Sostinėje įsikūrusio penkių žvaigždučių viešbučio „Grand Hotel Kempinski Vilnius“ vadovas Kai Schukowski praėjusiais metais turėjo nemažai iššūkių susitvarkyti su pandemijos pasekmėmis, tačiau į šiuos metus įžengė su optimizmu ir pergalvojęs, kaip toliau vystyti viešbučio veiklą net ir nepasibaigus pandemijai. Apie šių metų planus ir praėjusių metų nuostolius interviu cikle „Kava su vadovu“ pasakoja į Lietuvą persikėlęs gyventi viešbučio vadovas.
– Kai pasaulyje pradėjo sklisti informacija apie iš Kinijos plintantį virusą, ar iškart supratote, kad tai bus ilgalaikė problema, ar galvojote, kad tai trumpalaikis sukrėtimas?
– Kadangi dirbame apgyvendinimo sektoriuje, visuomet stebime globalias naujienas. Iš pradžių stebėjome tai, kas vyksta Kinijoje. Kadangi esame pasaulinis viešbučių tinklas, jau nuo pradžių pradėjome ruoštis, kad gali nutikti blogiausia.
Vėliau pamatėme, kad virusas persikėlė ir į Italiją, Ispaniją, supratome, kad visgi viruso izoliuoti lokaliai nebepavyks ir jis pasklis po visur. Supratę, kas vyksta, buvome vieni pirmųjų viešbučių Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuris labai greitai sureagavo į situaciją ir mes gana greitai užsidarėme. Žinojome, kad viskas užtruks ir yra nenuspėjama. O kiekviena papildoma veikimo diena mums yra didelės išlaidos išlaikant viešbutį.
– Užsidarius viešbučiui dalis darbuotojų turėjo eiti į prastovas, bet jūsų, kaip vadovo, galva tikriausiai virė – ką daryti. Kokių sprendimų ėmėtės?
– Tuo metu niekas neturėjo jokių aiškių atsakymų. Mano, kaip vadovo, darbas buvo išlikti ramiam ir užtikrinti, kad situacija bus kažkaip sprendžiama. Darbuotojams rekomendavome, kiek galima, rūpintis savo sveikata ir pranešėme, kad informuosime apie sprendimus, kai tik galėsime ir turėsime naujos informacijos.
Tokiu momentu svarbiausia – komunikacija. Kadangi viešbutis buvo uždarytas, turėjome persikelti į skaitmeninę erdvę: kas savaitę organizavome nuotolinius skambučius, kurių metu informuodavome darbuotojus apie tai, kas vyksta, ką žinome, kaip išgyvensime šį laikotarpį.
– Kaip vadovui tikriausiai labai aktualus buvo finansinis klausimas. Ar tikėjotės iš valstybės paramos? Ir ar ji tenkino?
– Dar pandemijos pradžioje iš skirtingų valstybių girdėjome, kad nuo pandemijos nukentėjusiam verslui bus siūloma pagalba. Žinoma, gali tikėtis, ko nori, bet valstybės ateina su savo pagalbos įrankiais ir turi prie to prisitaikyti. Dirbame aktyviai su viešbučių asociacija ir pretendavome į visas valstybės pasiūlytas paramos priemones, kurios mums priklausė. Metas buvo itin sunkus: laukėme aktyviausių gegužės–birželio mėnesių, o viskas nutiko taip, kaip nutiko. Visi išėjome į prastovas, liko tik keli darbuotojai, kurie kas kelias dienas pasirūpindavo būtiniausiais viešbučio reikalais.
Tuo pačiu metu teko pradėti galvoti, ką visgi galime daryti. Supratome, kad nenorime tapti viešbučiu privalomai saviizoliacijai. Žinau, kad buvo tokių, kurie pasirinko ir tokį kelią, bet mes norėjome išlikti aukštos kokybės paslaugų teikimo vieta ir nemanėme, kad tai geras sprendimas. Iš kitos pusės, jei būtų buvusi situacija, kad apgyvendinimo paslaugų būtų reikėję gydytojams ar medicinos personalui, tokią galimybę būtume svarstę.
– Vasarą galėjome džiaugtis metu be karantino. Ar užteko to trumpo laiko verslui atsigauti?
– Liepą viešbutį vėl atvėrėme su naujomis idėjomis ir didele motyvacija, bet jau su sumažėjusia komanda. Likusieji viešbutyje supratome, kad dabar nebegalėsime būti tik padavėju ar registratūros darbuotoju: visi dirbome ir vieni kitiems padėjome. Pačiam teko iškrauti automobilius ir daryti įvairiausius darbus.
Pasiūlėme naują paslaugą – 24 valandos, kai svečias gali ateiti bet kuriuo metu ir ryte neturi skubėti išsiregistruoti iki 12 val. kitą dieną, o jo viešnagė gali trukti lygiai parą. Tai buvo labai populiari paslauga visą vasarą ir pagrindinis mūsų įplaukų šaltinis. Nors galvojome, kad vasarą visi išvyks į pajūrį, žmonės liko ir sostinėje bei naudojosi mūsų paslaugomis.
– Visgi 2019 m. vasaros rezultatų nepavyko pasiekti. Kiek krito viešbučio pajamos vasarą?
– Kritimas didelis. Negaliu dabar konkrečiai pasakyti, bet daugiau nei 50 proc. Žinau, kad viešbučių, kurie orientuoti į vietos rinką, kritimas nebuvo toks didelis, bet mes esame labai priklausomi nuo tarptautinio turizmo ir svečiai iš užsienio sudarydavo apie 80 proc. mūsų klientų.
– Daliai viešbučių svarbu ir renginių organizavimas, konferencijos. Ar draudimas vykti renginiams jums taip pat buvo labai skausmingas?
– Nesame konferencijoms skirtas viešbutis. Pajamos iš renginių sudarė apie 10 proc. mūsų pajamų. Nors dalis ir nedidelė, bet paėmus bendrai tai taip pat buvo skausminga.
– Jau kuris laikas sėdime ir antrame karantine. Kaip bandote išgyventi dabar?
– Mums skaudžiausia buvo, kai turėjo vėl užsidaryti restoranai. Vasara mums buvo puiki ir restoranas puikiai veikė. Įvedus antrą karantiną ir uždarius kavines, patyrėme dar vieną didelį praradimą.
Antro karantino metu ir toliau siūlėme 24 val. apsistojimo paslaugą ir tuomet sugalvojome pasiūlyti klientams pusryčių, pietų ar vakarienės paslaugą kambariuose: klientai gali ateiti pavalgyti saugiai kambariuose, nemokėdami už patį kambarį, tik maistą. Ši paslauga buvo populiari, nes daugiau nelabai kur žmonėms buvo kur eiti. Tai tapo mūsų pagrindiniu pajamų generatoriumi, nes kambarių užimtumas išliko labai mažas.
– O tuomet sulaukėme ir Kalėdų su Naujaisiais metais – vieno iš labiausiai laukiamų viešbučiams laikmečio. Tačiau šiemet jis buvo dar labiau sugriežtinus karantiną.
– Sprendimas sugriežtinti karantiną ir leisti tik vienam namų ūkiui bendrauti automatiškai sumažino mūsų srautus. Buvo klientų, kurie klausė, ar galėtų atvykti ir iš skirtingų namų ūkių, bet esame tarptautinė kompanija ir laikomės tvarkos. Galėjome priimti tik šeimas.
Piką pasiekėme naujametinę naktį. Tuomet turėjome tiek užimtų kambarių, kiek tuo metu galėjome su turimu darbuotojų skaičiumi aptarnauti. Dviems kambariams aptarnauti reikia vieno žmogaus. Jei siūlome 40 kambarių, tai jau reikia 20 darbuotojų. Juk turėjome į kiekvieną kambarį pristatyti maistą ir gėrimus. Aptarnaujant klientus kambariuose reikia daug daugiau personalo nei restorane.
– Jau artėjame prie pirmo šių metų mėnesio pabaigos. Kaip manote gyvensime šiemet? Kaip seksis viešbučiui?
– Esu optimistas, todėl sakau, kad esant tokiai situacijai, kaip dabar, viskas gali tik gerėti. Žinoma, nereikia galvoti, kad pasibaigus metams, pasibaigė ir visi iššūkiai. Ne, tačiau tikiu, kad perspektyvos geros, ypač kai jau prasidėjęs vakcinavimo procesas.
Manau, kad iššūkių išliks ir ateityje, bet vis vien kreivė bus pozityvi. Tai matome ir iš savo rezervacijų. Šių metų balandžiui, gegužei ir vasarai jau turime daug užklausų iš užsienio.
Taip, metai bus sunkūs, bet tikiu, kad galėsime išlaikyti komandą, mokėti atlyginimus ir uždirbti šiek tiek pinigų savo akcininkams.
– Kaip jau minėjote, esate labai priklausomi nuo svečių iš užsienio. Kaip manote, ar Lietuvai pavyks vėl turėti tiek skrydžių, kiek buvo prieš pandemiją?
– Mes dėmesį kreipiame į tai, ką galime kontroliuoti. Anksčiau daugiau dėmesio skyrėme tarptautiniam turizmui. Dabar suprantame, kad turime daugiau gyventi vidinėje rinkoje. O čia kartu matome ir Latvijos, Estijos ir Skandinavijos potencialą.
Žmonės daugiau keliauja aplink savo gyvenamąsias vietas ir automobiliais, todėl ir esame pasiūlę paslaugą keliaujantiems automobiliu tarp Rygos ir Vilniaus apsistoti mūsų viešbučiuose.
Anksčiau man yra tekę gyventi Pekine, Dubajuje. Ten jau kuris laikas populiaru atostogauti tiesiog savo mieste. Iki pandemijos to nematėme Vilniuje, o dabar matome, kad mūsų viešbutyje apsistoja ne tik svečiai iš kitų miestų, bet ir iš sostinės.
– Kalbant globaliai, kaip matote apgyvendinimo paslaugų ateitį? Kadangi viešbučiai negavo labai daug pajamų, galbūt artimu metu nebematysime kylančių naujų viešbučių, o jau veikiantys ilgiems metams atidės atnaujinimo planus?
– Šis sektorius dabar tikrai išgyvena sunkų laikmetį, bet jei žiūrėtume į praėjusį dešimtmetį, viešbučių rinka beprotiškai greitai vystėsi. Nėra jokio sektoriaus pasaulyje, kuris tik sėkmingai ir nesustojamai augtų. Visi verslai turi pakilimų ir kritimų. Dabar kaip tik esame toje situacijoje, kur mūsų sektorius pristojo.
Žinoma, tai nėra gerai, bet gal to ir reikėjo, kad rinka apsisaugotų nuo pasiūlos pertekliaus. Buvome pasiekę laikus, kai apgyvendinimo paslaugas galėjo siūlyti bet kas ir teikti bet kokios kokybės paslaugas. Dabar, manau, kad išliks tik stiprūs ir geri žaidėjai. Taip pat matysime prekių ženklų konsolidacijas. Kalbant apie darbuotojus, dalis taip pat traukiasi iš sektoriaus, bet likusiems čia dirbti, tai bus galimybė ateityje daug pasiekti karjeroje, nes rinka vis vien atsistatys.
– Jums svarbus ir verslo turizmas. Dabar pamatėme, kad daug reikalų galima sutvarkyti nuotoliniu būdu. Kaip manote, ar žmonės vis dar keliaus verslo reikalais po pandemijos?
– Ir taip, ir ne. Vasarą pamatėme, kad laisvalaikio turizmas labai greitai atsigauna. Kai atsigaus šis sektorius, atsigaus ir verslo. Tačiau jis nebebus toks, kaip buvo prieš pandemiją. Verslai jau susiplanavę biudžetus šiems, o kai kurie ir kitiems, metams. Taigi kelionių išlaidų eilutės tikriausiai jau kaip reikiant sumažintos. Prognozuoju, kad bus mažiau kelionių tarp vidutinio lygio vadovų, tačiau aukščiausio lygio vadovai ir toliau keliaus, nes tikrai visi svarbiausi sprendimai ir derybos negali vykti tik nuotoliniu būdu.
– Tai kokie trys pagrindiniai iššūkiai Jūsų laukia šiais metais?
– Pirmas – pritraukti klientus ir užsitikrinti pajamas, laikytis įsipareigojimų investuotojams.
Taip pat – išlikti patraukliems darbuotojams. Kaip jau minėjau, dalis žmonių bando pasitraukti iš šio sektoriaus.
Ir dar vienas labai svarbus – atgauti klientų pasitikėjimą. Manau, kad dar daug žmonių abejoja, ar gali saugiai keliauti, ar tai saugu.
