„Delfi TV“ laidoje „Verslo požiūris“ kalbama apie tai, kokią įtaka reforma turėtų investicinei aplinkai ir apskritai Lietuvos ekonomikai. Laidoje dalyvavo Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovė bei Rolandas Valiūnas, „Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas.
„Peržiūrėjus reformą, kuri buvo ilgai slepiama, visokių įdomių dalykų yra. Yra visa eilė ir teigiamų dalykų. Iš įdomiausių – ilgalaikio turto nusidėvėjimo klausimas, kur leidžiamas momentinis nusidėvėjimas. Čia galima diskutuoti, ar geriausia momentinis ar geriau pagreitintas per dvejus ar trejus metus, nes gali būti, kad investavusi įmonė neturi pelno tais metais ir tada momentinis nusidėvėjimas neturi prasmės“, – kalbėjo R. Valiūnas.
Taip pat pašnekovas, kaip teigiamą reformos pasiūlymą įvardijo pratęsiamas lengvatas investiciniams projektams, patentų dėžutes, kurios suteikia lengvatas pajamoms iš naujų patentų gautoms pajamoms, bei lengvata filmų gamybai.
Tokie pasiūlymai tik karo nemačiusioms šalims
„Dar vienas įdomus dalykas mažų įmonių atžvilgiu. Panaikinamos ribos dešimties darbuotojų, o paliekama 300 tūkst. eurų pajamų riba. Tai vertinčiau kaip pozityvų pasiūlymą, nes anksčiau įmonės pristabdydavo samdymą, nes pasamdę vienuoliktą darbuotoją, mokesčiai didėja nuo 5 proc. iki 15 proc. ir įmonėms dažnai tai neapsimoka“, – tęsė „Investuotojų forumo“ atstovas.
Visgi laidos dalyvis mato ir neigiamų dalykų siūlomoje mokesčių reformoje.
„Tai, kas apžvalgoje įvardijama kaip „gyvulių ūkio“ sutvarkymas, man sukelia visokių jausmų. Visų pirma, šis terminas buvo pirmą kartą paminėtas žymaus ekonomisto ir dabar išplito tarp žmonių, kur gal 50 proc. nežino, kas yra George’as Orwellas, o 70 proc. nėra skaitę šitos knygos, – akcentavo jis. – Šitą (red. reformos) vietą vertinčiau gana prastai, nes tai yra dalis, kuri, matyt, žlugdo smulkųjį ir vidutinį verslą, jį apsunkina iš esmės ir galimai padidins emigraciją“.
Čia laidos dalyvis kritikavo siūlymą didinti individualia veikla dirbančių asmenų apmokestinimą: „Tai jau daniškas, švediškas mokestis, kuriuos gali taikyti turtingos visuomenės, mačiusios mažai karų arba išvis jų nemačiusios, bet vargu ar galime taikyti mes.
R. Viliūnas pabrėžė, kad žmonių, dirbančių pagal darbo santykius ir su individualia veikla, sulyginti negalima, nes dirbantieji su individualia veikla prisiima visą atsakomybę, kur yra ir nepastovių ar nulinių pajamų rizika.
„Mokesčių reforma gali turėti du tikslus. Pirma – kaip sprendimai įtakos ir konstruos ekonomiką, kad ji judėtų viena ar kita kryptimi. Antra – perskirstyti pinigus. Kai susikoncentruojama tik į antrą tikslą, dažniausiai ir nebelieka ką perskirstyti. Būtų įdomu žinoti, kokius tikslus reformos rengėjai užsibrėžė. Ar tik pasirinko pinigų perskirstymą?“, – retoriškai klausė R. Viliūnas.
Nemato nuoseklumo
Savo ruožtu E. Leontjeva laidoje dalijosi savo nuomone, kad jai pasiūlyta mokesčių reforma neatrodo nuosekli.
„Dėl momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo, investicijų lengvatų buvo padarytas kompromisas, nes vyriausybės programoje buvo užsibrėžta svarstyti paskirstyto pelno mokesčio modelį, kurį mes vadiname estišku. Buvo nutarta jo nesiimti, bet nuspręsta, kad reikia gerinti investicinį klimatą. Kita ranka užsimota įvesti progresinį mokestį ne tik dividendams, bet ir visoms kitoms pajamų rūšims. Ir čia reikia paaiškinti, kad tikrų progresinių mokesčių Lietuvoje kol kas nebuvo, nors ir turėjome 32 proc. tarifą, bet darbo pajamas turinti žmogus nustodavo mokėti Sodros įmoką ir pradėdavo mokėti 32 proc. padidintą tarifą. Žmogui nebuvo naštos, bet buvo slaptai inkorporuota į įstatymą. Dabar matome, kad bandoma išplėsti progresinį mokestį kitoms pajamoms, bet tos pajamos nėra apmokestinamos Sodros įmokomis ir ten jokių lubų nėra“, – apžvelgė ekspertė.
E. Leontjevos nuomone, ėjimas į augančius mokesčius yra tikrai klaida ir tai nubraukia visas paskatas gerinti investicinę aplinką, nes darbas ir kapitalas yra judantys veiksniai.
R. Valiūnas pridėjo, kad jo nuomone socialinė atskirtis mažinama ne didinant mokesčius daugiau uždirbantiems, bet juos mažinant.
„Kai tokiems žmonėms sumažinami mokesčiai, pritraukiami daug uždirbantys žmonės į Lietuvą, – argumentavo jis. – Čia klausimas net ne apie neišvažiavusius, o apie tuos, kurie neatvažiavo, negrįžo. Jie paskaičiuoja, ar jiems geriau gyventi Dubajuje ar Lietuvoje su visais šitais tarifais. Kai tokie žmonės renkasi gyventi kartu, tai prarandame ir įmones, kurios juos samdo, o galėtų dirbti Lietuvoje. Tada nematome pinigų biudžete, o tai dar labiau skatina socialinę atskirtį“.
E. Leontjeva pridėjo, kad reikėtų kelti tikslą suteikti geras paskatas ir gerus pagrindus žmonėms veikti Lietuvoje tikint, kad tai leis surinkti ir daugiau pinigų į biudžetą.
„Bet jei tu mechaniškai skaičiuoji daugindamas dabartinį tarifą ir tikiesi surinkti daugiau pinigų į biudžetą, tai ekonomika taip neveikia. Žmonės prisitaiko prie mokesčių, žmonės ieško kaip išvengti perteklinės mokesčių naštos. Todėl pradėti reikia nuo kito tikslo – ar suteikiame ekonomikai skaidrius pamatus ir galimybę veikti, o ne nagrinėjimą, kokius mokesčius lengviau pritaikyti ir tai suteiktų didesnes pajamas į biudžetą. Daugybės šalių pavyzdys rodo, kad toks mąstymas teisingas“, – pabrėžė laidos dalyvė.
Kalbėdama apie verslo apmokestinimą E. Leontjeva akcentavo, kad labai svarbu, kad įmonės nesustotų investuoti. Taip nutikus krizė būna daug ilgesnė.
„Todėl ir siūlėme momentinį nusidėvėjimą ir investicinį projektą, kurį reikia ne tik tęsti, bet ir peržiūrėti kriterijus, nes yra tokių, kurie neleidžia įmonėms pasinaudoti lengvata“, – sakė ji.
Užsienyje investuotojai jau sunerimę
Laidoje taip pat paklausta ir apie planus apmokestinti bankus dėl jų viršpelnio. E. Leontjeva teigė, kad investicinei Lietuvos aplinkai įtakos turėjo jau vien kalbos apie tai.
„Tikrai yra daugybės SOS signalų apie tai, kas dedasi Lietuvoje ir ar verta čia investuoti. Antra, išmanant bankų veiklos specifiką gali pastebėti, kad jie stengsis mažinti rizikingas operacijas, kurios neša didesnes palūkanas ir kitas pajamas. Tai reiškia, kad žmonės turės mažiau prieinamus kreditus. Apmaudu, kai bankų veikla pateikiama kaip primityvi. Bankai bus skatinami saugiau investuoti į ECB ar kitais būdais uždirbti minimalias pajamas, kad nebūtų perteklinių pelnų. Turėtume džiaugtis, kad mūsų bankai turi likvidumo ir tai turėtume puoselėti“, – siūlė ji.
Kad situacija negera dėl bankų papildomo apmokestinimo mano ir R. Valiūnas.
„Manau, kad yra labai labai blogai. Teko kalbėti su bankais, užsienio akcininkai yra sunerimę. Pati tendencija yra gąsdinanti, nes investicinė aplinka reaguoja. Sakoma, kad Lietuva yra valstybė, kuri gali priimti netikėtus manevrus“, – kalbėjo jis.
„Investuotojų forumo“ valdybos pirmininkas priminė, kad iš Lietuvos jau pasitraukė „DNB“ ir „Nordea“.
„Ką Lietuvos politikai pasakys, jei vietoje trijų didžiųjų bankų turėsime du? Nes vienas priima sprendimą pasitraukti“, – svarstė laidos dalyvis.
