Apie naujus iššūkius sektoriuje, kurie mėnesiai buvo juodžiausi ir kokiomis nuotaikomis verslas gyvena dabar, interviu cikle „Kava su vadovu“ kalbamės su komercinio transporto priemonių pardavėjo „Scania Lietuva“ generaliniu direktoriumi Dariumi Snieška.
– Pandemijos apgaubtame pasaulyje gyvename jau daugiau nei metai. Kaip šis laikotarpis praėjo jūsų sektoriuje?
– Jei grįžti į pernai metų kovą, tai didelio šoko nebuvo, bet iškart pasijautė finansiškai mūsų įmonei, kuri parduoda komercines transporto priemones ir jas aptarnauja. Pirminis šokas buvo daugiau klientams, kur pirmus mėnesius naujų užsakymų beveik nebuvo.
Vis dėlto šokas iš klientų pusės greitai praėjo. Po poros, trijų mėnesių klientai pamatė, kad realiai prekių logistika nesustojusi. Tai pasijautė, kad komercinio transporto reikia ir reikės ateityje. Be to, ar yra kovidas ar ne, logistika vyks, net ir sienas uždarius tarp valstybių Europoje. Todėl klientai gretai atsigavo ir pradėjo vystyti savo kasdienę veiklą.
Iš mūsų pusės pandemijos įtaka labiau pasijautė aptarnavimo ir remonto paslaugose, kurios niekada nebuvo sustojusios, bet pajautėme, kad paslaugų kiekis buvo stipriai sumažėjęs ir nuo praeitų metų kovo iki liepos mėnesio buvo patys juodžiausi mėnesiai, kur teko finansiškai stipriai pajausti, ką reiškia klientų sumažėjimas. Iš kitos pusės gerai, kad tai buvo tik keletos mėnesių kritimas, o vasarą klientai atsigavo ir pamatėme daugiau klientų ne tik servisuose, bet ir judėjimas Europoje ir Lietuvoje atsigavo.
Nepaisant to, praeitus metus pabaigėme ne taip, kaip buvome susiplanavę metų pradžioje. Nors buvo daug blogesni metai, matome, kad šių metų finansiniai skaičiai, palyginus su praeitais, yra tikrai daug geresni. Pervežimų rinka, sakyčiau, dabar netgi yra pakilime.
– Pandemijos metu dalis gamybos sektoriaus gelbėjosi siūlydami naujus produktus, prekybininkai kėlėsi į interneto erdvę, bet jums lankstumo eksperimentavimui tikriausiai buvo mažiau? Ar nesijautėte beviltiškoje situacijoje, nes su savo preke nebuvote labai lankstūs pasiūlyti rinkai kažko naujo?
– Laisvės kūrybai tikrai mažiau turėjome, ypač jei kreiptume dėmesį į tokio profilio kompanijas kaip mūsų – didžiųjų transporto gamintojų oficialus atstovas. Laisvės segmente yra, bet tikrai turime gana siaurą produktą, o apskritai paėmus komercinį transportą ir „Scania“ – tai dar siauriau, nes turime tik sunkųjį transportą. Mes neturime lengvųjų automobilių, net vidutinio dydžio transporto priemonių. Tai tikrai buvo iššūkis.
Iš kitos pusės gelbėjo tai, kad nei Lietuvoje, nei Europoje visiškai transportas nebuvo sustojęs. Jei tai būtų stoję, tai visiškai sustoję būtume ne tik mes, bet tikriausiai ir daug pramonės įmonių. Transportas yra ryšys, kuris perveža prekes iš vienos vietos į kitas. O jei transportas nesustoja, tai tikrai reikia ir aptarnavimo jam ir atsinaujinti.
Saviveiklos daug nebuvo, ką būtume galėję pakeisti ar įvesti naujų temų, bet mus išgelbėjo tai, kad transportas nestovėjo ir visą laiką judėjo.
– Ar turėjote klientų, kurie prieš pandemiją planavo didelį logistikos parko atnaujinimą, bet staiga atėjus virusui neapibrėžtam laikui nutraukė savo planus?
– Tokių klientų neturėjome. Be abejo, buvo šioks toks investicijų sustabdymas ir tikrai reikėjo kompromisų su klientais. Buvo keletas didelių ir rimtų kompanijų, kurios jau buvo užsisakiusios transporto priemones ir atėjus kovidui, kai realiai transporto tiek daug nebereikėjo, su kuriomis ieškojome sprendimų: teko derinti su klientais, kad galbūt laikinai pristabdyti transporto priemonių pristatymą klientams. Šaunu, kad tiek iš savo, tiek iš klientų pusės visose situacijose radome kompromisus ir dėl mokėjimų atidėjimų, ir dėl transporto priemonių laikymo mūsų aikštelėse. Bet praėjus sunkiausiam laikotarpiui visi klientai transporto priemones atsiėmė ir tos transporto priemonės dabar jau tikrai įdarbintos ir suka kilometrus.
Todėl galima sakyti, kad laikinai pinigų įšaldymas buvo, kuris skaudžiai atsiliepė ir mums, bet džiugu, kad pavyko susiderinti su klientais ir nebuvo didelės bankrotų bangos.
– Ar teko priimti sprendimą mažinti savo komandą?
– Komandos nemažinome. Mūsų kolektyvas šiuo metu 116 žmonių. Skaičius šiek tiek svyruoja plius minus 2–3 žmonės, bet ta kaita yra pakankamai maža. Nė vieno žmogaus neatleidome dėl kovido.
Kas buvo, tai tikrai buvome susiplanavę, ypač mechanikų tarpe, prastovas, kadangi fiziškai nebuvo tiek automobilių, kad galėtume užkrauti visus darbuotojus pilnai darbo dienai, bet tai buvo laikina – keletą mėnesių. Kai tik pamatėme, kad rinka pradėjo judėti, darbuotojai buvo atšaukiami iš prastovų ir dabar visi dirba, netgi ieškome papildomų darbuotojų. Sakyčiau, kad net nebuvo tokių minčių, kad reikės atleisti darbuotojus dėl ilgalaikių pasekmių. Jautėme, kad tai greičiausiai bus skaudi, bet trumpalaikė situacija. O dabar tikriausiai didesnė problema surasti darbuotoją ir, ką mes matome, tai yra problema numeris vienas.
– Kaip matote šiuos likusius metus? Ar galimą naujai ateinančio viruso varianto riziką matote kaip labai rimtą grėsmę?
– Jei imti transporto sektorių, manau, jis tikrai nesustos. Kaip matome, jis gali pristoti, bet tai yra arterija, kuri sujungia vieną verslą su kitu. Ir tai ne tik prekės. Yra ir keleiviai. Keleivių transportas taip pat labai svarbus.
Aišku, žmonės gali dirbti nuotoliniu būdu, bet yra darbų, kurie gali būti atlikti tik dirbant fiziškai, tai keleivių transportas toliau vyks.
Blogiausia, kas gali būti, tai jei pasikartotų praėjusių metų situacija, kai keletui mėnesių gali būti sunkus finansinis laikotarpis, bet tai nebūtų ilgalaikis poveikis.
Esu daugiau optimistas, ypač kai jau prasidėjusi vakcinacija. Mūsų didžioji dalis darbuotojų jau yra pasiskiepiję. Tikiuosi, kad sunkių susirgimų ir toliau išvengsime, bet tikrai nemaloni situacija, kai vienas iš darbuotojų užsikrečia ir tuomet, ypač serviso darbe, reikia izoliuoti visą pamainą, o tai iškart atsiliepia įmonei finansiškai.
– Pandemijos metu verslui labai svarbus valstybės palaikymas. Ar jautėte paramą iš valstybės?
– Geriau būtų, kad palaikymo būtų daugiau ir konkretesnio. Kalbant apie keleivinį transportą, jis labai nukentėjo. Yra pora segmentų šio transporto. Pirma, tai užsakomieji autobusai, kurie visiškai sustojo ir iki dabar neatsigavo, tai net ir mes jaučiame tą. Jau net nekalbu apie kompanijas, kurios tik tuo užsiėmė. Jos tikrai yra sunkioje situacijoje ir dabar keleivį vežti tarptautiniu mastu, kas buvo daroma Lietuvoje, faktiškai neįmanoma daryti dėl susidariusios situacijos ir skirtingų valstybių taisyklių. Tokio tipo autobusų pirkimas yra apstojęs.
Kas gerai, kad pagaliau tarpmiestinis transportas atsigauna. O miesto transportas, kuriame žmonių skaičius dar mažesnis 20–30 proc. nei prieš pandemiją, rodo, kad žmonės tikrai pradėjo daugiau dirbti ir mokytis iš namų. Tikrai keleivinis transportas nėra visiškai atsigavęs ir jo finansinė situacija yra sudėtingesnė palyginus su krovininiu transportu.
Dar norėčiau pabrėžti, kad labai svarbus sektoriaus atsigavimas iš tvarumo, ekologijos pusės. Keleivinis transportas yra tas transportas, kuris važinėja tarp mūsų. Čia atsinaujinimas transporto priemonėmis labai reikalingas, ypač vidinio transporto. Yra keletas priemonių iš Aplinkos ministerijos, kurios skatina ekologiškų transporto priemonių įsigijimą, bet tai yra tik pati pradžia, kuri skatina pirmuosius entuziastus tai daryti – keisti dyzelines priemones į alternatyvaus kuro varomas priemones. Bet ko norėtųsi palinkėti Aplinkos, Finansų ir Susisiekimo ministerijoms, kad tęstinumas skatinamųjų finansinių priemonių turėtų būti ne tik šiais metais, bet ir ne vieneriems metams į priekį.
Faktas tas, kad pati Lietuva yra įsipareigojusi mažinti CO2 ir labiausiai mažins tai tos transporto priemonės, kurios važinės čia, šalies viduje. Mums tikrai norėtųsi daugiau verslo įsitraukimo į tokias priemones, nes labai dažnai būna, kad tokios programos pradedamos, bet jos nėra pritaikytos atsinaujinti konkrečiai transporto rūšiai. Yra gana daug papildomų klausimų, kuriuos turi padaryti, kad gautum paramą, o tada viskas labai išsitempia laike ir, mūsų nuomone, verslo organizacijų įsitraukimas į bendrą programų idėjų generavimą tikrai turėtų būti.
– Tvarumo klausimas svarbus ne tik keleiviniame transporte, bet ir krovininiame. Kaip manote, ar pandemija nepalėtins įmonių planų investuoti į ekologiškesnes priemones. Galbūt kol kas nesiryžtama drąsiai imtis veiksmų atnaujinant transporto parką ekologiškesniais krovininiais automobiliais?
– Iš dalies gali pavėlinti, bet privatus sektorius yra šiek tiek greičiau reaguojantis į įvairias perspektyvas ir į pokyčius, palyginus su viešuoju sektoriumi. Žinoma, ir viešasis sektorius yra dinamiškas, bet viešųjų pirkimų sudarymas, pirkimas labai užtempia laiką. Mūsų nuomone, jei pandemija pristabdys šiek tiek ekologiškesnių transporto priemonių įsigijimą, visgi visiškai įsigijimai nesustos.
Jei paimtume ekologiškų priemonių įsigijimą, tai yra įdomi tendencija. Kol kas Lietuvoje turime tokių priemonių nedaug: 99 proc. komercinių transporto priemonių yra nuperkama varomų dyzeliu. O visa kita, kas lieka, tai tik dujinis transportas, nors ateina jau ir elektrinis, tokius sunkvežimius ir mes pradėsime siūlyti tikriausiai nuo kitų metų pradžios. Jei žiūrėtume į statistiką, tai Lietuvoje per metus užregistruojama daugiau nei 200 dujinių vilkikų, bet pasigilinus matome, kad registruoti jie Lietuvoje, bet dirba Europoje ir čia praktiškai nepasilieka. Tie, kas pasilieka, yra vienetai ir čia perspektyva yra didelė, ypač vietiniam transportui – prekių išvežiojimui, komunaliniam transportui, statybų sektoriui. Visgi dar šiek tiek trūksta Lietuvoje infrastruktūros, bet ji jau atsiras, mūsų žiniomis, kitų metų pradžioje. Tai gali būti didelis postūmis Lietuvos vežėjų rinkoje drąsiau žiūrėti į alternatyvų kurą kaip dujos.
Vis dėlto nors ekologiškumo prizmė ir svarbi, bet ekonomiškumas nulemia daugiau nei ekologija ir čia dar reikia stipriai padirbėti tiek mums, tiek visiems transporto gamintojams, tiek infrastruktūros tiekėjams ir tuomet bus galima tikėtis, kad iki 2030 m. Lietuva galės sakyti, jog dalis komercinio transporto bus varomas su atsinaujinančių šaltinių kuru.
