Šalia Kėdainių įsikūrusios „Krekenavos agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas pasakoja, kad įmonė skirtingų scenarijų neturi. Tėra vienintelis. Būtent apie jį, šių metų planus ir kaip pavyko išgyventi praėjusius, interviu cikle „Kava su vadovu“ pasakoja mėsos perdirbimo įmonės direktorius.
– Praėjusieji metai neleido gyventi pagal iš anksto susidėliotus planus. Kokie buvo jūsų pagrindiniai darbai pernai?
– Kaip ir visų kitų – suvaldyti koronaviruso situaciją. Tai buvo svarbiausias darbas. Antras – išlaikyti rinką ir dirbti pelningai.
Įprastai kartais svarstai, ar investuoti, ar ne, ar sprendimas suveiks, ar ne, o šioje situacijoje visų pirma buvo saugumas. Į jį investavome nežiūrėdami kainų. Nors nesame prekybininkai ir tiesioginių kontaktų Kinijoje neturime, iškart sugebėjome pasirūpinti respiratoriais ir kaukėmis visiems metams. Pirmą kartą reikėjo papildyti tik gruodį. Siuntėmės dideles siuntas priemonių lėktuvais, vėliau autobusiukais vežėmės iš Olandijos. Investavome į termovizorius, oro valymo sistemas. Jau nekalbu apie elementarius dalykus, tokius kaip dezinfekcinis skystis, zonų ir pamainų atskyrimas ir panašiai.
– O kaip dėl tikslo išlaikyti rinkas ir dirbti pelningai?
– Praėję metai prasidėjo didžiuliu augimu – skaičiavome didesnį nei 10 proc. augimą. Ir staiga atėjo balandis. Italija buvo mūsų didelė rinka, ten eksportuojame aukštos kokybės jautieną, kuri patenka į restoranų, kavinių ir viešbučių sektorių. Viskas užsidarė. Užsidarė ir Lietuvoje. Be to, pirmojo karantino metu dar nebuvo taip išplėtota paslauga išsinešti maistą į namus. Dabar jau galime matyti, kad veiksmo daugiau nei per pirmąjį karantiną.
Susidariusi situacija pajamoms padarė didelę įtaką: iš turėto 10 proc. augimo liko kritimas. Vasarą taip pat vienas mėnuo buvo geresnis, kitas blogesnis. Žiūrint į pajamas, jos pora procentų susitraukusios nei dar prieš metus. Tačiau bendras finansinis rezultatas bus geresnis nei 2019 m.
– Šiuo metu – antrasis karantinas, kai vėl ribojama restoranų ir kavinių veikla. Ar po pirmojo karantino pardavimai labai greitai atsigavo?
– Gana greitai atsigavimas vyksta, bet ne iki galo. Po pirmojo karantino atsigavimas buvo 70–75 proc.
– Kaip neapibrėžtumas pakeitė jūsų investicijų planus?
– Kaip minėjau, bendras finansinis rezultatas šiemet mums bus geresnis nei dar prieš metus. Jokių investicinių projektų nestabdėme. Kaip tik investavome daugiau nei 0,5 mln. eurų ir pradėjo veikti įrengta saulės jėgainė. Taip pat investavome į įrangą ir jokių planų nestabdėme.
Stengėmės viską, ką suplanavę, kuo greičiau padaryti, nes tai leidžia būti efektyvesniems ir didina galimybes būti sėkmingiems ateityje. Čia tiktų lošimo sektoriaus terminas – didiname statymus, o ne auginame lašinių sluoksnį.
Šiems metams turime suplanavę dar didesnes investicijas. Planuojame investuoti apie 3 mln. eurų į biodujų jėgainę, apie 2 mln. eurų bus skirta kitoms investicijoms. Galbūt į saugumą jau tiek daug investuoti nereikės, nes tam daug skirta pernai, bet planų ir projektų turime.
– Krizinėse situacijose žmogus kartais nustemba atradęs netikėtų savo savybių. Galbūt ir jūs, kaip vadovas, ką nors sužinojote apie save šiuo iššūkių kupinu laikotarpiu?
– Man keista, kai kažkas kažką atranda. Esi toks, koks esi. Asmeniškai niekada nepasižymėjau panika ar tuo, kad pasiduočiau emociniams sprendimams. Mes tikrai nepanikavome: pakrito apyvarta, atsigavo.
Daug guostis ar dejuoti negalėjome. Mūsų sektorius tikrai nėra labiausiai paveiktas pandemijos, todėl reikia žiūrėti į priekį ir saugiai judėti pirmyn.
Kalbant bendrai, pastebėjome, kad šiais metais stipriai sumažėjo darbuotojų kaita. Tikriausiai žmonės pajautė, kad pas mus yra saugūs. Įprastai mėsos pramonės įmonėse darbuotojų kaita gana didelė. Pas mus pernai ji siekė gal 15 proc., o anksčiau siekdavo ir 30 proc.
– Kai kurie verslo atstovai pastebi, kad praėję metai buvo mums įprastos globalizacijos pabaiga; kai šalys užsivėrė, nors ir laikinai, kilo skandalų dėl nusisavinamų apsaugos priemonių bei valstybių bandymų išgelbėti ir išlaikyti savo verslus. Ar jūs taip pat tikite, kad pandemija mums įprastą pasaulį pakeitė visam?
– Valstybės ir politikų mastu reikėtų daugiau aiškumo. Žinoma, gerai, kad Lietuvoje taip stipriai nepajautėme, kaip kiekviena šalis kovoja dėl savęs, bet pamatėme, kas vyksta, kai „įsijungia“ išgyvenimo instinktai.
Įsivaizduokime, kas nutiktų Lietuvoje, jei sustotų dirbti keli mėsos perdirbimo fabrikai, o kitos šalys uždraustų maisto produktų eksportą. Lietuva visiškai neapsirūpina žaliava. Taip, jautienos užauginame pakankamai ir eksportuojame, bet kiaulienos – tik apie 50 proc., kitą dalį importuojame. Įsivaizduokite, jei staiga į Lietuvą nebebūtų įvežama kiauliena: parduotuvėse nėra mėsos, o mažas deficitas ir maža panika sukeltų didelę. Todėl tokius klausimus reikia apmąstyti valstybės lygiu.
Esame agrarinė šalis, užauginame pakankamai grūdinių kultūrų ir jas eksportuojame, bet tai – mažos pridėtinės vertės produktas ir jį būtų galima paversti į didesnės pridėtinės vertės produktą, pavyzdžiui, kiaulieną.
Svarbu, kad būtų valdžios požiūris ir galvojimas apie tai, kas būtų, jeigu būtų.
– Bet pirmoji pandemijos banga parodė, kad visgi didelio kracho laikini apribojimai nesukelia.
– Vis vien reikėtų galvoti apie investicijas, kuriančias didesnę pridėtinę vertę. Be to, pažiūrėkime į tai, kad užauga ne tos šalys, kurios eksportuoja žaliavą. Geras pavyzdys būtų Pietų Korėja: ji po karo uždraudė eksportuoti žaliavas, leido tai daryti tik su aukštesnę pridėtinę vertę turinčiais produktais.
O grįžtant prie krizės ir šalies aprūpinimo galime vėl pažiūrėti, kas darosi su vakcinomis: Jungtinė Karalystė, Izraelis, JAV tikrai nesidalins su mumis vakcinomis laisva ranka – pirma pasirūpins savimi. Todėl ir mes turime pirmiausia pasirūpinti savimi, nes jau matome, kas būna, kai ateina krizė ir „įsijungia“ išgyvenimo instinktas, kyla panika.
– Kokius scenarijus esate susidėliojęs šiems metams?
– Mūsų įmonės kultūroje nėra optimistinių, pesimistinių ir visokių kitokių scenarijų. Yra tik vienas – augti ir nepalikti galimybių kitiems scenarijams. Per paskutinius penkerius metus nebuvo metų, kad mūsų rezultatai prastėtų. Taigi būtent tik apie augimą ir galvojame. Čia tiktų posakis – ant važiuojančio dviračio lengviau išsilaikyti nei ant stovinčio.
– Ar vis dar turite nerimo dėl užsienio rinkų?
– Mes jau patyrę dirbdami su skirtingomis rinkomis. Taip, dabar buvo Italija, bet visuomet yra rizika, kad tam tikra rinka susitrauks, o taip nutikus turi rasti kitą rinką – pasaulis pilnas alternatyvų ir reikia jas rasti. Mes labai gerą pamoką turėjome su Rusijos rinka, kai pastaroji paskelbė boikotą po ES įvestų sankcijų dėl Krymo aneksijos. Tuomet Rusija sudarė 40 proc. mūsų finansinio rezultato ir staiga per mėnesį viskas dingo. Bet ir tada sugebėjome susitvarkyti ir finansinius metus baigti geriau nei ankstesnius. Verslo grožis ir yra tai, kad jis turi išgyventi bet kokioje situacijoje, o vadyba turi būti pasiruošusi bet kurioje situacijoje rasti alternatyvių sprendimų.
– Kaip į pandemiją suragavo mėsos produktų paklausa? Ar ji krito?
– Sakyčiau, kad vartojimas tikriausiai šiek tiek sumažėjęs. Bet čia yra ir gerų dalykų – iki šiol žmonės daug maisto iššvaistydavo, pavyzdžiui, kavinėse ir restoranuose paliktos pilnos lėkštės, švediški stalai. Dabar, kai valgome namie, labiau planuojame ir žiūrime. Todėl, manau, bendras vartojimas šiek tiek susitraukęs, bet viso pasaulio mastu mėsos vartojimas nuosekliai auga. Pažiūrėkime į Kiniją, kur yra išaugusi pakankamai pasiturinčių žmonių dalis. Taigi jei paklausa trumpuoju laiku ir susitraukė, ateityje toliau augs. Čia greitai lūžis neįvyks.
– O ar matote naujų galimybių, kurias pandemija atvėrė Lietuvai, kalbant apie mūsų eksporto potencialą?
– Lietuva jau turi nemažai pranašumų ir auga tuo klausimu. Kryptis yra gera. Žinoma, krizės metu visada įsijungia daugiau resursų, nes, tikiu, kad žmogaus galimybės krizės metu neribotos, o susidariusi situacija leidžia vienaip ar kitaip rasti sprendimų.
Taip, yra kas susidūrė su sunkumais, optimizavosi, bet ir čia galima rasti gerų dalykų. Vienas verslininkas pasakojo, kad būtent dabar, kai negalėjo vykdyti visų užsakymų, peržiūrėjo asortimentą ir atsisakė nepelningų produktų arba tų, kurių būdavo mažai parduodama.
Visiems dabar yra nepatogumų. Be ką – panikuoti? Ne, reikia išlaukti. Dabar kaip tik reikia neatsipalaiduoti ir dar daugiau pastangų dėti saugotis nuo viruso, nes susirgti paskutinę karo dieną – blogiausias ir labiausiai nuviliantis dalykas.
– O jūs profilaktiškai testuojate darbuotojus nuo koronaviruso?
– Kaip jau sakiau, šiuo klausimu netaupome. Jei tik iškyla mažiausia rizika, galime iškart ištirti 100 žmonių. Turime partnerių, kurie iškart tuo pasirūpintų.
– Ar galvojate, ką darysite su vakcina, jei bus galimybė jos įsigyti ir verslui?
– Jei dabar būtų galimybių jos nusipirkti, nežiūrėdami į kainą ją pirktume ir pasiūlytume visiems darbuotojams bei jų šeimos nariams. Kol nėra tokios galimybės, tiesiog turime saugiai išlaukti.
