Lietuvoje jau devyniolika metų veikiančios ir pasaulinės sėkmės žaidimus kuriančios bendrovės „Nordcurrent“ vadovė Viktorija Trofimova sutiko pasidalinti savo įžvalgomis apie rinką interviu cikle „Kava su vadovu“.

– Kokią įtaką Jūsų sektoriui turėjo pandemija ir karantinai? Ar namuose užsidarę žmonės aktyviau leido laiką žaisdami žaidimus savo išmaniuosiuose įrenginiuose?

– Taip, žmonės žaidė daugiau. Kai viskas užsidarė, jautėme pandemijos įtaką. Dabar jau viskas grįžta į normalų gyvenimą, tai tos įtakos mažiau. Iš tiesų žaidimų rinka auga jau ilgai, bet pandemija dar augimą labiau paspartino. Pamatėme augimą iki 50 proc. Nereikia pamiršti, kad žaidimų rinka jau seniai yra didesnė nei kino rinka.

– O kokių pasikeitimų, kaip įmonės vadovė, turėjote su savo komanda?

– Čia ir buvo daugiausiai pokyčių, nes iki pandemijos dirbome tik iš biuro, o mūsų darbas komandinis, tai buvimas kartu svarbu. Todėl persikelti dirbti iš namų buvo didelis iššūkis, tačiau galima pasidžiaugti, kad viskas vyko sklandžiai.

Dabar dirbame hibridiniu modeliu, ir, manau, kad tokią tvarką išlaikysime ir ateityje, nes persikėlimas dirbti nuotoliniu būdu pavyko. Žinoma, iš pradžių buvo labai daug baimių, galvojome, kad bus sunku. Juk mūsų darbe nuolat vyksta kūryba. Esame ne IT kompanija, o kuriame žaidimus. Mūsų sektorių labiau galima palyginti su kino industrija. Darbe labai svarbu bendradarbiavimas, kūrimas kartu.

Viktorija Trofimova

– Kaip į pasikeitusią situaciją reagavo darbuotojai? Ar su pandemija atėjęs šokas neužblokavo kūrybinės energijos kolektyve?

– Žinoma, šoką dėl susidariusios situacijos patyrė visi.. Pasikeitė įprastas gyvenimas. Aš pati buvau įpratusi nuolat dėl darbo reikalų keliauti. Tačiau kalbant apie kūrybinę pusė, viskas buvo gerai. Šių metų sausį išleidome naują žaidimą, gegužę – dar vieną. Tai, kad per pandemiją sėkmingai užbaigėme du žaidimus, ir tai padarėme dirbdami iš namų, yra didelė pergalė.

– Minėjote, kad šiuo metu dirbate hibridiniu modeliu. Koks jis? Ar visiškai laisvas? Ar dirbate pamainomis?

– Kol kas leidžiame dirbti visiškai laisvai – kas kaip nori. Šiuo metu keisti tvarkos nežadame, o kaip bus ateityje, pažiūrėsime.

– Kaip vadovė, ar pajautėte, kad šie metai turėjo įtakos korporatyvinei kultūrai?

– Taip, tai taip pat yra didelis iššūkis. Prieš pandemiją nuolat darydavome korportatyvinius renginius. Kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį turime įmonės šventę, kur paminime darbuotojų gimtadienius, šeimos pagausėjimą, darome savo ir industrijos rinkos apžvalgas. Teko galvoti, ką daryti, kai visi dirbame iš namų. Dabar šventę organizuojame nuotoliniu būdu, žiūrime paruoštą medžiagą, bendraujame. Kol kas taip bandome kurti kolektyvinę nuotaiką.

– Lietuvoje nemažai verslų skundžiasi darbuotojų trūkumu. Kaip yra jums?

– Jei žiūrėtume į Lietuvoje esančią žaidimų rinką, tai ji pakankamai maža, bet subrendusi. Mes visi bendradarbiaujame, o ne kovojame dėl darbuotojų.

Viktorija Trofimova

Sakyčiau, kad gerų darbuotojų trūkumas yra visada. Ką mes taip pat bandome daryti, tai samdome darbuotojus ir iš užsienio. Turime italų, ispanų, kurie atvažiuoja čia dirbti ir jiems Lietuvoje patinka.

– Bet jūsų darbo specifika tikriausiai leidžia turėti ir darbuotojų, kurie dirba ne iš Lietuvos? Ar naudojatės tokia galimybe?

– Čia jau pagal darbuotojų norus: yra tokių, kurie atvažiavo į Lietuva gyventi ir dirbti, bet yra ir tokių, kurie dirba nuotoliniu būdu.

– Kaip manote, ar Lietuva galėtų tapti stipri žaidimus kuriančios industrijos šalimi? Ko tam reikėtų?

– Manau, kad tikrai galime tapti tokia šalimi. Aišku, tai negali įvykti per vienerius ar kelerius metus. Kaip tai padaryti? Reikia kurti kuo daugiau pasaulinio masto žaidimų. Mes tai ir darome. Mūsų sėkmingiausias žaidimas „Cooking Fever“ turi daugiau nei 400 mln. parsisiuntimų. Mūsų didžiausia rinka yra JAV, paskui Japonija ir Jungtinė Karalystė. Kuo daugiau Lietuvoje sukursime tokio lygio žaidimų, tuo bus geriau šaliai.

Lietuvoje turime gerą išsilavinimą turinčių profesionalų, gerų universitetų. Žinoma, esame ir maža šalis, bet nereikia pamiršti, kad Švedija ir turėjo visame pasaulyje išgarsėjusią „ABBA“ grupę, nors iš dalies yra nedidelė šalis.

– Kaip vertinate sąlygas verslui mūsų šalyje?

– Vilniuje įsikūrėme nuo pat pradžių 2002 m., todėl nelabai turime su kuo palyginti. Čia visada buvo mūsų pagrindinė buveinė. Man atrodo, kad viskas čia gerai: geri specialistai, suprantama ir gera darbo etika. Todėl kažko konkretaus įvardyti negalėčiau.

– Kuriate produktus pasaulinei rinkai. Jums tikriausiai būtų tas pats iš kurios šalies dirbti? Ar nesvarstėte variantų ieškoti jums palankesnės verslo aplinkos kurioje kitoje užsienio šalyje?

– Jei atvirai – tai ne, nes namuose visada geriau ir paprasčiau. Žinoma, visada yra ką gerinti. Sakyčiau, kad mokestinių problemų dar turime. Lietuva neturi pakankamai sutarčių su kitomis šalimis dėl mokesčio prie pajamų šaltinio. Tai didelis trūkumas, todėl lietuviškos įmonės ir kuria padalinius kokioje Olandijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Mums svarbi ir didelė rinka yra JAV, todėl kai jis atsiranda mažėja mūsų konkurencingumas, nes perkame produktą iš kūrėjo JAV, mums reikia papildomai mokėti, ko, pavyzdžiui, nereikia daryti perkant produktą į Didžiąją Britaniją.

– Ar Jums svarbi Lietuvos rinka?

– Lietuva pagal gyventojų skaičių nėra didelė rinka. Į ją žiūrime kaip į dalį bendros europinės rinkos. Tačiau pagrindinį žaidimą „Cooking Fever“ esame išvertę ir į lietuvių kalbą.

– O kokį matote potencialą Rytų rinkose, kaip Indija, Kinija, Pietryčių Azija?

– Didžiausios yra Vakarų, Japonijos ir Kinijos rinkos. Jos labai skirtingos ir jose populiariausiais tampa skirtingi žaidimai. Mums, kaip Vakarų žaidėjų kūrėjams, labai sunku sukurti žaidimą, kuris būtų populiarus Kinijoje ar Japonijoje, tačiau tam samdome lokalias įmones. Su savo sėkmingiausiu žaidimu darėme ne tik lokalizaciją, bet ir kultūrizaciją.

Viktorija Trofimova

„Cooking Fever“ žaidime turime ir japonų restoraną, tai kai nupiešėme jį, sužinojome, kad viskas ten negerai: ne tokios spalvos, ne tie hieroglifai, ne tas šriftas, pavyzdžiui, pagrindinė veikėja buvo aprengta kimono, skirtu laidotuvėms. Padarius lokalizaciją ir kultūrizaciją, sakyčiau, žaidimas išėjo puikus ir toms rinkoms.

Kalbant apie naujas rinkas, tai čia matome dvi augančias rinkas – Braziliją ir Indiją. Dabar dėl šių rinkų darome daugiau nei anksčiau. Komandoje turime portugalų brazilų.

Žiūrime ir į Indiją, kuri yra labai didelė rinka, bet ten pajamos dar nėra europinio lygio, bet ieškome žaidėjų, reklamuojamės.

– Ar galima nuspėti, jog naujai sukurtas žaidimas bus sėkmingas? Ar tai daugiau loterija?

– Čia vėl galima lyginti su filmais. Tie žaidimai, kurie bus sėkmingi, jie bus labai dideli ir garsūs pasaulyje, o apie nesėkmingus nieko ir neišgirsime.

– Turite 120 darbuotojų komandą. Kaip greitai kuriami žaidimai? Kiek laiko užtrunka juos sukurti?

– Vienu metu kuriame daugiau nei vieną žaidimą, turime skirtingas komandas. Sukurti vieną didelį žaidimą gali užtrukti 3–5 metus.




– Sakoma, kad norint išlikti versle būtina nuolat sekti ir įgyvendinti inovacijas. Ką jūs šiuo klausimu darote?

– Žinoma, nuolat vyksta sektoriaus transformacija ir inovacijos. Čia ir yra mūsų didžiausia rizika. Per penkerius metus mūsų industrijoje pasikeičia viskas – platformos, monetizacija, vartotojų poreikiai. Ką mes kurdavome prieš septynerius metus, dabar niekas net neatsimena. Mums tenka nuolat sekti, kur juda industrija, kokie pokyčiai sektoriuje.

Prieš devyniolika metų kūrėme žaidimus konsolėms, vėliau galvojome, kad kursime žaidimus „Nokia“ telefonams, dabar viskas yra labai pasikeitę.