„Delfi TV“ laidoje „Verslo požiūris“ apie tai daugiau papasakojo bei savo prognozėmis šiems metams pasidalijo ekonomistas ir Verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Skaudūs metai verslui
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento V. Janulevičiaus, BVP kritimas yra skaudus rodiklis.
„Tačiau galime ir pasidžiaugti, nes kai kitos šalys buvo recesijoje, mes turime pliusinį BVP perviršį. Buvo tikėtasi 2,5–2,6 proc. BVP ir niekas nesitikėjo tokio rezultato (kritimo). Tai buvo didžiausias krytis ES, kuris sudaro net –1,7 proc. Čia, žinoma, koją pakišo energetikos kainos. Jos buvo pradėtos kompensuoti gerokai vėliau ir daugelis gamybinių įmonių tiesiog neturėjo galimybės išvengti kainų padidinimo bei gamybos mažinimo. Per Kalėdas daugelis įmonių visgi sustabdė gamybą ir išleido darbuotojus atostogų“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Tiesa, apdirbimo pramonė praėjusiais metais galėjo džiaugtis vienais geriausių rodiklių. Kaip „Delfi TV“ laidoje aiškino pašnekovas, šie rodikliai padėjo Lietuvos ekonomikai augti ir per visus praėjusius metus originalių lietuviškų prekių eksportas augo daugiau nei 30 proc.
Su laidos „Verslo požiūris“ svečio nuomone, jog praėjusieji metai buvo ypač skaudūs, sutiko ir ekonomistas M. Dubnikovas.
„Vasario 24 d. Rusijai užpuolus Ukrainą verslas apskritai buvo desperacijoje ir sustojo, bet kadangi buvo užsakymai iš praėjusių metų, pirmąjį pusmetį išėjome su gerais rodikliais, o antrąjį pusmetį pradėjome stabdyti ir matome, kad ketvirtajame ketvirtyje yra matomas didžiausias kritimas ES. Tai ir didžiulių permainų metai. Būtent po karo pradžios kilo didžiulės baimės dėl energetikos ir žaliavų. Verslininkai nežinojo, kokia bus metų pabaiga, bet metams besibaigiant matome šiek tiek daugiau pozityvo, jei vertintume su tuo, ką matėme rugpjūtį. Dujų ir elektros kainos dramatiškai krito ir tai kai kurioms įmonėms net leido sugrįžti į verslą“, – kalbėjo profesionalas bei pridūrė, kad Lietuvos ekonomiką ypač veikia eksporto pokyčiai.
Pasak jo, nepaisant ekonominio susitraukimo, kurį ant savo pečių prisiėmė verslas, žmonių pajamos reikšmingai augo. Tai rodo, kad įperkamosios galios kritimas Lietuvoje nebuvo toks didelis, koks jis stebimas kitose valstybėse. Laidoje paprašytas paaiškinti, kaip kinta BVP ir nuo ko jis priklauso, M. Dubnikovas sakė, kad šis rodiklis nuolat auga ir Lietuvoje stebimas vienas didžiausių jo augimo tempų ES. „Jis keičiasi dėl naujai įdiegiamų technologijų. Vienas žmogus per tą patį laiką gali padaryti daugiau darbų ir pan. Vis dar atsiliekame robotizacijos ir automatizacijos klausimuose. Mūsų gamybos procesuose turi atsirasti daugiau išmanių technologijų, kurios leidžia žmogui padaryti daug daugiau darbų. Tačiau perspektyvos yra geros“, – paaiškino „Delfi TV“ laidos svečias.
Kokie iššūkiai laukia šiemet?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas sakė, kad kol kas iš pagrindinių savo partnerių Vokietijoje turi užsakymų iki pavasario. Jis sakėsi besitikintis, jog lengvas nuosmūkis nebus toks ženklus bent jau pirmąjį ketvirtį.
„Trečiąjį šių metų ketvirtį vėl bus svarbūs energetikos klausimai. Vis dėlto daugelis rezervuarų ES buvo užpildyti rusiškomis dujomis. Gali būti, kad vėliau tokių galimybių nebus ir pasiruošimas sekančiai žiemai gali būti sudėtingesnis“, – prognozavo V. Janulevičius.
Anot M. Dubnikovo, pagrindinės rizikos šių metų ekonomikai gali kilti eksporto rinkose, o ypač Vokietijos rinkoje. Ir nors pradedama kalbėti ir apie tai, kad recesijos gali pavykti išvengti, iššūkių ir problemų, panašu, nepavyks išvengti dirbantiems nekilnojamojo turto (NT) srityje. Praėjusių metų gruodį NT prekyba praktiškai sustojo.
„Statybos sektorius taip pat pradės stabdyti. Iš pradžių tai pajaus statybininkai, vėliau apdailos darbuotojai. Dar daugiau iššūkių matysime mažmeninės prekybos srityje ir namų ūkiams reikės daugiau išleisti padidėjusioms paskolų palūkanoms bei energetikai. Namų ūkiai pastarajai sričiai išleis nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų ir tai reiškia, kad jie neišleis tų pinigų vartojimui ar kitoms prekėms. Prasidės milžiniška kova dėl kainų. Atsiras konkurencija ir kainos pradės mažėti“, – kalbėjo ekonomistas.
Nuomos rinkoje pokyčių nemato
Kalbant apie pokyčius nuomos rinkoje ekonomistas M. Dubnikovas sakė, kad nuomotojams pirkus būstus ir pasinaudojus banko paskola teks susidurti su padidėjusiomis palūkanomis, o tai neleis sumažinti nuomos kainų. Laidos „Verslo požiūris“ svečias prognozuoja, kad nuomos kainų kritimui didžiausią įtaką galėtų padaryti nebent karo Ukrainoje pabaiga ir dalies ukrainiečių sugrįžimas į gimtąją šalį. Kiek kitokia situacija laukia norinčiųjų būstą ne nuomotis, o įsigyti.
„Jau dabar skelbimuose galime pamatyti 10–15 proc. NT objektų kainų sumažėjimą. Kiek teko domėtis, nusiderėti 10 proc. nuo pardavimo kainos yra ganėtinai lengva“, – pastebėjo M. Dubnikovas.
