šalys laikomos tiesiog Europa, todėl įsisenėję stereotipai lietuviškoms įmonėms čia taip pat negalioja.
„Ten jau nereikia įrodinėti, kad tu esi kokybiškas. Faktas, kad esi iš Europos, jau iš anksto tau suteikia nemažą kreditą. Europa jiems – tai kokybiškos prekės ar paslaugos požymis. Šiose rinkose ypač vertinami maisto produktai, nes ES pasižymi vienais griežčiausių reikalavimų maistui, maisto saugai pasaulyje ir pan.“, – pasakoja V. Ivanovas.
