Pokyčiai jau vyksta
Nors viešojoje erdvėje aviacija neretai pristatoma kaip viena iš didžiausių teršėjų, realybė yra kitokia. Pagal „Air Transport Action Group“ (ATAG) 2020 m. ataskaitą „Aviation: Benefits Beyond Borders“, ji atsakinga vos už 2,1 proc. visų globalių, su energija susijusių žmogaus sukeltų CO2 emisijų. Lyginant su elektros energija (44 proc. visų emisijų), kelių transportu (17 proc.) ar pastatais (10 proc.), tai nėra reikšminga dalis. Be to, industrija nestovi vietoje. Alternatyvios kuro rūšys, prie kurių šiuo metu yra aktyviai dirbama, smarkiai prisidės prie industrijos poveikio aplinkai minimizavimo.
Kaip sako Silvia Rodriguez Boza, tai tik dalis pokyčių. Anot jos, pati grupė prisitaiko prie vartotojų lūkesčių. Daugelis dukterinių grupės įmonių aktyviai diegia tvarius sprendimus. Pavyzdžiui, „Aviator Airport Alliance“ šiemet pelnė „Lufthansa Group“ teikiamą Tvarumo apdovanojimą. Šis apdovanojimas patvirtina įsipareigojimą vykdyti tvaresnį verslą, elektrifikavus net 65 proc. antžeminės įrangos (GSE) Stokholmo-Arlandos bazėje.
Grupėje yra ir daugiau gerųjų tvarumo praktikų pavyzdžių. „SmartLynx“ 2015 m. tapo pirmąja aviacijos kompanija Baltijos šalyse, atsisakiusia popierinių dokumentų lėktuvo kabinoje ir pradėjusi naudoti elektroninį sprendimą EFB (angl. Electronic Flight Bag). Visos „KlasJet“ skrydžių palydovų uniformos yra siuvamos iš perdirbtų medžiagų. „FL Technics“ jau pakeitė daugumą seno tipo apšvietimo ir elektros instaliacijų savo angaruose ir sandėliuose LED lempomis ir moderniais, energiją taupančiais sprendimais. „Baltic Ground Services“ įdiegė modernią CCTV vaizdo stebėjimo sistemą, dėl kurios mažėja poreikis keliauti į objektą, bet tuo pačiu išlaikoma ta pati operacijų kokybė. Dėl šios sistemos per metus įvyksta apie 144 mažiau darbinių kelionių, o taip sutaupoma apie 15 tonų išmetamo CO2. Tiek „FL Technics“, tiek BGS yra įgijusios „ISO 14001“ sertifikatus.
Vis dėlto, pašnekovė pripažįsta, kad, nepaisant teigiamų pokyčių, tikrai švarus oro transportas įmanomas tik bendradarbiaujant įvairioms suinteresuotosioms šalims. Svarbu paminėti, kad tvarūs aviaciniai degalai (angl. Sustainable Aviation Fuel arba SAF) atlieka itin svarbų vaidmenį minimizuojant aviacijos pramonės CO2 emisijas. Visgi, reikalinga technologinė pažanga ir gamybos metodai kelia rimtą iššūkį visai industrijai. Iki 2028 m. planuose esantys tvarių aviacinių degalų gamybos pajėgumai galės patenkinti vos 2 proc. globalios rinkos poreikių, kaip teigiama KPMG ataskaitoje „Who pays for Aviation’s decarbonation?“.
„Nepaisant visko, SAF turi daug privalumų. Jie leis iki 80 proc. sumažinti CO2 emisijas, jeigu lygintume juos su tradiciniais reaktyviniais degalais. Viskas priklausys nuo to, kokios būtent tvarios žaliavos bus naudojamos SAF gamyboje, pačios gamybos būdo ir tiekimo į oro uostą grandinės. SAF degalai gali būti maišomi su tradiciniais aviaciniais degalais santykiu iki 50 proc. ir naudojami orlaiviuose be būtinybės modifikuoti variklių ar infrastruktūros“, – aiškina S. Rodriguez Boza.
Tvarumas neapsiriboja vien aplinkosauga
CO2 emisijų mažinimas ir kitos aplinkosauginės iniciatyvos – tai tik dalis tvaresnio pasaulio vizijos. Jungtinių Tautų Dešimties principų iniciatyva apima gerokai daugiau aspektų: žmogaus teisių, antikorupcijos bei darbuotojų teisių.
„Šiandien verslui svarbūs turi būti visi aplinkosaugos, socialiniai ir verslo valdymo klausimai. Norint sėkmingai konkuruoti rinkoje, reikia turėti efektyvią tvaraus vystymosi strategiją, kurioje tvarus vystymasis turi vaidinti lemiamą vaidmenį. Tą padaryti siekiame ir mes. Procesas nelengvas. Būtina daug bendrauti su partneriais, ieškoti sutarimo tarp visiškai skirtingas pozicijas turinčių pusių, ir visada numatyti, kuriems prioritetams bus skiriama daugiausia dėmesio“, – teigia S. Rodriguez Boza.
Anot jos, platus „Avia Solutions Group“ veiklos mastas ir geografija skatina daug dėmesio skirti įvairovės ir įtraukties politikai. Kompanijoje dirba žmonės iš maždaug 100 šalių, atstovaujančių skirtingoms kultūroms, kalbančių skirtingomis kalbomis.
Pokyčiai laukia visuose lygiuose
S. Rodriguez Boza pažymi, kad transformacija aviacijoje yra prasidėjusi praktiškai visuose jos lygiuose. Net ir tokį darbą kaip lėktuvų valymas vis dažniau atlieka robotai, kurie naudoja mažiau energijos ir vandens nei anksčiau naudoti įrenginiai. Nors lėktuvais pervežama tik 1 proc. viso pasaulio krovinių, jų vertė sudaro net 35 proc. globalios prekybos vertės, anot ATAG. Kitaip tariant, skraidinami patys vertingiausi daiktai.
Būtent skrydžiai mūsų pasaulį daro iš tiesų globalų. Toks žmonių ir informacijos judėjimas, prie kokio esame įpratę, be jų būtų paprasčiausiai neįmanomas. Be to, anot ATAG, aviacijos industrija tiesiogiai sukuria 11,3 mln. darbo vietų.
Silvia Rodriguez Boza pripažįsta, kad čia ir slypi didysis galvosūkis: kaip toliau naudotis skrydžių privalumais, tuo pačiu metu minimizuojant jų neigiamą efektą mūsų aplinkai?
„Negalime ignoruoti neigiamo globalizacijos ir klimato kaitos poveikio. Aviacijos pramonė, ypač Europoje, jau žengia šio perėjimo link, sugriežtindama galiojančias taisykles, priimdama tokias iniciatyvas kaip „ReFuelEU“. Visgi prisitaikymas prie darnesnių verslo modelių reikalauja didelių finansinių investicijų. Aviacijos sektoriuje, kur technologinėms galimybėms reikia daugiau laiko ir kruopštaus darbo, tai ypač aktualu“, – teigia ji.
Vis dėlto, pati aviacijos istorija rodo, kad industrija geba prisitaikyti. Anot ATAG, šiandien aviacijos CO2 emisijos, tenkančios keleiviui per kilometrą. sumažėjo 54 proc. lyginant su 1990 m. Tai ne ko kito, o technologinės pažangos rezultatas.
„Pasiryžimą dirbti tvariau iliustruoja mūsų tarptautiniai ESG reitingai, kurie viršija vidutinį industrijos lygį. Nors aviacija neabejotinai susiduria su aplinkosaugos iššūkiais, ji taip pat ir nepakeičiama. Mūsų visų tikslas turėtų būti rasti balansą“, – įsitikinusi Silvia Rodriguez Boza.