Verslą su bendraminčiais nuo mitybos ir sporto planų sudarymo pradėjęs „Kilo Health“ bendraįkūrėjas Tadas Burgaila interviu cikle „Kava su vadovu“ pasakoja apie sektoriaus iššūkius, ateities planus ir įdomu sprendimą – pandemijos pradžioje įsigyti barą.

Šiuo metu „Kilo Health“ vartotojams siūlo apie 30 sveikatingumo produktų. Pernai metais bendrovei pavyko uždirbti 57,4 mln. eurų pajamų. Daugiau nei pusė jų atkeliavo iš pagrindinės startuoliui JAV rinkos. Šiemet įmonė tikisi pajamas dauginti dvigubai.

– Paskutiniu metu girdėjome ne vieną naujieną, kad investuojate ir perkate su sveikatingumo sektoriumi susijusius startuolius. Ar tai jūsų ateities augimo planas – per įsigijimus? Ar žadate ir toliau kurti ir tobulinti savo produktus?

– Tai viena iš galimybių. Manau, kad įsigijimai ir investicijos priklauso nuo konkrečios situacijos. Ką mes dabar darome, tai ieškome talentingų antreprenerių. Praleidžiame didelę dalį laiko su jais bandydami kurti naujas idėjas ir tada žiūrėti, ar mums pakeliui. Jei randame tą tašką, kad mes norime eiti kartu, tada ir investuojame ar perkame. Iš esmės – konsolidacija yra viena iš mūsų strategijų, nes taip galima greičiau judėti į priekį.

Tadas Burgaila

Šiuo metu mes turime dar ne vieną investicinį susitarimą, kuris dar nėra paviešintas, nes dar nėra pabaigtos visos detalės, bet artimiausiu metu apie tai išgirsite.

– Kaip pavyksta suvaldyti tokį augimą ir prisijungimus?

– Nebūtinai pavyksta. Kartais gal ir nereikia valdyti. Mes kartais kaip tik remiamės požiūriu, kad leisti dalykams vykti savaime. Ir tokiu būdu atsiranda naujų puikių sprendimų. Mūsų mintis – kuo daugiau ir greičiau klysti. Kuo daugiau klysime, tuo daugiau atrasime naujų galimybių. Todėl tas valdymas galbūt ne visiškai tinkamas žodis.

Mes mėgstame klysti ir mums dažnai nepasiseka, bet tai yra viena iš esminių mūsų sėkmės priežasčių.

Anksčiau mes dar daugiau rizikuodavome, mėgdavome žaidimą ant ribos. Tačiau tai buvo būtina sąlyga pasiekti tašką, kuriame dabar esame. Natūralu, kad turint jau 550 darbuotojų nebegali rizikuoti žmonių atlyginimais: atsakomybė jau yra visai kitokia, bet galvojant apie tai, kas buvo prieš dvejus metus, mes esame linkę pažaisti ant ribos.

Man Lietuvoje vis dar labai trūksta vietos verslininkų gebėjimo rizikuoti, nes jei kažkas Lietuvoje užčiuopia aukso gyslą, jie bijo tais pinigais rizikuoti. Jie paskaičiuoja, kad padirbsiu metus tokiu tempu ir namą pasistatysiu. Taip galvodami verslininkai negali progresuoti sparčiau.

– Esate minėję, kad sulaukiate investuotojų dėmesio, bet kol kas nusprendėte nekirsti rankomis su besidominčiais investuotojais. Ar tai jūsų kategoriškas sprendimas? Ar visgi ateityje galvotumėte ir apie investicijas iš šalies?

– Manau, kad leisime visiems nusileisti savo privačiais lėktuvais Vilniuje ir pavakarieniausime kartu. Yra labai įdomu susipažinti su investuotojais ir pamatyti tą pusę. O kas įvyks? Šiuo metu neturime konkretaus pasiūlymo, kuris būtų svarstomas.

Kaip bus ateityje, nežinau. Patys aktyviai investicijų neieškome, nes jaučiamės pakankamai gerai augdami savo pastangomis. Manau, tai viena iš esminių mūsų vertybių: mes nesame priklausomi ir patys sprendžiame, ką norime daryti rytoj.

Kalbamės su tais, kuriems įdomu su mumis pasikalbėti, bet jokių pasiūlymų nesame priėmę ir nepriimame.

– Žadate per kitus metus darbuotojų skaičių padidinti iki 1000. Kaip manote, kas gali būti pagrindinis trukdis tam?

– Talentų trūkumas. Tai jaučiame, ypač tam tikrose kompetencijose IT, produktų valdymo srityje. Dėl to jau atidarėme biurą Berlyne. Jau atidarytas ir biuras Kijeve, kur koncentruojamės į IT resursus ir manau labai stipriai ten dirbsime.

Tadas Burgaila

Taip pat turime „Cofounder akademiją“, kur suteikiame žmonėms galimybę kartu su mumis įkurti įmonę. Tai yra mūsų idėjos, mūsų produktai, bet tokiu būdu mes ieškome talentų visoje Europoje.

Faktas, kad tik Lietuva jau sudėtinga apsiriboti.

– Ar yra darbo pozicijų, į kurias ilgai nepavyksta rasti specialistų?

– Jei mes nerandame, tai dažnai eksperimentuojame. Kaip vadovas talentuose aš vertinu aistrą norui išmokti, energiją. Mes tikrai nesame ta standartinė įmonė, kuri visus samdo tik pagal turimą patirtį.

Man vienas smagiausių jausmų – pamatyti žmogaus skirtingas spalvas, charakteristiką ir žmonės labai dažnai atsiskleidžia jiems naujose pozicijose.

– Paminėjote, kad vien Lietuvoje jau talentais apsiriboti negalima, bet žadate Klaipėdoje atidaryti biurą. Ar manote, kad ten dar yra neišnaudotų talentų galimybių?

– Pirminė idėja biuro Klaipėdoje buvo suteikti darbuotojams galimybę dirbti iš Klaipėdos. Mano nuomone, tai nuostabus miestas, kur gali dirbti pavasarį, vasarą, nes labai svarbu darbuotojų asmeninio gyvenimo ir darbo pusiausvyra. Kiek ten rasime naujų žmonių, žiūrėsime.

Kalbant apie talentus, mums jų trūksta, bet dėl to visos su technologijomis susijusios įmonės ir drąsiai samdo jaunus žmones ir man čia yra visa geroji ekosistemos dalis, nes tie žmonės po pusės metų jau bus geri specialistai.

– Kokių kompetencijų trūksta Lietuvoje?

– Jaučiamas trūkumas produktų vadovų, kurie galėtų vystyti produktą nuo A iki Z, kurie supranta vartotojo patirtį, kurie gali sukurti gerą vartotojo patirtį. Mes labai dažnai į viską žiūrime techniškai, bet pasaulis jau labai seniai koncentruojasi į patirtį.

Taip pat trūksta konversijų optimizavimo (angl. CRO) specialistų. Tai yra pakankamai nauja specialybė Lietuvoje.

Ir labai trūksta specialistų išradimų ir inovacijų srityje. Mes išmokome būti geri eksportuotojai, geri vadybininkai, rinkodaros specialistai, dizaineriai, bet sukurti nuo nulio tai, ko nėra pasaulyje ir kas gali konkuruoti, dar nesame iki galo drąsūs. Galbūt čia ne kompetencijų trūksta, o drąsos ir patikėjimo, kad galime būti lyderiai pasaulyje.

– Daugiau nei pusę pajamų gaunate iš JAV rinkos. Ar ateityje taip pat žadate koncentruotis labiausiai į šią rinką? Ir kokią įtaką tai turės jūsų biurų plėtrai?

– Taip, tai yra mūsų pagrindinė rinka ir turime planų ten steigti savo biurą.

Taip pat mes planuojame eiti į naują kategoriją – verslas verslui, nes čia tikrai turime ką pasiūlyti, o daugybė įmonių rūpinasi savo darbuotojų sveikata. Vien dėl šio žingsnio privalome būti JAV fiziškai.

Tadas Burgaila

Be investicijų į pagrindinę JAV rinką, taip pat daug dėmesio skiriame angliškai kalbančioms šalims, kaip Didžioji Britanija, Australija, Kanada, taip pat didžiosioms ekonomikoms – Vokietijai, Prancūzijai, Ispanijai, Italijai ir Skandinavijos šalims.

– Talentų trūkumas nėra vien Lietuvos problema. Ypač pandemijos kontekste tuo skundžiasi darbdaviai visame pasaulyje. Ar planuodami savo plėtrą įskaičiuojate šią riziką, kaip galinčią sulėtinti augimą?

– Noriu tikėti, kad esame susikūrę infrastruktūrą, kurioje mums pavyks laimėti ir pritraukti geriausius talentus. Faktas, kad tai yra visų problema, bet dėl to talentai yra vienas iš esminių mūsų prioritetų. Todėl savo darbuotojams ir talentams skiriame visas įmanomas pastangas, kad jiems sukurti čia gerbūvį ir duoti jiems galimybes čia tiek užsidirbti, tiek kurti, tiek rizikuoti.

Noriu tikėti, kad šiuo klausimu mums neblogai sekasi, kad ir Lietuvos mastu esame vienas geidžiamiausių darbdavių. Tai manau, kad jau padarėme neblogą įdirbį ir toliau jį darome.

– Jau ne iš vieno IT ar technologijų įmonių vadovų teko girdėti, kad jums reikalingų specialistų vien atlyginimu nesuviliosi. Ką jūs siūlote papildomai savo darbuotojams?

– Darbe žmogus praleidžia mažiausiai 8 valandas per dieną, mūsų įmonės filosofija – norime, kad tos valandos būtų praleistos gerai ir žmogus džiaugtųsi jomis, todėl mes turime labai daug laisvės, nepriklausomybės ir galimybių siekti pačiam. Nauji darbuotojai dažniausiai negauna aiškaus sąrašo darbų ir tikslų, kurios turi įvykdyti. Kartais kai kurie net išsigąsta to chaoso, bet kai jie supranta, kad tame chaose ir yra visa paslaptis ir galimybės, pamato, kad tai svarbiausia.

Kitas dalykas, manau, kad darbuotojai visgi keičia darbą dėl savo tiesioginių vadovų. Mes labai stipriai dirbame su tuo, kad čia nebūtų ego, jėgos pasidalijimo žaidimų. Man yra pats baisiausias dalykas, kai vadovas neproteguoja talento, bijodamas, kad šis užims jo vietą.

– Bet kalbant apie papildomas vertes darbuotojams, ar jūs turite standartizuotą paketą, ar jas siūlote individualiai?

– Standartizuoto paketo neturime. Esame bandę tai ir turėję ne vieną diskusiją, kaip papildomas vertes standartizuoti, tačiau vis prieidavome prie tokios pat išvados – kad tai yra neįmanoma arba įmanoma, bet toks paketas tiks tik daliai darbuotojų. Todėl mūsų vadovai yra mokomi žiūrėti viską pagal situaciją.

Daug svarbiau vadovui pačiam pajusti, kada jis gali prieiti prie kolegos ir sakyti – „žiūrėk, mesk darbą, pasiimk antrą pusę ir varyk į Maldyvus pailsėti“. Toks poelgis teisingu metu ir teisingą akimirką yra daug vertingesnis už bet kokią sutartą premiją. Empatija, gebėjimas sutarti ir susikalibruoti abiems pusėms dėl emocinės būsenos, manau, yra esminis dalykas.

– O kaip vadovams pajausti darbuotojų emocijų pasikeitimus, kai jau kuris laikas didelė dalis darbuotojų iš namų dirba?

– Jei mokėčiau atsakyti į šį klausimą, tikriausiai būčiau jau parašęs knygą ir uždirbęs iš jos milijonus. Mes patys kartais nežinome, kaip elgtis, ir elgiamės instinktyviai. Manau, kad čia kiekvieno vadovo gebėjimas šioje situacijoje turėti pakankamai empatijos, kad suprastų, kas vyksta. Ar to galima išmokyti, nesu tikras iki galo.

– Ar pavyksta prisivilioti užsienio specialistų į Vilnių?

– Pavyksta. Turime puikių pavyzdžių Lietuvoje kaip „Vinted“ ar „Teosonet“, kurie yra pasikvietę ne vieną sėkmingą talentą čia. Ir tai jau tampa norma. Anksčiau buvo baimių, ar užsieniečiams čia patiks, ar jiems bus gera čia gyventi. Dabar jau turime pavyzdžių, kurie praneša savo draugams svečioje šalyje, kad čia labai geras miestas dirbti ir gyventi.

Tadas Burgaila

Paskutinėmis savaitėmis mes kalbamės ir su britais, italais, prancūzais, iš kurių keli jau sutiko persikelti į Vilnių. Manau, kad mums, Lietuvai, tai labai gera galimybė kartu susitelkus kviesti užsieniečius.

Kaip tik šį ketvirtadienį į mūsų barą pakvietėme visą baltarusių, dirbančių technologijų srityje, ir lietuvių bendruomenę, kad parodytume, kad jie yra čia laukiami.

Manau, kad Lietuvai tai yra viena geriausių galimybių. Paskaičiavome, kad jau dabar Lietuvoje yra apie 2 tūkst. IT specialistų iš Baltarusijos. Jei jie pakvies dar 5 tūkst. draugų, tai mes tiek daug laimėsime. Dėl to reikia stengtis ir dirbti.

Kviesčiau čia valstybines institucijas įsijungti aktyviau, galbūt pasiūlyti persikėlimo lengvesnes galimybes, mokestines lengvatas, palengvinti persikėlimo biurokratines procedūras.

– Koks jūsų dabar pagrindinis tikslas: auginti pajamas ar investuoti į plėtrą?

– Manau, kad jau išaugome iki to lygio, kur galime labai aktyviai investuoti į inovacijas. Jei anksčiau buvo gyvybės ir mirties klausimas augti pajamomis ir turėti pelno, kad galėtume samdyti daugiau žmonių ir vystyti produktus, tai dabar be šitų dviejų tikslų atsiranda esminis tikslas – kurti produktus, kurie galėtų tapti pasaulinio lygio inovacijomis.

Todėl dabar didžiąją dalį investicijų skiriame savo mokslinių tyrimų ir plėtros (MTTP) sričiai kurti inovacijas medicinos ir sveikos gyvensenos sektoriuose.

– Lietuvoje dažnai sakome, kad batsiuvys lieka be batų. Ar pačiam taip sparčiai augant verslui lieka laiko pasirūpinti savo sveikatingumu?

– Esu standartinis mūsų klientas. Būna pirmadienių, kai atsikeli, nusiperki naujus sportbačius, sporto aprangą, išmeti viską iš šaldytuvo ir sakai, kad tavo gyvenimas keičiasi, bet po mėnesio vėl grįžti, kur buvai. Gal būtent todėl man gerai sekasi pažinti mūsų klientus. Dažnu atveju, kai kalbame apie sveikatingumą, mūsų produktus galima vadinti valios produktais. Imti ir pabaigti bet kokią sporto programą reikia daug pastangų ir valios. Todėl save priskirčiau prie visiško vidurkio. Asmeniškai nesu visiškas sveikatingumo fanatikas, nesikeliu 5 valandą ryto bėgioti ar nesu veganas ar vegetaras.

– Ar būsite antrasis Lietuvos vienaragis?

– Dabar tikslo tapti vienaragiu neturime. Norime būti įmone, kuri gali ir nori greitai judėti į priekį ir kurti inovacijas savo srityje. O kaip susiklostys aplinkybės, aš nežinau. Galbūt kažkas atskirs ir pasiūlys tai, ko negalėsime atsisakyti. Visko būna.

Tadas Burgaila

Apskritai tikiuosi, kad vienaragių Lietuvoje bus daugiau ir tikiuosi, kad būsime, ne antras, o, tarkime, penktas vienaragis. Tuomet labai džiaugčiausi, nes mano asmenine nuomone technologijų eksportas iš Lietuvos yra geriausia mūsų šaliai strategija.

– Pabaigai norėčiau paklausti apie barą „San Diego“, įsikūrusį „Vilnius Tech Park“, kurį įsigijote pandemijos metu. Kodėl priėmėte tokį sprendimą?

– Tai tikriausiai yra dar vienas neapmąstytas ir neapgalvotas sprendimas, kurį padiktavo vidinis balsas. Lietuvoje norėjome išvystyti neįpareigojančią vietą, kur galėtų susitikti mūsų draugai, technologijų pasaulio profesionalai. Kadangi aplink šį barą yra išsidėstę ir mūsų biurai, tai mums tampa patogi vieta ir patiems susitikti.

Taip pat turėjome ambiciją atidaryti barą, kuris sąžiningai sumoka visus mokesčius ir kurio pelną išsidalina darbuotojai. Būtent baro darbuotojai yra perėmę baro valdymą. Man patinka tokios gyvenimo avantiūros. Galbūt finansiškai nieko iš to ir nelaimi, bet tai atnešą patirtį, naujus konceptus, kai naudą gauni per kitur.