Kaip iki šiol atrodė gynybos pramonė Lietuvoje ir kokių pokyčių jai reikia, Delfi TV laidoje „Verslo požiūris“ kalbėtasi su karybos ekspertu, saugumo ir gynybos bendrovės „Ostara“ direktoriumi Dariumi Antanaičiu.
„Mums reikia apsibrėžti, ką mes vadiname gynybos pramone, – pokalbį pradėjo ekspertas. – Jei įmonė mezga maskuojančios spalvos kojines, ar ji jau yra gynybos pramonės atstovė? Jei apibrėžtume, kad tokia įmonė yra ta, kuri gamina tik karinės paskirties arba dvigubos paskirties prekes, tuomet mes jau turime gynybos pramonę. Turime Lietuvoje ir chemikų, kurie galėtų ir gali gaminti sprogmenis, mes taip pat turime amunicijos ir šaudmenų gamyklą, turime ir karinės technikos remonto įmonę. Todėl sakyčiau, kad jau turime karinės pramonės, nors ir ne taip plačiai išvystytos“.
Visgi, pasak D. Antanaičio, didelei daliai verslų sąlygos pradėti veikti karybos pramonėje yra labai sudėtingos.
„Negalime pagaminti net dangtelio, kuris užsideda ant ginklo, jei yra esminė ginklo dalis. Mes negalime net gaminti kulkosvaidžio buožės, kuri remiasi į petį, nes tokia detalė priskiriama A kategorijai ginklų kaip tankas. Mes negalime gaminti plastikinio indo, kuris atrodo kaip puodas, o iš tiesų yra prieštankinės minos korpusas. Lietuvoje neapibrėžta, nuo kada ginklas tampa ginklu“, – skundėsi laidos dalyvis.
Kartu jis pasidalijo kitų šalių pavyzdžiui. Tarkime, Vokietijoje tanko vamzdis tampa ginklu tik tada, kai išfrezuojama vieta jo įstatymui.
„Tada atvažiuoja iš Vokietijos kariuomenės asmuo, kuris išmuša serijinį numerį, ir nuo tos akimirkos tas vamzdis tampa ginklu. O Lietuvoje net jei štampuoji automatinio granatvamzdžio dangtelį, jis jau priskiriamas A kategorijos ginklui. Ir mūsų šalyje nueinama iki tokio absurdo, kad vikšro dalis, kuri tinka tik tankui, negali būti gaminama. Tada galima nueiti ir iki tokio absurdo, kad jei gamini varžtą, kuris tinka tik tankui, turi gauti licenciją A kategorijos ginklams gaminti“, – apie Lietuvoje susidariusią situaciją kalbėjo verslininkas.
Pasak jo, tokiu atveju verslai verčiami ieškoti landų, kaip apeiti įstatymus.
„Galime paimti paprastą puodą. Jį pripildai trotilu ir tai jau mina, pripildai sriuba – puodas. Ar normalu, kad teisinėje valstybėje verslas turi ieškoti būdų, kaip apeiti įstatymus, kai projektuojamas karinės paskirties daiktas, kuris šiaip gali būti naudojamas ir kur kitur. Užrašai, kad varžtas dviračiui, nors bus iš tiesų naudojamas tankui“, – tęsė jis.
Ne pritraukiamos, o išstumiamos investicijos
Pats D. Antanaitis teigia, kad jo įmonė, pradėjusi projektuoti ir kurti autonomines transporto priemones, renkasi kitą būdą nei apeiti įstatymus.
„Jei žinočiau, kad įstatymai leidžia gaminti, į verslą investuočiau maksimalų kiekį lėšų. 10–20 metų laikotarpyje karinė industrija vystysis labai sparčiai ir norėčiau įšokti į traukinį. Jei man būtų leista, gaminčiau ir granatas, ir minas, ir dronus“, – atviravo ekspertas.
Vis dėlto dabar lietuvis daugiau mąsto apie tai, kaip savo verslą kelti į kitas šalis.
„Prieš šešerius metus ant mažo bagio planavome sumontuoti minosvaidį. Tai draudžiama daryti Lietuvoje, tai bagį išvežėme į kitą šalį, kur gaminami minosvaidžiai, ir ten sumontavome. Kad galėtume toliau vystyti savo idėjas, mes nuolat galvojame, kaip išeiti iš Lietuvoje, kaip išsinešti tai, ką pradėjome čia, ir kaip pradėti gaminti užsienyje“, – prisipažino jis.
D. Antanaitis pastebėjo, kad kalbant apie karinę pramonę Lietuvoje nėra kontroliuojančios aplinkos: „Mes turime draudžiančią aplinką. Kitose šalyse ji yra kontroliuojama: tau leidžiama, bet tave kontroliuoja, tačiau nedraudžia“.
Laidos vedėjai pasiteiravus apie Seimo priimtą įstatymo pataisą, nuo kitų metų leisiančią šalies laisvosios ekonomikos zonoms (LEZ) kurtis užsienio gynybos įmonėms ir suteikiančią mokestinę lengvatą, laidos svečias per daug entuziazmu netryško.
„Kas iš to, jei man leidžia kurtis LEZ, bet negali gaminti. Jei man leidžia gaminti ir turiu užsakymų, man nesvarbu, kur gamykla stovės. O dabar leis kurtis, bet neleis gaminti“, – tęsė jis, spėdamas, kad tokia paskata nebent sudomintų tas karinės įrangos įmones, kurios negamina A kategorijai priskirtų ginklų, pavyzdžiui, priešdronines sistemas, kurios gali būti naudojamos ne tik kariuomenėje, bet ir oro uostuose, viešajame saugume ar policijos.
„Verslas yra kova. Kodėl užsienio įmonė turėtų ateiti į vietą dėl mokestinės lengvatos, truksiančios 16 metų? Tai labai trumparegiškas požiūris. Jei kalbame apie ginkluotės rinką, pavyzdžiui, tankas ar kovos mašina tarnauja mažiausiai 30 metų, o visus tuos metus juos reikia aptarnauti“, – dalijosi D. Antanaitis.
Verslininko nuomone, užsienio verslai susidomėtų investicijomis Lietuvoje tik tuo atveju, jei būtų užsitikrinę milžinišku užsakymų iš Lietuvos kariuomenės. Verslai turi pasiskaičiuoti, kad investicijos jiems tikrai atsipirktų.
