Interviu cikle „Kava su vadovu“ įmonės direktorius Audrius Dūdėnas pasakoja, kaip pavyko išgyventi, kai bendrovės pajamos smuko apie 95 proc., kaip sekasi dirbti, kai vis didesnį žmonių dėmesį kausto filmų ir serialų platformos internete, bei kodėl artimiausiais metais bendrovė nusprendė stabdyti investicijas į lietuviško kino kūrybą.

Acme Film“ yra vienas didžiausių kino platintojų Baltijos šalyse. Bendrovė atstovauja tokioms kino studijoms kaip „Warner Bros“ ir „Sony Pictures“, o kartu dirba ir su „Lionsgate“, STX, „Amblin“ ar „Studiocanal“ kuriama produkcija.

– Atstovaujate sektoriui, kuris yra bene vienas iš labiausiai paveiktų pandemijos. Visgi dabar jau galime eiti į kino teatrus, valgyti juose popkornus. Ar galima sakyti, kad jau sugrįžote į normalias vėžes ir jaučiatės ramiau?

– Atrodytų, kad iššūkiai dar tik prasideda. Lankomumas kino teatruose nėra tikrai toks, kokio mes norėtume. Galvojame, kad palyginus su 2019 m., šiais metais lankomumas sieks apie 65 proc. Žinoma, prasidėjęs normalus darbas įneša pozityvumo komandai ir jaučiame apčiuopiamas pajamas, bet tikrai tai yra dar toli gražu nuo to, ką turėjome prieš pandemiją.

– Kodėl žmonės vangiai grįžta į kino teatrus? Ar dar bijo viruso? O gal tai rodo pasikeitusius ilgalaikius įpročius – visi įprato filmus žiūrėti nuo sofos?

– Vasaros pradžioje darėme apklausą. Žinoma, tada situacija buvo šiek tiek kitokia, bet taip, dalis žmonių sakė, kad bijo dar eiti į kiną, jautėsi nepasitikėjimas. Nemažai dėmesio skyrėme komunikacijai tiek su visuomene, tiek su atsakingomis institucijomis. Manau, kad industrija įdėjo nemažą indėlį, kad po antrojo karantino atsidarėme pakankamai anksti. Pateikėme nemažai pasaulinių tyrimų, kurie rodė, jog kino teatras yra saugi vieta susitikti ir leisti laiką.

Tik atsidarius kino teatrams iš pradžių nebuvo pakankamo turinio. Jiems atvėrus duris iš pradžių buvo rodomi šiek tiek senesni filmai, bet vėliau filmų tinklelis jau pajudėjo. Kai atsidarėme 2020 m. iš tiesų nebuvo naujų filmų. Kino studijos buvo sustabdžiusios savo tinklelius, o kai kuri produkcija buvo parduota skaitmeninėms vaizdo turinio platformoms. Galima sakyti, kad pernai po kino teatrų atidarymo pasaulyje buvo išleistas tik vienas didelis filmas – „Tenet“, kurį ir mes rodėme.

Šiemet industrija jau pajudėjo, tikrai jau turime stiprių filmų ir ruduo tikrai džiugina tiek kino platintojus, tiek kino teatrus. Tai tokie filmai kaip „Kopa“, „Džeimsas Bondas“, „Venom 2“.

Kitas dalykas, kurs ribojo kino teatrų lankomumą, buvo tai, kad ilgai buvo privalomos salėse veido kaukės, o kartu nebuvo galima valgyti, kaip sakoma, popkornų. Niekada negalvojome, kad šitas atributas tiek svarbus žiūrovams. Man atrodo, mes labai ilgai ir nepagrįstai buvome ribojami šiuo klausimu.

Dėl įpročių – tai taip, jie keičiasi. Jau prieš pandemiją jautėme, kad žmonės linksta kiną žiūrėti namuose, o pandemija tai tik dar labiau pastiprino. Pasaulyje stebimas didžiulis susidomėjimas skaitmeninės nuomos platformomis: auga „Netflix“, „Disney Plus“, „HBO Max“ ir kitos platformos. Ši susidomėjimo kreivė jau kuris laikas auga ne kino teatrų naudai.

Deja, Lietuvoje mes neturime skaidrios ir aiškios statistikos apie skaitmeninę kino nuomą. Tiksliau – išvis neturime. Kino teatrų sektoriaus veikla labai skaidri. Jau vakare atsisėdęs galiu pažiūrėti, kaip sekėsi Italijoje konkrečiam filmui. Kino kompanijos labai skaidriai skelbia skaičius. Tuo metu apie skaitmeninę nuomą informacijos yra labai nedaug.

Jei žiūrėtume dar giliau, kokia kino teatrų lemtis, ar jie turės pakankamą lankomumą ar kinas kelsis į namų ekranus, tai dabar matome, kad žmonės nori matyti didelius filmus kino ekranuose. Ko iki galo nežinome ir tai parodys tik laikas, ar žmonės dar kažką kito nori matyti kino teatruose.

Tikėtina, kad mažesni filmai, kuriuos galite pakankamai kokybiškai ir patogiai pažiūrėti namuose, turbūt ir atsidurs namų ekranuose. O kino teatrai tikriausiai labiau koncentruosis į didelius filmus, žinomas pavardes, didelius biudžetus.

– Ar „Acme Film“ veikla skaitmeninėse platformose padėjo nors kiek amortizuoti pajamų praradimus užsidarius kino teatrams? Galbūt tam tikros platformos tapo jūsų gelbėtojais?

– Su legaliai dirbančiomis skaitmeninėmis platformomis dirbame jau apie 15 metų. Pradedant nuo pačių pirmųjų „Telia“ pradėtų teikti skaitmeninių kino nuomos paslaugų. Ten visuomet buvome aktyvus žaidėjas, nes dirbame su nemažai nepriklausomo kino platintojų.

Turime pilnų teisių kino platinimo paketą – pradedant nuo kino teatro, vėliau skaitmeninės platformos, toliau – prenumeratų ir galiausiai iki filmo patekimo į nemokamą televiziją. Kiekvienais metais turime apie 40–60 naujų filmų, kuriuos galime išleisti į skaitmenines platformas.

Kai 2020 m. užsidarė kino teatrai, netekome apie 95 proc. savo pajamų. Galite įsivaizduoti, koks tai buvo šokas įmonei. Visgi mums pasisekė, kad turėjome labai stiprų skaitmeninės nuomos tinklelį ir tai mums padėjo gauti šiokias tokias pajamas, kad išlaikytume galvą virš vandens.

Taip, esame labai aktyvūs toje rinkoje, turime ambicijų dirbti ne tik su lokaliomis platformomis („Telia“, „Žmonės Cinema“, „CGates“, „GO3“). Mūsų tikslas yra dirbti ir su „Netflix“, „Amazon Prime“ ir kitomis tarptautinėmis platformomis.

– Ar jau esate pradėję pokalbius su tarptautinėmis platformomis?

– Taip, ir netrukus vienoje tarptautinėje platformoje mūsų turinys atsiras.

– Ar tai bus lietuviškas turinys?

– Čia galimos dvi kryptys. Visų pirma, mes norime pasiūlyti lokalų turinį, nes, kaip bebūtų, kiekviena platforma nori kažkuo išsiskirti, o pasaulinė tendencija tokia, kad platformos stengiasi išsiskirti išimtiniu turiniu ir perka ekskliuzyviai – ar tai būtų serialas ar filmas.



Mūsų tikslas – tarptautinėms platformoms pasiūlyti lietuvišką turinį. Žinoma, kartu mes turime ir dar apie 400 filmų biblioteką iš holivudinės produkcijos.


Vis dėlto kalbant apie pasaulines platformas kyla problema, kad jie dar nemato Lietuvos rinkos kaip pakankamai didelės ir svarbios. Dėl to jai per daug dėmesio ir neskiria. Jų rinkodara yra bendrinė, lokalizavimo kol kas nėra.

– Tikriausiai daugelis laukia, kada „Netflix“ pasirodys pirmas lietuviškas serialas, dokumentinis ar vaidybinis filmas. Kaip manote, ar mes pajėgūs sukurti „Netflix“ galintį įtikinti darbą?

– Viskas labai priklauso nuo talentų. Pasaulinės platformos perka ne pačius brangiausius aktorius, bet bando surasti originalius talentus, scenarijaus autorius. Kadangi ilgai dirbame su didžiausiomis pasaulio nepriklausomo kino studijomis, jau kuris laikas pastebime, kad talentai po truputį numigruoja nuo didelio ekrano vaidybinių filmų į šias platformas. Ten jie gali labiau atsiskleisti, užsitikrinti atlygį, o ne laukti, kaip pasiseks filmui viso pasaulio kino teatruose.

Ar galime Lietuvoje sukurti kažką tinkamo „Netflix“? Neabejotinai ir turime pavyzdžių, kai serialai buvo sukurti skaitmeninėms kino platformoms, pavyzdžiui, „GO3“. Taigi veiksmas vyksta, bet labai svarbu, kad platforma domėtųsi mūsų rinka ir norėtų įsigyti vietinės produkcijos.

– Paminėjote, kad jūsų pajamos labai priklauso nuo kino teatrų. Bet ar pasaulinės tendencijos nenuves, kad ateityje beveik visas jūsų pajamas sudarys pardavimai ne kino teatrams, o interneto kino platinimo pajamos?

– Neįsivaizduoju, kad taip galėtų nutikti. Bet kokiu atveju, didžiausios pajamos ateina iš kino teatrų veiklos. Prognozuodami tendencijas ateičiai žiūrime į JAV rinką. Iš jos tendencijų tokios galimybės nematyti.

– Ar jau galima teigti, kad filmų kūryboje viskas grįžo į senas vėžes? Ar dar atsargiau planuojami nauji filmai? Galbūt mažesniais biudžetais?

– Galvojome, kad stojus piniginiams srautams sektoriuje filmų dar gali pritrūkti šiais ir kitais metais. Iš tiesų, taip nenutiko. Kinas ir per pandemiją buvo statomas, gal tik komplikuočiau. Išaugo ir kino biudžetai. Tie, kas buvo susiplanavę filmus, ir toliau kūrė.

Kas dar nutiko pandemijos metu, tai kai kurios studijos, vertindamos rizikas nusprendė, tam tikrus filmus parduoti ne kino teatrams, o nuspręsta atiduoti interneto vaizdo turinio nuomos platformoms.

Mes irgi turėjome pavyzdžių, kai mūsų atstovaujamos studijos vieną ar kitą filmą pardavė ne platintojams, o, pavyzdžiui, „Apple TV“. Turėjome tikrai labai apmaudų praradimą su filmu „Hotel Transylvania 4“, kurį „Sony Columbia Pictures“ nusprendė parduoti „Amazon Prime“.

– Ar jaučiate didelį spaudimą, kad tokios platformos kaip „Netflix“, „Amazon Prime“ ar „HBO Max“ stumia jus iš verslo?

– Ko gero Lietuvoje populiariausia platforma – „Netflix“. Taip, jau dabar kuris laikas prarandame turinį. Net jei esame pasirašę sutartis su nepriklausomomis kino studijomis, kartais iš jų gauname pranešimą, kad turima sutartis nutraukiama, mums grąžinami pinigai už filmą, nes kino prodiuseris nusprendė parduoti jį interneto platformai. Tikrai turėjome pakankamai apmaudžių praradimų.

Bet kokiu atveju, visų studijinių filmų interneto platformos nenupirks ir mes tikrai rasime savo vietą.

– Ar galima įžvelgti, kad skaitmeninėje erdvėje formuojasi tam tikras monopolis? Ar situacija su interneto vaizdo turinio platformomis nevirsta panaši į „Google“ ar „Facebook“ situaciją, kur mažiesiems žaidėjams vis sunkiau likti rinkoje?

– Nemanau, kad skaitmeninės vaizdo turinio nuomos rinkoje bus vienas dominuojantis žaidėjas. Turinys tikrai pasiskirsto per skirtingas platformas. Statistiškai vienas JAV namų ūkis turi bent dviejų platformų prenumeratas. Manau, kad ir toliau išliks šokinėjimas tarp platformų.

Ar gali tarptautinės platformos tiek užgožti vietines, kad jas išstumtų? Spaudimas tikrai yra. Šios pasaulinės platformos turi didžiulius finansinius resursus gaminti kokybišką turinį, bet neabejoju, kad lokalios, arčiau vartotojo esančios platformos ras kelią konkuruoti.

– Jūsų verslui taip pat didelę įtaką daro nelegalaus turinio platinimas ir vartojimas. Kas šiuo klausimu pasikeitė pandemijos metu?

– Bėda ta, kad mes nelabai suvokiame, kaip išmatuoti tą žalą, kurią daro piratavimas. Niekada Lietuvoje neturėjome sveikos namų kino nuomos sistemos be piratavimo.

Kad kažkas labai būtų pasikeitę, tendencijos nematau, net kai prieš keletą metų atsirado tam tikrų piratinių svetainių blokavimas. Tai yra nesudėtingai apeinama ir nelabai tikiu kova prieš piratavimą.

Taip, mes prižiūrime savo turinį, stengiamės, kad bent kurį laiką to turinio nebūtų internete nelegaliai, bet to neįmanoma užtikrinti visą laiką.

Manau, kad didžiausias indėlis, kurį mes galime padaryti, yra užtikrinti, kad legalus turinys patektų į kuo daugiau legalių platformų.

Geroji pusė ta, kad dabar jau auga nauja karta, kuri naudojasi legaliomis platformomis ir supranta, kad už turinį reikia mokėti.

– Sugrįžkime dar prie „Acme Film“ finansinių rezultatų. Pernai jūsų pajamos labai stipriai smuko, bet pavyko išauginti pelną iki 618 tūkst. eurų (2019 m. – 485 tūkst. eur). Kaip pasisekė to pasiekti? Ir kokios prognozės šių ir kitų metų finansiniams rezultatams?

– Pakankamai aukštą pelningumą pavyko išlaikyti, nes turėjome labai stiprų pirmąjį ketvirtį. Išleidome vieną savo prodiusuotą filmą, kuris buvo pelningas. Be to, turėjome ir dideles nepriklausomo kino premjeras, kurios buvo žiūrimos ir pelningos.

Po viso to ėmėmės priemonių, kad neiššvaistytume sukaupto pelno, nes nelabai žinojome, kiek viskas su pandemija užtruks. Teko priimti ir pakankami nemalonių ir skaudžių sprendimų – teko atsisveikinti su keletu žmonių per visą Baltijos regioną. Optimizavome kaštus, sulaukėme pagalbos ir iš savo partnerių. Taip pat naudojomės ir valstybės parama, nes didelė dalis darbuotojų turėjo išeiti į prastovas, nes uždarius kino teatrus jie tiesiog neturėjo darbo.

Taip pat labai daug dėmesio skyrėme skaitmeninei kino nuomai. Turtėjome labai stiprų tinklelį ir taip pavyko pritraukti pajamų.

Žiūrint į šiuos metus, matau, kad, ko gero, mums pavyks dirbti pelningai. Prie to prisidėjo ir skaitmeninė nuoma, turėjome ganėtinai neblogų premjerų, bet dar sunku pasakyti, kaip tie metai pasibaigs, nes yra pakankamai nežinios, ar po kelių savaičių mes dar galėsime dirbti pilna apimti, ar kino teatrai nebus uždaryti. Nerimo yra dar labai daug.

Mūsų vienas iš pagrindinių iššūkių yra tas, kad turime būti savotiški epidemiologai: turime prognozuoti ne tik tai, ar filmui pavyks surinkti pajamų, bet ir kokia bus situacija su kino teatrais – ar žmonės bus pakankamai drąsūs lankytis, ar nebus uždaryti kino teatrai.

Kiti metai taip pat kelia nemažai nerimo, nes tikrai neturime aiškaus suvokimo, kaip greitai grįš auditorija ir kokie bus ribojimai.

– „Acme Film“ ne tik platina užsienyje kuriamus filmus, bet ir patys investuojate į lietuviškų filmų kūrybą. Kokią įtaką pandemija padarė jūsų planams investuoti į filmų kūrybą?



– Esame sukūrę tris lietuviškus filmus. Du iš jų jau išleisti, vieno filmo premjera laukia vasarį.

Galiu pasakyti, kad ryžtas investuoti į lietuvišką kiną iš tiesų dabar yra išblėsęs, nes situacija tokia, kad prie dabartinio lankomumo nematau, kaip lietuviškas komercinis filmas galėtų atsipirkti. Dėl to savo projektus, kuriuos vystėme, esame sustabdę ir pasidėję į lentyną. Nematome, kad artimiausius metus galėtume investuoti į lietuviško kino gamybą.

Iš kitos pusės, žiūrint į tarptautinius filmus, mes ir toliau įsigyjame juos. Žinoma, atsargiau vertindami. Filmai yra įsigyjami dar gerokai prieš jo gamybą. Mes įsivertiname filmų scenarijus, biudžetus, aktorius ir žiūrime, kokį potencialą filmas turės uždirbti mūsų rinkoje. Tai šioje srityje toliau investuojame.