Logistikos sektorius vienas iš pirmųjų pajaučia pokyčius rinkoje. Su tuo sutinka ir laidos svečias.
„Mūsų sektorius pirmasis pradeda jausti ir matyti. Esame paslaugų tiekėjai Vakaruose: jei ten kažkas prasideda, mes žinias atnešame ir į mūsų regioną. Jei pernai krovinių rinka sproginėjo ir kaito nuo krovinių, tereikėjo tik pakankamai žmogiškųjų išteklių, patenkinti paklausą, tai šiandien keturių mėnesių rezultatai rodo kritimą į žemumas. Įprasta, kad po žiemos švenčių rinka sulėtėja, bet dabar sulėtėjimas tęsiasi jau keturis mėnesius ir tai neramina“, – pasidalijo P. Drižas.
Pasak jo, sulėtėjimą lemia keletas faktorių. Pirma, tai makroekonominiai ir mikroekonominiai rodikliai.
„Matome, kad sumažėjęs vartojimas tiek ES, tiek Lietuvoje. Sumažėjimą lėmė tiek infliacija, tiek augančios palūkanų normos: žmonės pradeda taupyti ir matome tai labai ir e–komercijoje. Matome, kad pervežimai elektroninės prekybos segmente susitraukę“, – kalbėjo jis.
Jaučia Mobilumo paketo pasekmes
P. Drižas kartu pasidalino, kad logistikos sektoriaus sudėtingesnę padėtį nulėmė ir pasimačiusios Mobilumo paketo pasekmės.
„Dar 2020 m. prognozavome, kad reguliacinė aplinka turės savo rezultatų. Matome, kad Mobilumo paketas jau veikia pilna apimtimi ir tos nuostatos, kurios įsigaliojo prieš porą metų, turi neigiamą įtaką periferinėms šalims“, – tęsė laidos svečias.
Pasak jo, pernai metų statistika rodo, kad Lietuvoje tarptautinių operacijų skaičius sumenko 6 proc. ir tai pirmas kritimas nuo 2015 m.
„Tai bandome aiškinti reguliacinės aplinkos, nepalankios mums, įsigaliojimu. Vienas svarbus klausimas – kabotažiniai pervežimai (Lietuvos įmonės veikla kitos šalies teritorijoje). Šiandien šioje srityje matomas 18 proc. kritimas. Pirmas toks sumažėjimas per 10 metų“, – skaičiais dalijosi jis.
Tęsdamas Mobilumo paketo temą, P. Drižas teigė, kad logistikos įmonėms finansiškai skausminga nuostata, kad vilkikų vairuotojai kas keturias savaites turi grįžti į savo registravimo šalį.
Kita nuostata, turinti įtakos Lietuvos logistikos įmonių rezultatams, – vilkikų grąžinimas į registravimo šalį.
„Mes matome šalis ir regionus, kur ši nuostata yra griežtai kontroliuojama. Kontrolieriai tikrina, kaip vilkikai, vairuotojai yra grąžinami. Tai reiškia, kad iš šitų rinkų esame išstumiami“, – įspėjo pašnekovas.
Aiškindamas, kodėl Lietuvą taip neigiamai veikia ši pakankamai nauja tvarka, P. Drižius argumentavo, kad Lietuva – itin priklausoma nuo tarptautinių pervežimų.
„Mes neturime tokios didelės rinkos, kuri atitiktų transporto sektoriaus poreikius. Mūsų transporto parko dydis yra kaip Švedijos: turime apie 70 tūkst. vilkikų parką, esame trečioje vietoje pagal tarptautinių operacijų skaičių po Lenkijos ir Ispanijos, o lietuviška rinka maža. Mums pavyko tapti lyderiais, nes iš periferijos vykdome veiklą ES šalyse. Prancūzijai, Beneliuksui – jiems pakanka savo rinkos. Vilkikų grąžinimas neturi jiems įtakos“, – aiškino pašnekovas.
Tuo metu Lietuva vykdo veiklą iš periferijos visoje ES. Todėl Mobilumo paketo nuostata dėl vairuotojų ir vilkikų grąžinimo į registracijos šalį labiausiai jaučiama periferinėms ES šalims.
„Pasižiūrėjus į reguliacinę aplinką, galima teigti, kad nebeturime harmonizuotos rinkos, kur 27 juridikcijos Mobilumo paketą taiko taip, kaip kas supranta. Dirbame daug su Europos Komisija, kad išsikristalizuotume tam tikras nuostatas ir kaip turėtų veikti kontrolieriai“, – kalbėjo P. Drižas.
Pasiruošę padėti su Ukrainos grūdais
„Verslo požiūrio“ laidoje aptartas ir Ukrainos grūdų gabenimo klausimas.
„Kaip sausumos transporto sektorius esame suinteresuoti dalyvauti tam tikruose projektuose, kaip išgabenti Ukrainos derlių į kitus ES uostus. Šiuo metu vyksta derybos, konsultacijos su ES subjektais, kur dalyvaujame kartu su Lietuvos geležinkeliais, oro uostais. Dėliojame sistemas, kaip sausumos transportas galėtų padėti Ukrainai išvežti derlių“, – pasakojo logistikos įmonių atstovas.
P. Drižas teigė, kad Lietuvos verslai, turėdami 70 tūkst. vilkikų, gali formuoti konvojus, kurie išvežtų grūdus iš tam tikrų taškų.
Vis dėlto, pasak pašnekovo, kad tai įvyktų reikia sutvarkyti tam tikrus klausimus.
„Pirmas ir svarbiausias – žaliasis koridorius. Tai yra sienos kirtimas iš Ukrainos į Lenkiją. Sunku pasakyti, kur bėda, bet vilkikai negali stovėti dvi savaites, kad kirstų sieną. Kodėl tai dabar užtrunka? Reikėtų klausti Lenkijos pusės“, – tęsė jis.
Dar vienas svarbus klausimas – vairuotojų trūkumas. Kaip skaičiais dalijosi P. Drižas, prognozuojama, kad kas metus vilkikų vairuotojų poreikis augs 10 proc.
„Pernai pavyko su Vyriausybe susitarti dėl politikos, kaip vykdoma migracija. Aišku, migracinės procedūros galėtų būti dar geresnės ir tam turime pasiūlymų. Svarbu įdarbinimas iš trečiųjų šalių. Ukraina visada buvo sausumos ir jūrų transporte vienas iš pagrindinių žmogiškųjų išteklių. Jei būtų sąlygos ukrainiečiams, kurie nekariauja, o tiesiog gyvena prie Lenkijos sienos, išvykti ilgiau nei mėnesiui, tai padėtų. Apie tai kalbamės su Europos Komisija, kad būtų procesas inicijuotas“, – pasakojo logistikos sektoriaus atstovas.
