Apie tai, ką toks spartus paskolų palūkanų normų augimas reikš verslui ir gyventojams, laidoje „Verslo požiūris“ kalbėtasi su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
Palūkanos kol kas nemažės
Kalbėdamas apie ECB sprendimą didinti bazines palūkanas, A. Izgorodinas sako, kad net ir prasidėjus recesijai, jos dar kurį laiką nemažės. Pasak ekonomisto, ši žinia svarbi Lietuvos verslui, kuris jau dabar skolinasi didžiausiomis palūkanomis nuo 2015 m.
„Labai tikėtina, kad paskolų palūkanos augs bent jau iki kitų metų balandžio ar gegužės mėnesio. Tai reiškia, kad įmonių laukia pusmetis kylančių palūkanų, kurios vėliau sustos gana aukštame lygyje“, – prognozėmis dalijasi „Delfi TV“ svečias.
Jis pastebi, kad iki šiol vyravusi pigių pinigų era jau baigėsi: „Euro zonoje turėjome vieną krizę po kitos: pasaulio finansų krizę, euro zonos finansų krizę, Graikijos ir kitų šalių ekonomines problemas bei po trumpo stabilaus laikotarpio užklupusią COVID-19 pandemiją. Todėl euro zona ir Lietuvos verslai gana ilgai gyveno labai žemomis palūkanomis. Tai pripratino įmones prie to, kad pinigus bankai visada skolina pigiai. Tačiau šiuo metu Europos centrinis bankas aiškiai komunikuoja, kad nenustos kelti palūkanų tol, kol nenugalės infliacijos. Euro zonoje ji siekia apie 10 proc., tad iki 2 proc. tikslo dar labai toli.“
„Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus, kokios priežastys lemia paskolų kainų augimą, A. Izgorodinas sako, kad svarbus ne tik Europos centrinio banko sprendimas, bet ir kiti veiksniai.
Vienas iš jų – nepakankamai aukštas konkurencijos lygis bankų sektoriuje Lietuvoje.
„Tai reiškia, kad dominuoja keli didesni bankai, kurie diktuoja žaidimo taisykles. Konkurencijos stoka gali privesti prie to, kad bankai nuspręstų sparčiau negu reikia kelti bazines palūkanas“, – aiškina pašnekovas.
Dar vienas reikšmingas aspektas – finansuotojai vis atsargiau žiūri į Lietuvos ekonomikos perspektyvas. „Visi suprantame, kad ateina recesija. Galbūt bankai šiek tiek pesimistiškiau žiūri į Lietuvos ekonomiką nei ekonomistai, kurie didelės krizės nemato. Tačiau, matyt, bankai nori apsidrausti ir šiek tiek iš anksto pradėjo ruoštis krizei“, – kalba ekspertas.
Dalis naštos – ant vartotojų pečių
Komentuodamas ateities ekonomines prognozes, A. Izgorodinas teigia, kad, jo nuomone, nesusidursime su didele finansine krize. Šias prielaidas jis grindžia naujausiais JAV makroekonomikos rodikliais, nuo kurių priklauso ir Lietuvos ekonomika.
„JAV yra pagrindinis pasaulio ekonomikos lokomotyvas. Lietuva aktyviai eksportuoja į ES šalis, o jos – į JAV, kur ekonomika išlieka stipri ir atspari. Žinoma, ji šiek tiek susitrauks, bet susitraukimas bus labiau techninis“, – aiškina „Verslo požiūrio“ svečias.
Jis pastebi, kad nepaisant recesijos, kitais metais įmonės ir toliau investuos į plėtrą. Tačiau, tikėtina, kad dėl aukštų ir vis dar kylančių paskolų palūkanų, dalį šios naštos verslas perkels ant vartotoju pečių. Ekonomisto teigimu, pramonei, kuri eksportuoja, tokia padėtis bus mažiau skausminga. Tačiau jei vidaus rinkoje dirbančios įmonės kitąmet ketina skolintis – tai jos darys brangiai, todėl kils dalies paslaugų ir prekių kainos.
„Matysime du kraštutinumus: iš vienos pusės, dėl palūkanų aspekto, įmonės naštą perkels vartotojams, iš kitos pusės, gera naujiena ta, kad artimiausiu metu dėl atspigusių žaliavų infliacija nebus tokia sparti kaip rudenį“, – „Delfi TV“ studijoje dėsto pašnekovas.
Pasak jo, nors atsižvelgiant į rinkose vyraujančias recesijos nuotaikas ir nukritusias žaliavų kainas ECB sprendimas didinti paskolų palūkanas yra teisingas, tačiau teigiami rezultatai užtrunka.
„Centriniai bankai palūkanas pradėjo kelti dar šių metų pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje. Tačiau poveikį kainoms matome tik metų pabaigoje. Taigi nuo centrinių bankų sprendimo kelti palūkanas iki realaus poveikio praėjo beveik pusė metų“, – sako ekonomistas.
Kas bus paveikti labiausiai?
„Delfi TV“ laidos vedėjai paklausus, kada galima tikėtis paskolų palūkanų kritimo, A. Izgorodinas teigia, kad išsipildžius optimistiniam scenarijui, pokyčiai lauktų 2023 m. antrąjį pusmetį.
„Viskas priklausys nuo to, kokią recesiją turėsime kitų metų pirmąjį pusmetį. Jeigu recesija bus nedidelė, tikėtina, kad centriniai bankai nustos didinti palūkanas, tačiau jos vis dar liks aukštame lygyje. Tuo metu, jei euro zonoje ir JAV netyčia turėsime didesnę recesiją, centriniai bankai nuspręs palaipsniui mažinti palūkanas“, – mintimis dalijasi ekonomistas.
Pasak jo, kol kas sunku prognozuoti iki kiek centriniai bankai gali sumažinti paskolų palūkanas. Tačiau, eksperto teigimu, nulinių palūkanų dar ilgai nematysime.
„Centriniai bankai pasimokė iš eksperimento COVID-19 pandemijos metu, kai su ekonomikos skatinimu buvo šiek tiek persistengta. Todėl net ir atėjus krizei, palūkanos nebus mažinamos iki nulio. Turėtų įvykti kažkas ypač blogo, kad centriniai bankai grįžtų prie nulinių palūkanų ir tokių paskatų kaip per pandemiją.“
Ekonomistas sako, kad išaugusios paskolų palūkanos labiausiai paveiks smulkiuosius verslus. Tokios įmonės ir įprastai turi problemų besiskolindamos iš bankų, nes jie dažnai reikalauja užstatų. Tačiau, A. Izgorodinas pastebi, kad išeitis smulkiesiems verslininkams gali būti galimybė skolintis alternatyvaus finansavimo sektoriuje.
„Delfi TV“ studijoje viešėjęs ekonomistas taip pat priduria, kad labiausiai išaugusios paskolų kainos veikia vidaus rinkoje dirbančius verslus. Tarp jų – statybų sektorius ir nekilnojamojo turto vystymas, mažmeninė prekyba, paslaugų segmentas bei maitinimo įstaigos.
Ekonominiai rodikliai gali nustebinti
„Verslo požiūryje“ prakalbus apie artimiausio laikotarpio ekonomines prognozes, A. Izgorodinas sako, kad šiuos metus užbaigsime gana pozityviai, nes tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje ėmė gerėti vartotojų lūkesčiai. Tai reiškia, kad ir eksportuotojai, ir vidaus rinkoje dirbantys verslai lapkritį ir gruodį parodys geresnius rezultatus nei buvo tikėtasi. Pasak ekonomisto, šią situaciją lemia sumažėjusios energetikos kainos, kurios numalšino paniką tarp įmonių ir gyventojų.
Tiesa, pašnekovas priduria, kad kitų metų pirmąjį pusmetį laukia ir ekonomikos susitraukimas, tačiau jis bus nedidelis. Todėl recesiją daugiausiai matysime statistikoje ir dalis gyventojų jos net nepajus.
„Nesutinku su nuogąstavimais, kad gali mažėti vartojimas. Darbo rinka Lietuvoje lieka stipri, atlyginimai netgi toliau kyla. Taigi, šiuo metu, išskyrus bendrai aukštą infliaciją, praktiškai nėra nė vieno rizikos faktoriaus, kuris lėtintų vartojimą“, – kalba ekonomistas.
Kalbėdamas apie tai, kokius sprendimus reaguodama į situaciją šiuo metu turėtų priimtų šalies Vyriausybė, laidos svečias pabrėžia, kad svarbiausia – dar nesuskubti atšaukti antiinfliacinių priemonių nei gyventojams, nei verslams.
„Kai pakalbu su įmonėmis ir kolegomis, matau tam tikrą euforiją – infliacija lėtėja, manoma, kad elektros ir dujų kainos nukrito ir toliau nekils.
Tačiau nesutinku su tuo, nes, manau, kad kitų metų antrąjį pusmetį Europos rinkose turėsime dar vieną energetikos kainų šuolį. Yra daug aspektų, kurie gali lemti naftos ir dujų žaliavų kainų augimą. Pavyzdžiui, Kinija švelnina COVID-19 karantiną, o kai kitų metų antrąjį pusmetį pasaulio ekonomika stabilizuosis, centriniai bankai nustos kelti palūkanas. Todėl svarbiausia, kad Vyriausybė ir toliau tęstų antiinfliacinius veiksmus, padėtų įmonėms bei vartotojams, nes tai atpirks lėtesnį ekonomikos augimą“, – „Delfi TV“ eteryje teigia A. Izgorodinas.
