Tokia būsena darbe yra ne mažiau pavojinga kaip perdegimas – gali lemti apatiją ar net depresiją

Ilgai trunkančios monotoniškos užduotys darbe – greitai pabosta, todėl dažnai darbuotojams tenka ieškoti būdų, kaip įveikti nuobodulį darbe, dar vadinamą – darboduliu. Pavyzdžiui, siekdamas išvengti darbodulio, kas trečias Lietuvos gyventojas užsiima pašalinėmis veiklomis. Kokią įtaką tai daro darbuotojų motyvacijai ir komandiškumu, pasakoja ekspertai.

„Nors apie darbodulį dar šnekama retai ir nedrąsiai, visgi, „Lidl Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad jį patiria daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų. Stengdamiesi nuslopinti kylantį nuobodulį darbe, gyventojai pradeda užsiimti pašalinėmis veiklomis, tačiau toks būdas gali daryti neigiamą įtaką atliekamoms užduotims ar net lemti motyvacijos stoką“, – sako „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė.

Darbodulys skatina užsiimti pašalinėmis veiklomis

Darbodulys gali atrodyti nepavojingas, tačiau šiai būsenai užsitęsus, gali kilti įvairios emocinės ir fizinės sveikatos problemos.

„Nuobodulys darbe dažnai yra nuvertinamas, tačiau reikėtų žinoti, kad tokia būsena yra ne mažiau pavojinga nei perdegimas. Susidomėjimą darbu praradusiam kolektyvo nariui gali atrodyti, kad jo pareigos nevertos laiko ir pastangų, todėl gali išsivystyti apatija, motyvacijos trūkumas, beprasmiškumo jausmas ar net depresija. Darbodulį komandos nariai gali jausti dėl nuolat pasikartojančių užduočių, rutinos ir monotonijos“, – sako S. Savickienė.

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad siekdami išvengti darbodulio, net trečdalis Lietuvos gyventojų darbo metu užsiima asmeniniais reikalais. Pasak „Alliance for Recruitment“ partnerio Andriaus Franco, tai gali daryti neigiamą įtaką likusiems komandos nariams.

„Pašaliniais darbais užsiimantis darbuotojas kenkia ne tik sau, bet prisideda prie mažesnio bendro komandos produktyvumo bei motyvacijos. Ypač, jei komanda yra nedidelė, kartu reikia dirbti fizinius darbus, su darbu nesusijusios veiklos trikdo visus komandos narius, mažėja komandiškumo jausmas“, – sako A. Francas.

Svarbu spręsti darbodulio problemą

Asmeninių reikalų tvarkymas – ne vienintelė veikla, kuria užsiima darbodulį patiriantys žmonės, darbuotojai, ieško ir kitų būdų, kaip spręsti monotoniško darbo problemą.

„45 proc. apklaustųjų teigia, kad jaučiant nuobodulį, išsikelia sau naujų tikslų bei padeda kolegoms, kita dalis – tarsi imituoja darbą ir leidžia sau nuobodžiauti. Pastaroji veikla gali lemti motyvacijos trūkumo bei beprasmybės jausmo atsiradimą“, – sako S. Savickienė.

Anot A. Franco, darbo imitavimas nėra naudingas nei darbdaviui, nei darbuotojui – tokiu būdu komandos narys netobulėja kaip specialistas.

„Pradėjus jausti darbodulį, svarbu laiku jį atpažinti ir spręsti problemą. Pavyzdžiui, siekiant išvengti besikartojančių užduočių, rekomenduojama įgyti naujų įgūdžių. Šiuolaikiškos organizacijos suteikia galimybes atlikti skirtingas užduotis, įgyti naujų kompetencijų, tačiau, jei žmogus to nenori, pats sau užkerta kelią profesiniam augimui ir tobulėjimui“, – sako A. Francas.

Neatmeta galimybės atsisveikinti

„Deep tech“ startuolio „Inveniam“ personalo verslo partnerė Eglė Dulkė pastebi, kad nuobodulys darbe ar darbo imitavimas tiesiogiai susijęs su motyvacijos stoka.

„Visų pirma, svarbu suprasti, kad už motyvaciją darbe atsakingas yra ne tik darbuotojas, bet ir jo tiesioginis vadovas. Jis turi ieškoti įvairių būdų, kaip padėti motyvacijos stokojančiam darbuotojui ją atrasti. Pavyzdžiui, vadovas turėtų rengti reguliarius asmeninius pokalbius su savo darbuotojais, kurių metu būtų ne aptariami kasdieniai darbai ar vykdomos užduotys, o kalbama apie darbuotojo ateitį. Reikia kelti klausimą: ką jis nori pasiekti savo karjeros kelyje, o tuomet vadovas turi ieškoti koreliacijų su esamais darbais, kurie kartais gali būti ir labai monotoniški. Jei nutinka taip, kad koreliacijas rasti labai sunku, vadovas gali siūlyti naujas atsakomybes, perkėlimą į kitą skyrių ir pan.“, – pataria E. Dulkė.

Žinoma, vertina pašnekovė, susidūrus su situacija, kai nepavyksta rasti koreliacijų, vadovas taip pat turi nebijoti pagalvoti ir apie atsisveikinimą su darbuotoju.

„Bet kurio vadovo tikslas yra turėti motyvuotą ir efektyviai dirbančią komandą, tad jei kartu nepavyksta rasti būdo kurti bendrą profesinę ateitį, tuomet vertingiau darbuotojui padėti atrasti naują karjeros kelią, kuriame jis atsiskleis ir tuo pačiu bus laimingesnis“, – įžvalgomis dalijasi E. Dulkė.