Save ekstraverte vadinanti vadovė iš Škotijos išskirtiniame interviu portalui Delfi prisipažino, kad tokia išvyka jai atgaiva pasisemti energijos, o kartu pasakoja apie daugiau nei 20 tūkst. darbuotojų Skandinavijoje ir Baltijos šalyse turinčios bendrovės užmačias bei planus.
Primename, kad šiuo metu „Telia Lietuva“ dirba daugiau nei 2 tūkst. darbuotojų, o paslaugų centre „Telia Global Services Lithuania“ – daugiau nei 670 žmonių.
– Kokį vaidmenį „Telia“ kompanijoje užima Lietuva? Ir kaip matote jos perspektyvas ateityje?
– Lietuva yra viena iš pirmaujančių mūsų rinkų ir yra kritiškai svarbi mūsų ateities augimui. Prie to prisideda ir talentų pasiūla Lietuvoje.
Lietuvos nematau tik kaip verslo padalinio. Matau ją kaip kompetencijų centrą vystyti mūsų įgūdžius ir paslaugas. Taigi, šalis vaidina labai svarbų vaidmenį bendrai įmonėje ir yra viena iš labiausiai augančių verslo dalių.
Dėl viso spektro čia vystomų paslaugų – mobiliojo ir šviesolaidinio ryšio, TV, informacinių technologijų, duomenų centrų ir kibernetinio saugumo – Lietuva yra puikus pavyzdys visai likusiai grupei, ką gali padaryti konvergencija verslui ir vartotojų patirčiai.
– Paminėjote talentų pasiūlą. Šiuo metu jau didelė dalis vietos ir užsienio verslų skundžiasi, kad susiduria su didžiuliu talentų trūkumu.
– Žinoma, karas dėl talentų aršus. Kai kuriuose sektoriuose problema didesnė, nes dalis darbo jėgos ištekliai ilgai buvo palaikomi valstybės subsidijų. Mes jautėme tam tikrą spaudimą dėl darbo jėgos pardavimų ir skambučių centro veiklose. Tačiau dabar situacija tvarkosi.
Kitose srityse yra lengviau. Per metus paslaugų centre Vilniuje mums pavyko darbuotojų skaičių išauginti apie 200 darbuotojų.
Kovoti dėl talentų tenka, bet mes turime gerą prekės ženklą. Esame vieni didžiausių darbdavių Lietuvoje ir viena iš didžiausių bendrovių Vilniaus akcijų biržoje, o tai skatina talentus norėti būti mūsų įmonės dalimi.
– Lietuva dažnai lyginama su Airija, kuriai pavyko prisitraukti daug užsienio investuotojų dėl tuo metu mažesnių darbo kaštų ir palankios politikos investuotojams, tačiau ekonomikai išaugus iš jos pradėjo trauktis investuotojai. Lietuvoje taip pat jau matėme ne vieną atvejį, kai skambiai į Lietuvą atėję investuotojai vėliau praneša apie pasitraukimą. Ar matote panašumų tarp šalių? Ar Lietuvos nelaukia toks pats likimas?
– Nepaisant to, Airija ir toliau vystosi. Visuomet matysite ateinančių ir išeinančių kompanijų. Kai prieš ketverius metus lankiausi Lietuvoje dar pamenu čia esant „Barclays“. Dabar turite „Danske bank“ ir kitų centrų. Pokytis visada yra.
Kol Lietuva sugebės išlaikyti gerą švietimo sistemą ir aplinką, kur žmonės nori gyventi ir auginti vaikus, bėdų nebus. Be to, Lietuva vis dar turi pranašumo dėl kaštų palyginus su kai kuriais kitais Europos regionais.
Be to, žiūrint į duomenų saugumą matome vis daugiau ir daugiau Europos kompanijų perkeliančių savo veiklą atgal į Europą, pavyzdžiui, iš Indijos. O čia gali laimėti ir Lietuva.
– Kurioje iš savo veiklų matote didžiausią potencialą „Telia“ augimui?
– Mūsų tikslas – rasti naujų sprendimų, kurie padėtų apjungti žmones ir verslus per skaitmenines paslaugas. Matome, vis daugiau ryšio paslaugų paketų, kuriose jungiami ryšio, medijų, transliavimo produktai tiek namams, tiek verslui.
Ši konvergencija reikškia, kad vartotojai perka daugiau iš mūsų paslaugų, o tai padeda didinti pajamas.
Akivaizdžiai matome vaizdo transliacijų, TV turinio, IT paslaugų sektoriaus augimą. Tačiau Lietuvoje ir Estijoje taip pat matome ryšio paslaugų pardavimų didėjimą.
Šiuo metu Švedijoje matome, kad didelė dalis klientų renkasi pagerinti savo paslaugų kokybę pereidami į 5G ryšį ir įsigydami neribotus paslaugų paketus, kuriuose siūlomi ir nauji pramogų paketai.
Šiuo metu, būtent TV turinio, transliacijų ir IT paslaugų sektoriai auga greičiausiai.
– Jau kuris laikas daug kalbama apie daiktų internetą, perėjimą prie autonominių transporto priemonių. Kaip greitai, jūsų nuomone, vystysis šios sritys? Kokį potencialą čia matote kompanijai?
– Su daiktų internetu dirbame jau keleri metai. Sektorius auga 15–20 proc. kasmet, bet kol kas dar yra labai jaunoje stadijoje.
Visgi šiuo metu matome, kad tam tikri sektoriai nori daiktų interneto, o tai mums leidžia įkelti koją į naujas sritis. Pavyzdžiui, Švedijoje mums gerai sekasi parduoti pilnus paketus nekilnojamojo turto vystytojams. Jie nori gero šviesolaidinio interneto butuose, belaidžio ryšio bendro naudojimosi patalpose. Taip pat norima, kad naujieji butų savininkai turėtų prieigą prie saugumo kamerų vaizdo. O iš daiktų interneto norima analitinių duomenų apie energijos suvartojimą pastatuose.
– Ryšio, interneto poreikis auga savaime, o pandemija netgi dar labiau išaugino šį sektorių. Atrodytų, kad jums nelabai ir reikia rūpintis dėl paklausos augimo.
– Netiesa. Dirbti telekomunikacijų sektoriuje yra sunkus darbas, nes paslaugų reikia visiems. Nors per paskutinį dešimtmetį duomenų vartojimas mūsų tinkluose išaugo tris kartus, mūsų pajamos tokiu pačiu greičiu neaugo. Ir visa tai vyksta ir dėl reguliavimo aplinkos ir konkurencijos.
– Pandemija pakeitė ir tai, kaip dirbame. Ar esate priėmę ilgalaikių sprendimų dėl darbo biuruose?
– Turėjome atliepti šalių sprendimus pandemijos kontekste ir tai, iš kur žmonės dirba, pasikeitė. Vis dėlto mes nusprendėme, kad biuras mums yra pirmenybė, tačiau dirbsime hibridiniu būdu. Tikime, kad biuras ir toliau vaidins kritinį vaidmenį organizacinei kultūrai, bendradarbiaujant, kuriant kartu ir integruojant naujus darbuotojus. Kartu mes pripažinome, kad žmonės nori lankstumo ir kai kuriomis dienomis nenorės dirbti iš biuro. Taigi biuras išliks prioritetas, bet leisime kiekvienos šalies komandų vadovams nuspręsti, kada jų darbuotojams būtina dirbti biure, kada ne.
Lietuvoje prašome darbuotojų iš biuro dirbti bent tris dienas per savaitę. Manau, kad toks sprendimas anksčiau ar vėliau bus visuose mūsų biuruose. Manau, kad kai visi darbuotojai sugrįš į biurus, jie supras, kiek praranda nebūdami biure.
– Ar dėl besikeičiančios darbo aplinkos teko keisti investicijų į biurus planus?
– Paskutiniais metais visose rinkose, kuriose dirbame, persikėlėme į naujus biurus. Į juos kraustantis dar prieš pandemiją jau buvo numatyta, kad žmonės nedirbs po penkias dienas per savaitę iš biuro. Stebėsime, kaip naudojamos erdvės dabar, bet jokių skubių pokyčių nedarysime.
– Dar viena aktuali tema – darbuotojų vakcinacija. Ar esate tarptautiniu grupės mastu priėmę sprendimų, kaip motyvuoti darbuotojus skiepytis?
– Šį klausimą esame atidavę šalims spręsti atskirai, nes skiriasi kultūros ir visuomenės. Kalbant apie Lietuvą, telekomunikacijų bendrovės yra pripažintos kaip kritinis nacionaliniam saugumui sektorius, todėl buvome prioritizuoti prasidėjus vakcinacijai skiepytis darbuotojams. Dabar jau beveik 90 proc. darbuotojų yra pasiskiepiję.
Pavyzdžiui, Švedijoje „Telia“ darbuotojai skiepų dieną gali pasiimti laisvą dieną. Apie šią galimybę nuolat primename darbuotojams. Taigi raginame darbuotojus, bet jokios prievartos.
– Dar viena aktuali šiandieniniam verslui tema – tvarumas. Kokį vaidmenį čia matote telekomunikacijų bendrovėms?
– Dar 2017 m. „Telia“ nusistatė tikslą iki 2030 m. tapti neutralia klimatui įmone, o iki 2025 m. visose rinkose turėti 50 proc. moterų vadovaujančiose pozicijoje. Mes stengiamės, kad tvarumo strategija būtų verslo strategijos dalimi, o ne tik priedas prie veiklos.
Klimatas ir žiedinė ekonomika yra mūsų prioritetai. Esame vieni iš penkių didžiųjų Europos ryšio operatorių, kurie sukūrė universalų telefonų tvarumo žymėjimą. Šis ekoreitingas vartotojams suteikia vieningą ir tikslią informaciją apie mygtukinių bei išmaniųjų telefonų poveikį aplinkai - nuo jų gamybos iki naudojimo ar perdirbimo. Taip pat skatiname senų telefonų perdirbimą, esame investavę į internetinę panaudotų išmaniųjų telefonų parduotuvę „Swappie“.
Kalbant apie klimatą, kai kuriose savo veiklos dalyse jau esame aplinkai neutralūs, tačiau iki 2030 m. norime pasiekti nulinį CO2 visoje savo tiekimo grandinėje. Taip pat dirbame su tiekėjais, kad 5G būtų efektyvesnis ir energijos prasme.
Antra sritis yra skaitmeninė įtrauktis. Tikime, kad pandemija paskatino skaitmenizaciją ir mes norime užtikrinti, kad niekas neliks nuošalėje. Dirbame daug su vyresne karta, smulkiais ir vidutiniais verslais, kad jie išmoktų naudotis skaitmeniniais įrankiais.
Paskutinė sritis – privatumas ir saugumas, kur taip pat dedame daug indėlio, kad apsaugotume asmeninius duomenis, žmogaus teises.
– Kai vasarą į kosmosą pakilo Richardas Bransonas ir Jeffas Bezosas buvo kalbama, kad kosmoso komercializacija gali atnešti daug galimybių IT, telekomunikacijos, startuolių sektoriui. Ar „Telia“ čia mato galimybių?
– Situaciją stebime. Tačiau kol kas netikime, kad palydovinis plačiajuostis ryšys gali suteikti ekonomiškai naudingą alternatyvą šviesolaidiniui, 5G ar belaidžiui ryšiui. Žinoma, tam tikruose atokiuose Afrikos regionuose, kur nėra ryšio bokštų, palydovinis ryšys gali būti išeitis. Visgi kai pažiūrime į regioną, kuriame veikiame, palydovai būtų labai brangi ir ne visiškai patikima paslaugų kokybei alternatyva.
– Koks jums, kaip vadovei, buvo sunkiausias sprendimas pandemijos metu?
– Sunkiausia buvo pripažinti, kad negalime priversti žmonių sugrįžti į biurą. Nuoširdžiai tikiu, kad kompanija gali augti ir kurti inovacijas tik žmonėms susitelktus kartu.
Kartu buvo sprendimų, kuriuos būtų reikėję priimti verslo labui, bet negalėjome to padaryti. Pavyzdžiui, paslaugų kainų peržiūra. Tai turėjo įtakos mūsų rezultatams.
– Kokias pamokas išmokote?
– Kad verslas gali toliau veikti ir susiklosčius tokioms aplinkybėms. Mums nebūtina kasdien susitikti, kad verslas veiktų be trikdžių. Tiek mūsų komanda, tiek mūsų tinklai yra atsparūs tokiems sukrėtimams ir sugebėjo atlaikyti didžiulius duomenų srautų augimus.
– Ar pajautėte didelių iššūkių dirbant su komanda nuotoliniu būdu?
– „Telia“ pradėjau dirbti pernai gegužės 1 d. Atėjau jau prasidėjus pandemijai, bet, žinoma, viskas buvo nauja. Didžiausias iššūkis buvo man pačiai – esu ekstravertė ir pasikraunu energija būdama tarp žmonių. Situacija man buvo sunki. Ėjau kasdien į biurą ir tikrai patyriau, kad darbas visą dieną bendraujant tik per ekraną labai vargina. Taigi, vizitas Lietuvoje man suteiks naują energijos pliūpsnį.
– Kalbant apie vis didėjantį duomenų rinkimą ir kiekį, diskutuojama, kad su skaitmenizacija auga ir grėsmė demokratijai. Kokią matote šiuo klausimu telekomunikacijų bendrovių vaidmenį? Ar matote, kad vis didesnis duomenų rinkimas kelia grėsmę demokratijai?
– Tikiu pasauliu, kuriame žmonės vis labiau supras savo duomenų ir privatumo svarbą. O telekomunikacijų bendrovės bus matomos kaip organizacijos, kuriose asmenų duomenys bus saugūs. Mes asmeninių duomenų nepardavinėjame, nemonetizuojame jų, o saugome jų privatumą.
Žinoma, kaip didelė kompanija, mes turime užtikrinti, kad klientų duomenys būtų saugūs ir naudojami tik teisingiems tikslams, kai kalbame apie priežiūrą, kameras viešose erdvėse ir panašiai. Bet, žinoma, pavojus yra, jei duomenys patenka į netinkamas valdžios ar organizacijų rankas.
Tam, kad visuomenės išliktų demokratiškos mes ir laikomės švediškų skaidrumo principų. Norime, kad jos galiotų ir tose šalyse, kur mes veikiame. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl skandinaviški operatoriai pasitraukė iš Eurazijos šalysių, kur vertybės nėra nuoseklios tarp valdžios ir verslo.
– Pernai metais patekote į „Fortune“ skelbiamą galingiausių moterų pasaulyje sąrašą. Jums atiteko 28 vieta. Ar pasikeitė kaip nors jūsų gyvenimas gavus tokį įvertinimą?
– Nei kiek. Neįsivaizduoju, kaip tai nutiko. Nuolankiai didžiuojuosi tokiu įvertinimu, bet jis nieko nekeičia. Tiesiog noriu pokyčio „Telia“ kompanijoje tiek darbuotojų, tiek klientų atžvilgiu. Savo pozicijoje esu dar neseniai, bet turiu didelių ambicijų. Bet esu gera tik tiek, kiek yra gera mane supanti komanda.
