Lietuviai apie darbą nuotoliu – dauguma įvardijo vieną pranašumą

Sutaupo laiko, daugiau lankstumo, geresnė darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, tačiau produktyvumas ir susikoncentravimas ties užduotimis – nebūtinai geresni. Tokie rezultatai paaiškėjo apklausus lietuvius, kaip jie vertina nuotolinio darbo suteikiamas galimybes.

„Nuo to laiko, kai organizacijos leido dirbti nuotoliu nuolat ar iš dalies, plačiai kalbama apie tokiu būdu dirbančiųjų emocinę būklę, produktyvumą, persidirbimą arba, atvirkščiai, negebėjimą susikoncentruoti dirbti. Europos ir pasaulio mastu atlikta ne viena apklausa, atskleidžianti nuotolinio ar hibridinio darbo pranašumus bei trūkumus, šįkart aiškinomės ir Lietuvos darbuotojų požiūrį“, – komentuoja „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione Liina Laas.

Galimybė dirbti lanksčiai – būtina motyvacijos priemonė

Pasaulio žmogiškųjų išteklių valdymo platformos užsakymu atlikus reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą paaiškėjo, kad lankstumas, laiko taupymas bei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra dirbant nuotoliu gerėja.

80 proc. darbuotojų, galinčių dirbti nuotoliu nuolat ar iš dalies, sutinka, kad nuotolinis darbas suteikia daugiau lankstumo darbo grafiko ir vietos atžvilgiu. Vyrų ir moterų požiūris šiuo klausimu sutapo.

86 proc. pripažįsta, kad dirbant nuotoliu pavyksta sutaupyti laiko ir pinigų, nes nereikia važinėti į darbą. Su tuo vienodai sutinka tiek mažesnių, tiek didesnių miestų gyventojai.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Taikomosios organizacijos psichologijos modulio vadovė Margarita Pilkienė sako, kad šie rezultatai patvirtina ir kitų tyrimų duomenis.

„Darbuotojai iš tiesų teigiamai vertina lankstumą ir laiko taupymą. Dar daugiau – yra susiformavęs lūkestis darbdaviui, kad jis į savo vertės pasiūlymą įtrauks galimybę dirbti lanksčiai, ir tai potencialiems darbuotojams tampa vienu iš darbdavio pasirinkimo kriterijų. Gerų darbuotojų stygiaus laikais tai labai svarbu. Taip pat girdime ne vieną atvejį, kaip sunku darbuotojus susigrąžinti į 100 proc. darbo biure sąlygas, tai vėlgi rodo, kad lankstumas yra vertinamas. Jauniausia darbo rinkoje esanti Z karta savo vertybių skalėje turi darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, tad, norint motyvuoti šios kartos darbuotojus, lanksčios darbo sąlygos tiesiog būtinos. O ir kitų darbuotojų motyvaciją didina lankstaus darbo pranašumai, tokie kaip galimybė atlikti užduotis tada, kai esi tam geriausios formos (kognityviškai pasirengęs), tad dirbti produktyviau, o dar ir sutaupyti laiko ir pinigų“, – komentuoja M. Pilkienė.

Apklausos duomenimis, 59 proc. respondentų sako, kad dirbant nuotoliu pavyksta išlaikyti geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Įdomu, kad su tuo labiau sutinka vyrai negu moterys, taip pat jaunesni (18–29 metų) apklaustieji.

„Kaip mokėti išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą dirbant nuotoliu – iki šiol dažnas galvos skausmas darbuotojams. Pastarieji neretai pagauna save namie persidirbantys, kiti kaip tik sunkiau prisiverčia dirbti. Visgi dažniausiai žmogus jaučiasi taip, lyg turėtų visą laiką būti pasiekiamas ir įsitraukęs, lyg visą laiką būtų susisiejęs su darbu. Šiuo atveju labai svarbu aiškiai užsibrėžti ribas ir, jei reikia, aptarti jas su darbdaviu“, – komentuoja L. Laas.

Apie produktyvumą kalbėkime tikslų kalba

Kalbant apie produktyvumą ar susikoncentravimą ties užduotimis, dirbančiųjų nuotoliu nuomonės išsiskyrė: produktyvesni dirbdami nuotoliu jaučiasi beveik trečdalis (31 proc.) apklaustųjų, bet 29 proc. su tuo nesutinka. Paaiškėjo, kad moterys ir jaunesni respondentai (18–29 metų) dirbdami nuotoliu jaučiasi produktyvesni. Daugiausia (37 proc.) laikosi neutralios pozicijos – nei sutinka, nei nesutinka, kad darbas nuotoliu leidžia dirbti produktyviau.

„Iš tiesų įvairių tyrimų apie produktyvumą dirbant nuotoliu duomenys yra prieštaringi. Anot vienų JAV tyrėjų, produktyvumas sumažėja nuo 8 iki 19 proc., pagal kitus padidėja nuo 13 iki 24 proc. Kaip rodo kai kurie tyrimai, vidutinis darbuotojas iš 8 darbo valandų tik 3 būna produktyvus. Tačiau bet kuriuo atveju kartu su nuotoliniu darbu praėjo tie laikai, kai esminė produktyvaus darbo biure sąlyga buvo kūnai kėdėse ir vadovas, prižiūrintis, ar visi atrodo užimti. Paprastai produktyvumas matuojamas atliktų darbų kiekiu per laiko vienetą, bet toks matavimas papildomas ir kokybės standartais, ir sąnaudomis. Vis dažniau kalbama, kad apie produktyvumą galima kalbėti tikslų kalba, t. y. jį matuoti pasiektais tikslais. Produktyvumas gali būti matuojamas objektyviais ir subjektyviais rodikliais. Subjektyvūs rodikliai, dirbant nuotoliu, geresni, tai rodo ir tyrimo rezultatai“, – pabrėžia M. Pilkienė.

Dirbdami nuotoliu jaučiasi geriau susikoncentravę ties užduotimis 42 proc. apklaustųjų, o penktadalis sako su tuo nesutinkantys. 34 proc. laikosi neutralios pozicijos šiuo klausimu. Labiausiai susikoncentruoti dirbant nuotoliu pavyksta biuro darbuotojams.

Būtina sukurti profesinį tinklą

Užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ direktorius Andžej Rynkevič pastebi, kad tiek Lietuvoje, tiek užsienyje jau yra specialistų, kurie ne nuotoliniu būdu niekada nėra dirbę. Tai jau tapo ganėtinai įprastu karjeros keliu, kuris skiriasi tik tuo, kad dirbama ne iš skirtingų biurų, bet iš namų ar įvairių viešųjų erdvių.

„Tačiau siekiant karjeros ir norint dirbti nuotoliniu būdu, taip pat labai svarbu sukurti stiprų profesinį tinklą. Tik šiuo atveju renginiai, kuriuose dalyvaujama, dažniau būna virtualūs, o vietoje įprasto bendravimo, dažniau naudojami socialiniai tinklai, tokie kaip „LinkedIn“, o kai kuriais atvejais net ir „TikTok“. „Be to, dirbant nuotoliu, nėra prabangos laukti, kol galimybės ateis pačios. Nustatykite sritis, kuriose galite prisidėti, siūlykite naujus projektus ir, jei įmanoma, imkitės vadovaujamo vaidmens“, – priduria A. Rynkevič.

Jis taip pat pastebi, kad daugybė nuotoliu dirbusių specialistų Lietuvoje sėkmingai pasinaudojo nuotolinio darbo galimybėmis ir pradėjo savo laisvai samdomų darbuotojų karjerą ar net verslą, kas daug kam yra siekiamybė dėl atsiveriančios perspektyvos visiškai kontroliuoti savo darbą ir laiką.

Reprezentatyvią 18–74 metų Lietuvos gyventojų apklausą internetu atliko tyrimų bendrovė „Norstat LT“ rugsėjo 14–20 d. Ji apklausė 1 000 Lietuvos gyventojų.