Praėjusių metų rugsėjį įmonės generalinio direktoriaus pareigas paliko „Autokurtas“ įkūrėjas ir ilgametis vadovas Vytautas Garbenis. Laikinai paskirtam vadovui Arvydui Saročkai ilgai vadovauti įmonei neteko. Jau po kelių mėnesių jos vairas perleistas M. Giedraičiui.
Po sunkių pandemijos pirmųjų metų įmonei pavyko šių metų pirmąjį pusmetį atsitiesti. Bendrovės pajamos išaugo 37 proc. ir priartėjo prie 6 mln. eurų.
Apie įmonės pasikeitimus, planus ir iššūkius interviu cikle „Kava su vadovu“ kalbame su daugiau nei 100 darbuotojų turinčios bendrovės vadovu M. Giedraičiu.
– Gal galite įvardyti, kokius jūsų sektoriuje pagrindinius pasikeitimus atnešė pandemija?
– Nesinorėtų kalbėti apie tai, ką jau visi kalbėjo: darbuotojų mobilizaciją, iššūkius, tam tikrų transporto srautų stojimą, klientų rato susitraukimą, užsakymų mažėjimą. Taip, kilo problemų ir su darbų planavimu. Labiau norėtųsi kalbėti apie tai, ką išmokome.
Išmokome dirbi ne tik tarpusavyje nuotoliniu būdu, bet ir su klientais dažniau pabendrauti nei aplankydavome gyvai.
Taip pat kartu išmokome mobilizuotis tarp padalinių. „Autokurtas“ turi keturis padalinius – Šiauliuose, Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune. Natūralu, kad kiekvienas padalinys turi savo lokalesnius sektorius. Nuolat vyksta bangavimai tarp padalinių: reikia darbuotojams užtikrinti pakankamai darbo, įmonei pajamų. Kartais viename padalinyje būna ramiau, kitame – klientų antplūdis. Tai per pandemiją išmokome naudotis komandiruotėmis.
Jei viename padalinyje turime didesnį krūvį nei kitame, tai darbuotojai vyksta dirbti, kur yra daugiau darbų. Esame net išnuomavę butus, kad darbuotojai galėtų juose apsistoti. Kaip tik prieš šį interviu nutiko taip, kad Klaipėdoje atsirado elektrikų trūkumas, todėl du žmonės iš Šiaulių vyks į uostamiestį padėti su darbais.
– Skelbėte, kad šių metų pusmetį pavyko auginti pajamas, tačiau pernai metai buvo liūdnesni. Dirbate ne tik su vežėjais, bet ir kitais sektoriais, turinčiais stambiąsias transporto priemones. Kokios buvo pagrindinės priežastys, kodėl sekėsi sunkiau pandeminiais metais?
– Visada nutinka eilė dalykų, bet norėčiau kalbėti apie tai, kad tikrai labai stipriai koncentravomės į savo tiesioginę veiklą: servisus ir detales. Be šių veiklų turime ir „Ford Truck“ atstovybę. Apyvarta kilome pagrindinėje veikloje. O praėjusių metų lyginti su šiais nelabai gal reikėtų.
Prie pandemijos prisidėjo Mobilumo paketas, sustojo finansavimas vežėjams, o mes kaip tik tuomet tapome „Ford Truck“ atstovais, užsipirkome transporto priemonių, tačiau jos pagal turėtą planą neišriedėjo į gatves. Tai atsispindėjo ir finansiniuose rezultatuose.
– Paminėjote Mobilumo paketą ir vežėjus. Kiek jums svarbus šis sektorius? Kokią dalį jūsų klientų, apyvartos sudaro šis segmentas?
– Tai yra svarbus mums segmentas, bet iš tiesų turime diversifikavę klientų bazę. Baimių buvo visokių. Galvojome, kad bus vienaip ir kitaip, bet situacija parodė, kad galime gyventi su esama situacija. Stiprinome savo ir kitose pozicijose ir bendrąja prasme paaugome.
– Atrodytų, kad su pandemija jau baigia susigyventi visi sektoriai. Kas dabar labiausiai jums kelia nerimą?
– Viena iš problemų, kurios vilnija per visus sektorius, – darbuotojų trūkumas. Prieš tai dirbau sandėlyje logistikos kompanijoje ir keisdamas sritį galvojau, kad čia bus lengviau su darbuotojų paieška. Tačiau taip nėra. Žinoma, tai yra mums iššūkis – mokini, augini, turi žiūrėti toliau, o ne tik konkuruoti dėl darbuotojų atlygio prasme. Turime galvoti, kaip prisitraukti jaunimą, kaip padaryti šaltkalvio, automechaniko pareigybę įdomesnę, šiuolaikiškesnę visomis prasmėmis. Nemažai šiuo klausimu patiriame išlaidų, dirbame ir su išoriniais specialistais. Beje iki šiol personalo skyriuje turėjome tik vieną žmogų, dabar turime konsultantų ir ieškome į skyrių antro žmogaus.
Kalbant apie automechanikus, tai per trumpą laikotarpį labai išsivystė didieji vežėjai, kurie įsteigė servisus Europoje: ten ir rinka didesnė, gal ir uždarbiai didesni.
Taip pat kyla metalo kainos, bijome, kad jo trūkumas palies ir detales, ir augs paslaugos kaina. Rizikų yra, jas vertiname, bendraujame su konsultantais.
– Tam tikruose sektoriuose sprendimas esant darbuotojų trūkumui – automotizacija ir robotizacija. Kiek toks sprendimas šiuo metu įmanomas servisuose?
– Žinoma, ir servise yra sričių, kurias galima automatizuoti. Mažų sprendimų yra, visgi visus darbus pakeisti šioje srityje kol kas būtų sudėtinga.
– Nemažai verslų šiuo metu susiduria su medžiagų trūkumu ir vėlavimais. Ar jūs taip pat tai jaučiate? Ar tenka atidėti terminus?
– Pandemijos metu tikrai su tuo susidūrėme: tai vežėjas sustojo, tai detalė neatvažiavo. Teko ir derėtis su tiekėjais, netgi teko pakeisti tiekėjų, kurie derėtis nenorėjo. Visaip sprendėme šią problemą.
Šiuo metu tikrai yra geriau. Džiugu, kad pandemija parodė, koks svarbus logistikos sektorius ir kaip svarbu, kad jis judėtų.
– Tvarkote ir elektroniką. O kaip su šio sektoriaus detalėmis?
– Prisipažinsiu, nesu girdėjęs apie vėlavimus. Apie brangimą – taip. Bet taip, kad nepavyktų kažko nupirkti, dar nebuvo.
– Kokia jūsų pozicija dėl darbuotojų skiepijimosi?
– Kalbame, bendraujame, prievartos nenaudojame. Kiek sugebame, tiek šviečiame. Mūsų rodiklis yra 70–79 proc. pasiskiepijusių darbuotojų, tarp kitų yra ir persirgusių. Prievartos nenaudosime. Visur yra šiek tiek kitaip mąstančių, bet būsime tolerantiški.
– Naujų koronaviruso atvejų skaičius vėl auga. Ar nejaučiate nerimo, kad vėl gali ateiti sunkesni laikai?
– Turbūt visi turi šito, bet turiu tikėjimo, kad jau supratome, jog logistika yra labai svarbus sektorius ir manau, kad jis turėtų sulaukti daug mažiau ribojimų nei buvo pandemijos pradžioje.
– Kokie jūsų plėtros planai?
– Planų tikrai turime. Norime tarp laisvųjų servisų būti numeris vienas. Ir tikrai ne tik pajamų prasme, bet ir kompetencijomis, darbuotojų pasitenkinimu, atlyginimais. Taip pat galvojame apie serviso Vilniuje statybas. Turime ir planų Klaipėdoje ir Šiauliuose: kai kur trūksta specialistų, kai kur infrastruktūros ir negalime priimto tokio srauto, kokį norėtume.
– Gruodį sukaks metai, kai esate naujose pareigose. Ką išmokote naujame darbe iki šiol?
– Man yra tekę baigti krepšinio mokyklą ir daug žaisti universitete. Žiūrint per sporto prizmę šie metai leido suprasti, kad vienoje aikštėje tinklinio, futbolo ir krepšinio žaisti negalima. Tai ir lėmė, kad buvo atskirtas verslas, susijęs su dėvėtomis ir restauruotomis detalėmis, sunkvežimių nuomos dalis.
Taip pat įgavau daug patirties dirbdamas ne vienoje vietoje, o per keturis padalinius. Teko daug keliauti, bendrauti ir tikrai kelis objektus suvaldyti sunkiau nei dirbant vienoje bazėje.
