Į Vilniuje esančio, beveik 500 kambarių turinčio viešbučio vadovo kėdę iš Kanados kilęs D. Baranowki sėdo pandemijos pradžioje. 2020 m. vasarį į Lietuvą su šeima persikėlęs vadovas turėjo labai mažai laiko gyvai susipažinti su klientais, partneriais ir darbuotojais. Jau po mėnesio jis su šeima užsidarė viename iš viešbučio kambarių karantinui.
Kaip sekasi apgyvendinimo ir konferencijų paslaugas teikiančiam verslui šiuo metu, kokios ateities prognozės ir kaip viešbučių sektorius dėl pandemijos pasikeitė negrįžtamai, interviu cikle „Kava su vadovu“ kalbamės su didžiausio Vilniaus viešbučio direktoriumi.
– Nors dėl omicron COVID–19 atmainos jaučiama įtampa, keliautojai į Lietuvą vis dar gali atvykti be griežtesnių apribojimų. Kaip viešbutis šiuo metu laikosi? Ar jau jaučiate atsigavimą?
– Sakyčiau, kad situacija kas mėnesį gerėja, jei lyginsime su praėjusiais metais. Negaliu sakyti, kad šių metų lapkritis geresnis nei rugsėjis, bet tikrai geresnis nei pernai lapkritis. Ir taip su visais mėnesiais.
Ar mes jau sugrįžome į 2019 m. lygį? Tikrai ne. Augimas yra lėtas. Paskutiniu metu kalbėjau ne su vienu žmogumi, kuris sako, kad „pandemijos metu buvo taip ir taip“, apie ją kalbą kaip apie praeitį, bet aš visada primenu, kad pandemija vis dar tęsiasi, ji nesibaigė. Mūsų sektorius, ypač viešbučiai, dar neatsigavo. Mūsų dar laukia ilga kelias.
Iš kitos pusės, esame laimingi tuo, ką turime. Šiuo metu turime konferencijų viešbutyje, žmonės lankosi restorane, bare. Nesame uždaryti griežtame karantine, kas buvo tokiu metu pernai.
Kalbant apie Vilnių ir Lietuvą, esame šiek tiek geresnėje padėtyje nei kai kurios kitos užsienio šalys: turime puikiai sutvarkytą Galimybių paso, QR kodų sistemą. Ką tik grįžau iš Šiaurės Amerikos ir buvau maloniai nustebintas, kaip Lietuvoje viskas veikia, kaip procesai sutvarkyti, kaip užtikrinamas saugumas. Taigi galime pasidžiaugti, kad galime įsileisti konferencijas, nes šiuo metu jos gali vykti tikrai ne visose šalyse.
– Kas šiuo metu jums neša pagrindines pajamas? Verslo klientai, konferencijos ar turistai?
– Korporatyvinės kelionės tik pradeda atsigauti. Manau, kad verslo turizmui atsigauti po pandemijos reikės daugiausiai laiko.
Matome individualiai atvykstančių klientų, vyksta verslo susitikimai, bet didžiosios kompanijos, su kuriomis dirbome prieš pandemiją, vis dar vengia aktyviai keliauti ar organizuoti renginius.
Sakyčiau, kad sportas mums labai svarbus. Kartu, neslėpsiu, ir gynybos bei valstybinis sektorius. Nuo pandemijos pradžios tai buvo trys svarbiausi sektoriai, kurie nešė pajamas viešbučiams.
Istoriškai matėme, kad mūsų viešbutis buvo labiausiai užimtas darbo dienomis, bet per pandemiją didžiausias užimtumas buvo savaitgaliais. Čia patogu atvažiuoti automobiliu iš aplinkinių valstybių, o ir lietuviai naudojosi viešbučio paslaugomis savo laisvalaikiui. Dabar matome vėl grįžimą atgal, kai savaitgalių užimtumas mažėja palyginus su darbo dienomis.
Kalbant apie konferencijas, beveik 95 proc. jų yra vietinės. Turime pavienių ir tarptautinių renginių, bet jų gausa tikrai dar toli gražu neprimena 2019 m., kai vykdavo didžiulės konferencijos su 300–400 dalyvių iš 20 skirtingų šalių, jie čia nakvodavo 2–3 dienas, valgydavo pusryčius, pietus ir vakarienę. Tai dar nesugrįžo. Viliamės, kad tokių renginių jau turėsime kitais metais. Kaip tik jau vyksta derybos dėl panašių renginių kitų metų antram pusmečiui. Bet pažiūrėkime, kas dar iki tol nutiks.
– Lietuva nemažai investavo, kad Vilnius būtų žinomas užsienyje ir turistai atkreiptų dėmesį į mūsų šalį. Kaip manote, ar pandemija vėl mus trūktelėjo atgal? Kiek jums svarbūs pavieniai užsienio turistai?
– Atvykstantieji iš užsienio – mums kritiškai svarbūs. Mūsų specializacija – verslo konferencijos. Esame didžiausias Lietuvoje viešbutis su 457 kambariais. Jei neklystu, antras pagal dydį viešbutis sostinėje turi apie 200 kambarių.
Mes tikrai neužpildysime visų savo kambarių svečiais iš Lietuvos, Baltijos šalių. Mums reikia, kad tarptautinis turizmas atsigautų. Džiaugiamės, kad dabar turime klientų, bet jei neturėsime daugiau iš užsienio atvykstančių svečių, mes tikrai nepasieksime buvusio 2019 m. lygio.
Manau, kad žmonės nori keliauti, o „Go Vilnius“ turi labai kūrybišką komandą. Mes su jais nuolat komunikuojame, kartu dirbame prie įvairių projektų, kad verslas būtų patrauktas atvykti į Vilnių ir Lietuvą.
Manau, kad jei tik pavyks mums prisikviesti daugiau užsieniečių, daugiau viskas bus gerai. Mes tikrai sugebėsime viršyti jų lūkesčius. Ir čia nereikia kalbėti apie viešbučio reklamą, turime kalbėti garsiai už šalies ribų apie pačią Lietuvą.
– Kiek vidutiniškai dabar siekia jūsų kambarių užimtumas?
– Užimtumas skiriasi kiekvieną mėnesį. Deja, konkrečiais skaičiais pasidalinti negaliu.
Sakyčiau, kad šiomis dienomis kambarių užimtumo rodiklis nėra tinkamas indikatorius situacijai apibūdinti. Pavyzdžiui, kitas viešbutis gali turėti 150 kambarių ir veikti su 80 proc. nakvynių užimtumu, o mums toks užimtų kambarių skaičius būtų tik 30 proc.
Dabar mes labiau žiūrime į pajamas vienam svečiui. Taip mes daugiau dėmesio skiriame svečiams, kurie pas mus apsistoja.
Jei grįžtume prie mėnesinio užimtumo rodiklio, jis dar yra labai labai kuklus palyginus su tuo, ką matėme 2019 m. Bet situacija gerėja. Nemanau, kad priešpandeminių skaičių pasieksime iki kitų metų pabaigos. Tikėkimės, kad 2023 m. bus tie, kai galėsime tikėtis 2019 m. turėtų skaičių.
– Kas šiuo metu jums kelia didžiausią nerimą? Ar turite pasiruošęs atsarginį planą, jei vėl sulauksime didelės pandemijos bangos ir bus įvestas griežtas karantinas? Ar nerimaujate dėl naujosios omicron viruso atmainos?
– Dėl naujos viruso atmainos nerimauti dar anksti. Dar laukiame daugiau informacijos.
Saugumas visada buvo mūsų prioritetas. Karantino metu niekada nebuvome visiškai užsidarę, investavome į mokymus, bendradarbiavome su trečiosiomis šalimis sveikatos saugumo klausimais. Mūsų standartai ir reikalavimai yra didesni nei bendrai šalyje. Mūsų pasiruošimas naujai bangai yra toks, kad tęsiame daryti tai, ką iki šiol darėme.
– Kokios rinkos jums svarbiausios? Iš kokių miestų ar šalių norėtumėte matyti daugiau skrydžių?
– Taip, čia reikia žiūrėti į šalies pasiekiamumą. Mūsų tikslinės rinkos yra tos, kurios turi susisiekimą oru su Vilniumi. Žinoma, labai svarbios ir kaimyninės – Latvijos, Estijos, Lenkijos – rinkos.
Sunku konkrečiai įvardyti šalis, manau, čia reikėtų daugiau kalbėti iš susisiekimo su Lietuva pusės. Beneliukso šalys, Vokietija, Skandinavijos šalys, Didžioji Britanija, Airija – būtų kelios šalys, iš kurių norėtume matyti daugiau atskrendančių lėktuvų ir ne tik iš sostinių.
– Ar daug naudos pajustumėte, jei į Lietuvą skraidytų daugiau tradicinių oro linijų, o ne pigių skrydžių bendrovių?
– Nenorėčiau čia daryti takoskyros tarp mažų kainų oro linijų ir likusių. Manau, kad žmonės tiesiog nori keliauti. Jie žino, ko tikėtis iš tam tikrų oro linijų. Kartais tik pigių skrydžių bendrovė gali skraidinti į konkretų miestą ir žmonės jomis skris. Man pačiam yra buvę situacijų, kai keliavau Europoje ir vienintelis būdas lėktuvu pasiekti konkretų miestą buvo mažų kainų oro bendrovės. Tai manęs tikrai nesustabdė nuo keliavimo.
Kalbant apie Vilnių, manau, turime daugiau dirbti su miesto vardo garsinimu užsienyje. Tai yra mūsų tikrasis iššūkis. Stebiu nuostabias „GO Vilnius“ kampanijas ir tai yra būtent tai, ko reikia tokiam miestui kaip Vilnius. Aš ne pirmą kartą dirbu iš dalies mažai žinomame mieste tarp turistų. Man teko dirbti Bukarešte, Taline, kurie taip pat susiduria su iššūkiais pritraukdami užsienio turistus.
– Praėjusius metus baigėte nuostolingai. Kaip manote pasibaigs šie metai viešbučiui? Ar pavyks sumažinti nuostolius, o gal uždirbsite ir šiek tiek pelno?
– Šiuos metus užbaigsime geriau nei pernai. Tikiuosi, kad pavyks gauti ir pelno.
– Ar matote ilgalaikių pokyčių, kuriuos atnešė pandemija?
– Rinka vis dar nuolat keičiasi. Kartais pajuokauju, kad tai, ką valgau pusryčiams, per praėjusius metus pasikeitė gal 30 kartų. Iš pradžių mes matėme prisitaikymo etapą. Turėjome rasti tą tašką, kaip suteikti kokybiškas paslaugas tiems, kurie taikosi prie naujų taisyklių, ir tiems, kurie nori senos tvarkos. Pavyzdžiui, dalis klientų nori pusryčių kambaryje, o kai kas nori valgyti įprastine tvarka. Pasikeitė tai, kaip mes vykdome savo veiklą ir aptarnaujame klientus.
Pasikeitė ir tai, kaip supratingumo lygis. Pandemijos pradžioje žmonės buvo sutrikę, kodėl negali naudotis taip viešbučio paslaugomis, kaip buvo įpratę. Dabar jau viskas stoja į savo vėžes.
Kalbant apie konferencijas, hibridiniai susitikimai mums yra svarbus dalykas. Esame vieni iš anksčiausiai hibridinių susitikimų formą pradėjusių taikyti viešbučių tinklų. Leidžiame klientams organizuoti susitikimus sujungdami svečius skirtinguose viešbučiuose įvairiuose miestuose.
Iš kitos pusės vis dar matome labai didelį norą žmonių susitikti gyvai. Manau, kad kai visi ribojimai pasibaigs, tikrai žmonės grįš į gyvus susitikimus. Tai mums labai daug gero žadantis pastebėjimas. Žmonės tikrai nepersikels vien į interneto erdvę.
– Dalis viešbučių skundžiasi, kad labai sunku susirasti darbuotojų. Dalis pandemijos pradžioje paliko šį sektorių ir dabar sunkiai sekasi juos susigrąžinti.
– Žinoma, jaučiame, kad rasti darbuotojų sunku. Gera pusė mums yra ta, kad per pandemiją mūsų patyrę darbuotojai niekur neišėjo ir liko viešbutyje.
Darbuotojų trūkumą dabar jaučia ne tik apgyvendinimo paslaugų sektorius. Ir jų trūksta ne tik Lietuvoje. Ką tik sugrįžau iš Šiaurės Amerikos ir situacija ten ne ką geresnė, jei ne blogesnė.
Vienintelis dalykas, ką norėčiau paminėti, yra tas, kad klientai turi suprasti apie šią problemą. Ir kartais gaunant paslaugą ji yra ne tokia kaip anksčiau būtent ne dėl operatoriaus ar konkretaus darbuotojo kalbės, bet dėl darbuotojų trūkumo.
– O ar gelbėjo jus nors kiek ilgalaikio apsistojimo svečiai? Ar ši kategorija pandemijos metu išaugo?
– Žinoma. Mums pasisekė, kad turime 50 numerių iš kelių kambarių. Būtent todėl mes galėjome pasiūlyti patogesnius ilgesnius apsistojimus.
– Į Vilnių vadovauti viešbučiui atsikėlėte iš Talino. Gal galite palyginti, kuo skiriasi vadovavimas viešbučiui Vilniuje ir Taline?
– Skiriasi turistų srautų kryptys. Taline labai didelė turistų dalis atkeliauja iš Suomijos. Būtų nuostabu, jei ir Vilnius turėtų nuolat prisišvartuojančius keltus su suomiais, kurie atkeliauja čia praleisti savaitgalio.
Taip pat sakyčiau, kad Talinas turi daugiau tarptautinių viešbučių tinklų, kas turi įtakos miesto žinomumui. Visgi abu miestai yra labai žavingi.
Iš verslo valdymo pusės, Lietuva – jau šešta Europos šalis, kurioje dirbu. Manau, kad keičiant miestus keičiuosi aš. Tai aš turiu prisitaikyti prie naujų sąlygų, kultūros ir žmonių. Galiausiai nesvarbu kur dirbi, verslo tikslai yra tie patys, todėl formulė jiems pasiekti išlieka ta pati.
– Paminėjote, kad svečių srautai dar toli gražu nuo 2019 m. lygio. Jau turime skiepus, testavimą, keliavimo saugumo reikalavimus. Kaip manote, kodėl žmonės dar vangiai keliauja?
– Geras klausimas. Manau, kad tai susiję su visuomenės požiūriu. Koks valdžios požiūris, kokia skleidžiama informacija, tai ir atsispindi ir visuomenės nuomonėje. Manau, kad laisvalaikio turizmas atsigauna daug greičiau nei verslo turizmas. Įmonės vis dar jaučia moralinį ir etinį spaudimą neorganizuoti renginių. Niekas nenori, kad įmonės renginys pavirstų kovido židiniu.
– Nedaug laiko likus iki pandemijos (2018 m.) „Radisson Blu Hotel Lietuva“ baigė plėtros etapą ir įsirengė beveik 150 naujų kambarių. Ar pandemijos metu jums šis išsiplėtimas buvo našta ar pagalba?
– Žinoma, kad niekas nepriimtų sprendimo įrengti 160 naujų kambarių, žinodamas, kad užimtumas bus toks mažas, koks buvo per pandemiją. Investicijų atsipirkimo planai į naujus kambarius kol kas neišsipildė, bet mes tuos kambarius naudojome. Ši plėtra mums leido sukurti socialinius burbulus. Ir tai puikiai išbandėme su Lietuvos krepšinio federacija net du kartus.
– Dalis viešbučių dėl pandemijos sunkumų sustabdė arba atšaukė savo plėtros ar atnaujinimo planus. Jums tai galbūt išėjo į gerą iš konkurencinės pusės?
– Kaip pažiūrėsi. Jei kalbėtume apie naujų viešbučių atėjimą į Vilnių, tai daugiau vardų augina miesto žinomumą, o nuo to mums tik geriau.
Iš kitos pusės, jei verslai stabdo investicijas, vadinasi, jie projektuoja, kad didelės paklausos nebus. Tai mums jau yra rizika. Nors jei susitiksime po dviejų metų ir turėsime tokius skaičius kaip 2019 m., galbūt dalis verslų, kurie nutraukė ar atšaukė savo projektus, šiek tiek pasigailės savo sprendimų.
– Ar pandemijos metu pasikeitė konkurencija tarp viešbučių? Galbūt iš priešų tapote draugais?
– Manau, kad mes niekada nebuvome priešai. Sakyčiau, kad tarp mūsų yra draugiška konkurencija. Mes vieni kitiems padedame. Jei man kas nors paskambina ir paprašo tam tikros įrangos, nes pristigo, dažniausiai padedame. Bendraujame dėl tendencijų rinkoje, darbuotojų paklausos klausimų. Nesakyčiau, kad esame draugai, bet esame draugiški.
Pandemijos metu labai pasijautė solidarumas tarpusavyje. Per pandemiją dažnai susisiekiame vieni su kitais pasitikslinti, pasitarti dėl naujausių ribojimų, teisinių pokyčių.
– Kokias pagrindines pamokas išmokote per pandemiją?
– Išmokau būti dėkingas už tai, ką turiu. Esu dėkingas už komandą. Nors čia dirbu nepilnus dvejus metus, atrodo lyg su komanda jau dirbčiau penkmetį. Mes tikrai labai glaudžiai dirbome viso sunkmečio metu.
Kitas dalykas, kurį supratau, – koks svarbus žmoniškumas. Po pandemijos žmonės atsimins tai, kaip tu elgeisi krizės metu.
O tikriausiai didžiausia pamoka – nieko nelaikyti savaime suprantamu dalyku. Prieš pandemiją tiek daug dalykų laikėme savaiminiais. Negaliu sulaukti dienos, kai vėl turėsime 100 proc. užimtumą.
