Lietuvoje įsikūrusiai aviacijos bendrovei „Avia Solutions Group“ ir jos valdomoms įmonėms metai buvo kaip niekad aktyvūs: be pandemijos mesto iššūkio ir iki rekordinių mažumų kritus keliavimui oru įmonių grupė pirko aviacijos įmones, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos užsakomųjų skrydžių bendrovę „Chapman Freeborn“ ar Islandijos krovinių oro bendrovę „Bluebird Nordic“. Nepagailėta ir įmonių įsigijimui Lietuvoje – į verslininkui Gediminui Žiemeliui priklausančios įmonės rankas perėjo sostinėje esanti „Siemens“ arena, Panevėžio – „Cido“ arena. Sustojus visiems renginiams, užsidarius teatrams ir kinams, į grupės valdomų įmonių sąrašą perėjo ir bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“.

Tačiau bene didžiausio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio paskutiniu metu įmonių grupė sulaukė norėdama investuoti Vilniaus oro uoste. Šių metų vasarį pranešusi apie savo norus rekonstruoti oro uoste esantį angarą „Avia Solutions Group“ sulaukė Vyriausybės sprendimo blokuoti įmonės planus. Dar kovo pradžioje Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė turintis informacijos, keliančios abejonių dėl įmonių grupės veiklos ir patikimumo.

Po sprendimo paviešinimo ilgus metus įtartinais ryšiais Rusijoje siejamo G. Žiemelio įmonių grupės atstovas Vygaudas Ušackas situaciją pavadino „raganų medžiokle“. Tai ne pirmas kartas, kai Lietuvos nacionalinio saugumo institucijos įtariai vertina bendrovės veiklą dėl galimų ryšių aviacijos srityje Rusijoje.

Apie tai, kodėl bendrovės grupė ir toliau bando plėstis Lietuvoje ir kokie įmonių grupės planai ateityje, kalbame su retai žiniasklaidai interviu dalijančiu „Avia Solutions Group“ direktoriumi Jonu Janukėnu.

– Pirmieji pandemijos metai skirtingiems sektoriams buvo skirtingai skausmingi, tačiau aviacija priskiriama prie labiausiai nukentėjusiųjų. Kokių sprendimų teko imtis jums? Kokie buvo skausmingi sprendimai?

– Mes dirbame su aviacijos paslaugomis ir logistika, tai gana platus sektorius. Į pandemiją žiūrėjome taip, kad viskas ateina ir praeina. Klausimas tik tas, kaip pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. Taip, pandemija mūsų sektorių palietė stipriau nei kitus, bet žiūrime į tai kaip į galimybę.

Nors esame gimę ir augę Lietuvoje, mūsų pagrindinė rinka buvo ir yra Vakarų Europa, mūsų apie 75 proc. pajamų yra iš Vakarų Europos. Visgi didžioji dalis žmonių, apie 2,5 tūkst., dirba iš Lietuvos. Tai sudaro apie 40 proc. mūsų visų darbuotojų.

Kadangi dirbame labai plačiame sektoriuje, pandemija mums atvėrė labai daug galimybių.

Žinoma, verslas, susijęs su keleivinių lėktuvų aptarnavimu, buvo stipriai paveiktas. Šiuo metu likę apie 25 proc. skrydžių prieškovidinio lygio. Iš kitos pusės mes jau prieš pandemiją aktyviai ieškojome galimybių išplėsti mūsų verslo transporto, orlaivių tarpininkavimo, brokeriavimo paslaugų dalį. Galima sakyti, kad pirmieji pandemijos metai buvo geriausias metas krovininiam transportui. Prieš pandemiją apie 50 proc. oro transportu gabenamų krovinių buvo transportuojami keleiviniuose lėktuvuose, o per pandemiją, sumažėjus keleivinių skrydžių skaičiui, ypač tolimesniais atstumais, cargo lėktuvų paslaugos išgyveno aukso amžių. Tai grupei ir padėjo eiti per pandemiją, tiek rezultato prasme, tiek darbuotojų motyvacijos.

Jonas Janukėnas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Kadangi transporto dalis labai sustiprėjo, mūsų bendras paveikumas buvo mažesnis nei teiktume tik su keleivių aviacija susijusias paslaugas.

Jei kalbėsime bendrai apie aviacijos sektoriaus atsigavimą, tai tikriausiai galima kalbėti apie 2021 m. rudenį ar vasaros pabaigą. Iš tiesų, tai tiesiogiai susiję su vakcinavimu.

Šiandien kaip tik aktyviai žengiame pirmus žingsnius į Šiaurės Amerikos rinką. Jei žiūrėtume į vietinę rinką, kuri yra labai didelė, tai jau šiai dienai skrydžiai siekia apie 90 proc. priešpandeminio lygio. Todėl matome, kad atsigavimas bus staigus, kai tik keliavimas bus vėl atpalaiduotas.

– Bet grupės mastu darbuotojų atleidimo tikriausiai nepavyko išvengti. Kiek teko susimažinti darbuotojų skaičių?

– Per visą grupę apie 15 proc. Bet pasikartosiu, kad aviacija istoriškai visada buvo cikliška, o prieš pandemiją išgyveno aukso amžių, buvo rekordiniai metai. Pažiūrėjus atgal, tikrai aviacijoje jau buvo panašių sunkmečių. Lietuvoje gal ne taip jautėme, bet, pavyzdžiui, po rugsėjo 11 d. išpuolio JAV, ar kai Islandijoje išsiveržė ugnikalnis. Sunkumų sektorius išgyveno ir po 2008 m. finansinės krizės, tačiau po visų sunkumų aviacija labai greitai atsitiesė.

Todėl mes pandemiją matome kaip galimybę įsigyti verslams, įmonėms, ką ir darome labai aktyviai ir sėkmingai. Žiūrime, kad iš pandemijos išeitume gerokai stipresni ir didesni.

– Bet kai kurie sprendimai gali atrodyti jau labai optimistiniai, pavyzdžiui, sporto arenos ar bilietų platinimo platformos, kai apie pandemijos pabaigą dar net nelabai kalbama.

– Investicijos tai ir reiškia, kad mes tikime. Tai yra tikėjimo atsigavimu klausimas. Pažiūrėkime, rudenį jau atrodė, kad pabaiga netoli, tada atėjo antra banga. Šiuo metu nuotaikos labiau pesimistinės ir gali kirbėti mintis, kad tai niekada nesibaigs, bet istorija rodo, kad tokie dalykai pasibaigia.

Avia Solutions Group arena
Foto: Bendrovės nuotr.

Žiūrint į vidines JAV ir Kinijos rinkas ir aviaciją, jos jau yra beveik priešpandeminiame lygyje. Matome geras galimybes plėstis ir esame pasitvirtinę planą. Prieš pat pandemiją išleidome obligacijas ir aktyviai investuojame – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ateitis parodys, kaip bus. Taip, vienas iš scenarijų yra, kad pandemija užsitęs labai ilgai.

– Prieš ketverius metus buvote paskirtas „Avia Solutions Group“ vadovu skelbiant, kad įmonių grupė planuoja aktyviai plėstis Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos rinkose. Ar pandemija kiek nors pristabdė planus plėstis užsienyje?

– Sakyčiau, gal atvirkščiai yra. Kadangi tikime atsigavimu ir blaiviu protu, šiuo metu turime puikių galimybių. Ne paslaptis, kad dalis įmonių yra sunkesnės būklės. Mes aktyviai pirkome įmones ir prieš pandemiją, todėl įdirbis šioje srityje buvo nemažas. Turime pakankamą patirtį tiek įsigyjant, tiek valdant, tranformuojant verslus.

Jei kalbėti apie mūsų pagrindinę rinką, ja lieka Vakarų Europa. Taip pat aktyviai plečiamės Azijoje. Neseniai įsigijome įmones Kanadoje – tai pirmas rimtas žingsnis į Šiaurės Ameriką.

– Gal galite išskirti, kuriose rinkose plėstis ar į kurias įžengti sunkiausia? Kalbant apie Šiaurės Ameriką dažnai minima, kad ten sunku įsitvirtinti dėl didelės konkurencijos, o kai kuriose Azijos regionuose galbūt konkurencija mažesnė, bet vis dar gaji korupcijos ir protekcionizmo kultūra.

– Sunku pasakyti, kaip yra su kitais sektoriais, todėl galiu kalbėti tik apie aviaciją. Kalbant apie Aziją, būtent čia ir yra didžiausias augimas aviacijoje. Tai vyksta dėl vidurinės klasės augimo: jei Europoje vidutiniškai vienam žmogui per metus tenka netoli dviejų skrydžių, tai Azijoje dar tik 0,6 skrydžio. Todėl ten augimas tikrai bus ir pagrindinis augimas aviacijoje – vidurinioji klasė. Jei žiūrėtume į paslaugų sektorių, jos ten dar gerokai atsilieka. Todėl, ką matome iš savo pusės, yra tai, kad tai yra ne korupcijos klausimas, o mes ateiname su modernumo vėliava ir iš principo esame laukiami tose rinkose, nes mes galime pasiūlyti europinę kokybę, sertifikuotą veiklą. Kiek vystome veiklą Azijoje, mažai kur susiduriame su trikdžiais.

Kalbant apie Vakarų Europą, tai čia didžioji dalis plėtros bus per įmonių įsigijimus. Čia rinkos augimo mastas daug mažesnis nei Azijoje, bet pakankamai sveikas.

Jonas Janukėnas, Avia Solutions Group vadovas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Jei žiūrėsime į Šiaurės Ameriką, negaliu sakyti, kad ten yra milžiniška konkurencija aviacijoje. Pavyzdžiui, kalbant apie oro linijas, ten konkurencija daug mažesnė nei Europoje: po rugsėjo 11 d. įvykių rinkoje įvyko konsolidacija, atkrito mažieji žaidėjai ir yra penkios didžiosios oro linijos. Dabar neatmestina ir rinkos konsolidacija Europoje. Pirmieji žingsniai į Šiaurės Ameriką atrodo gana geri, vedame pokalbius dėl įmonių įsigijimo.

– Po Vyriausybės sprendimo neleisti „Avia Solutions Group“ investuoti į angaro Vilniaus oro uoste rekonstrukciją ir plėtrą jūsų kolega V. Ušackas tai pavadino „raganų medžiokle“. Taip pat pranešėte, kad dėl šio sprendimo kreipsitės į teismą. Tikriausiai tokie valdžios sprendimai nepriimami be reikalo. Kodėl, jūsų nuomone, šiai investicijai buvo uždegta raudona šviesa?

– Mums, kaip grupei, šis projektas nebuvo didelis ar reikšmingas, tiesiog esamo angaro praplėtimas keliolika procentų padidinant plotą. Visa tai gal šiek tiek primena inerciją, ką ir sakė Vygaudas, nes institucijos taip vertino, tai ir toliau taip vertina. Visos insinuacijos, kurios buvo kilusios dėl Maskvos Žukovo oro uosto, baigėsi, mes jį pardavėme ir neturime jokių sąryšių. Mes su tuo sprendimu nesutinkame, vertiname kaip inercinį ir institucijų kartojimą to paties per tą patį. Taip, kreipsimės į teismą, bet bendrai mums tai nebūtų reikšminga investicija, net jei būtų gautas leidimas. Tiesiog norėjome sukurti darbo vietas ir nesunku plėstis ten, kur jau esi dabar.

– „Avia Solutions Group“ plėtra Lietuvoje jau ne kartą stabdyta. Prieš šešerius metus buvo neleista kurtis Zuoknių oro uoste, „FL Technics“ buvo išbraukta iš NATO konkursų potencialių dalyvių sąrašo ir anksčiau neleista plėstis Vilniaus oro uoste. Kodėl vėl ir vėl bandote?

– Kadangi po penkerių metų vėl kreipiamės dėl leidimo, tai viešoje erdvėje bandoma sudaryti nuomonę, kad mums tai be galo svarbu, jei jau atkakliai tai darome. Iš tiesų ekonomiškai buvo verta imtis šio projekto, bet tai mums nėra labai didelis projektas. Jei dirbame Lietuvoje, mokame mokesčius Lietuvoje, tai kodėl to nedaryti. Tai nebuvo noras radikaliai plėtrai, gal kartais neteisingai skamba, kad norėjome statyti didžiulius angarus. Kas juose gali vykti? Juose remontuojami orlaiviai, civiliniai orlaiviai, dirbame su „AirBus“, „Boeing“ lėktuvais. Ką galima nuveikti remontuojant orlaivį? Mes matėme pagrindą kreiptis, kreipėmės ir mums buvo atsakyta dėl, mūsų manymu, nepagrįstų išvadų. Teismas ir nuspręs, kaip yra.

Žmogiškai gaila. Ką padarysi, plėsimės kitur.

– Ar tokie draudimai plėstis Lietuvoje jums turi įtakos tarptautinei plėtrai, grupės reputacijai?

– Pas mus gal nuskamba garsiai, kitur nenuskamba. Iš tiesų tai įtakos nedaro. Dirbame visuose Skandinavijos oro uostuose, beveik visuose Didžiosios Britanijos uostuose. Šalis turi savo reguliavimą, gal istorines baimes, kartais sunku suprasti. Yra teisinis kelias ir juo spręsime savo nesutikimus su sprendimu.