Ar Lietuvos vežėjai visiškai nutraukė veiklą Rusijoje bei Baltarusijoje ir kokios prekės bei iš kokių šalių vis dar keliauja į agresores šalis? Apie tai laidoje „Verslo požiūris“ kalbėtasi su Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generaliniu sekretoriumi Povilu Drižu.
Ne vienerius metus besitęsianti problema
Pasak P. Drižo, diskusijos apie vairuotojų trūkumą transporto sektoriuje vyksta jau ne vienerius metus. Be to, kiekvienų metų antrojoje pusėje, kai darbuotojų įdarbinimo kvotos išeikvojamos, kyla dilema, kaip šią problemą spręsti naujais metais. Pasak pašnekovo, kvota suteikia galimybę tam tikrą skaičių asmenų įdarbinti greitesne tvarka.
„Šie metai buvo išskirtiniai, jų negalime lyginti net su COVID-19 pandemija. Tai – karo metai, todėl nuo trečiųjų šalių vairuotojų priklausomas transporto ir logistikos sektorius metų pradžioje neteko daug žmogiškųjų išteklių. Ukrainiečiai išvažiavo kariauti, baltarusiams sustabdytas vizų išdavimas, o rusų dėl vertybinių principų neįdarbiname patys“, – sako „Delfi TV“ svečias.
Jis teigia, kad būtent šios priežastys paskatino vežėjus diskutuoti ir su sprendimų priėmėjais. „Greitesnis įdarbinimas mums reikalingas kaip oras, nes dėl darbuotojų konkuruojame globalioje ES rinkoje. Nors klausimas yra ES masto, sprendimus priimame lokaliai. Todėl teikėme argumentus ir skaičiavimus dėl kvotų, jog 2023 m. jos būtų didesnės nei 2022 m.
Matome tam tikrus pasiūlymus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Užimtumo tarnybos, kurios atlieka rinkos stebėseną ir mato tikrąją situaciją bei skaičius, supratimą. Jos įvertino mūsų pasiūlymą ir priėmė atitinkamus sprendimus“, – „Verslo požiūryje“ kalba P. Drižas. Jis priduria, kad ateityje vežėjai tikisi dar didesnių kvotų ir greitesnės vairuotojų įdarbinimo procedūros.
Ragina tobulinti kvotų sistemą
„Delfi TV“ studijoje viešėjęs TTLA generalinis direktorius kalba, kad ne ką mažiau svarbu nei didinti kvotas yra tobulinti ir jų apskaitą. Pasitaiko atvejų, jog vežėjams skirtos kvotos yra išnaudojamos, nors darbuotojai nebūna įdarbinami. Dalis kandidatų, atbaidyti 3–4 mėn. galinčio užtrukti dokumentų tvarkymo proceso, pasirenka kitas ES šalis. Kiti pretendentai atsakingam vairuotojo darbui pasirodo netinkami jiems jau atvykus į Lietuvą.
„Teikėme pasiūlymą, kad kvotos vienetai turėtų būti panaudojami tik tada, kai „Sodra“ gauna pranešimą apie jau įvykusį darbo sutarties pasirašymą. Nereikėtų vykdyti migracijos apskaitos kvotų sąskaita“, – dėsto „Verslo požiūrio“ pašnekovas. Jis taip pat papildo, kad 29 proc. siekianti darbuotojų kaita transporto ir logistikos sektoriuje beveik nesiskiria nuo bendro visų sektorių vidurkio Lietuvoje, sudarančio apie 24 proc.
P. Drižas pažymi, kad siekiant tobulinti darbuotojų kvotų sistemą, vežėjai pasiūlė laikytis ir tam tikrų Kelių transporto kodekse numatytų saugiklių. Vienas iš jų – kvotą darbuotojui gali gauti tik tos įmonės, kurios įdarbina ne daugiau kaip penkis vairuotojus vienam vilkikui. „Ankstesniais metais pastebėjome tendenciją, kai kvotą panaudodavo licenciją turintys netikri vežėjai. Būdavo taip, jog jie turi tik kelis vilkikus ir net kelis šimtus vairuotojų. Vyko darbuotojų nutekėjimo nuoma“, – aiškina pašnekovas.
Laidos vedėjai prakalbus apie nuogąstavimus dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, vežėjų atstovas patikina, kad tokia baimė nėra pagrįsta. „Šie darbuotojai dirba ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Klausimai dėl saugumo nekyla, nes tiek mūsų, tiek kitų šalių atitinkamos institucijos atlieka savo darbą. Be to, sukontroliuoti vairuotojų srautą paprasta, nes visos įmonės vilkikuose turi sekimo įrangą.“
Naujų rinkų paieškos
Kalbėdamas apie transporto ir logistikos įmonių ryšius su Rusija, P. Drižas sako, kad dėl abipusių taikomų sankcijų, vilkikai tarp ES ir Rusijos beveik nekursuoja. Pokyčiai matomi ir Lietuvoje. „Galima konstatuoti, kad jau po 2014 m. vyko diversifikacija, kai vežėjai savo srautus ėmė vis labiau kreipti į Vakarus. Iki 2022 m. tik 10 proc. vežėjų dirbo tiesiogiai su Rusija. Šiandien matome stipriai, maždaug 5–6 kartus sumažėjusius įmonių veiklos srautus šalyse agresorėse. Tiesa, mes vis dar dalyvaujame globalioje logistikos tiekimo grandinėje, kurioje nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių prekyba tarp ES ir Rusijos tebevyksta.“
Laidos svečias pasakoja, kad šiuo metu vežėjams susirūpinimą kelia mažėjantys pervežamų krovinių kiekiai ES. 2022 m. III ketvirčio duomenys rodo, kad tarptautiniai Lietuvos įmonių pervežimai sumažėjo 5 proc., o kabotažiniai – 12 proc. Pašnekovas mano, kad tokius skaičius lemia ne tik pasitraukimas iš Rusijos rinkos, bet ir ES veikiantis mobilumo paketas.
„Mūsų tikslas – iš agresorių rinkų išeiti su kuo mažesniais praradimais, nes daug metų buvome logistikos tiltas tarp Rytų ir Vakarų. Taip greitai nukirsti ryšius su šiomis šalimis yra sudėtinga“, – „Delfi TV“ eteryje teigia P. Drižas. Visgi jis priduria, kad Lietuvos vežėjai dairosi į naujas rinkas ir jau dirba su Kazachstanu, Uzbekistanu bei vis aktyviau išbando jėgas JAV.
TTLA generalinis direktorius pažymi, kad Lietuvos transporto ir logistikos įmonės su Rusija tiesiogiai nebedirba. Tačiau visus verslo ryšius nutraukti trukdo su Rusija vis dar dirbantys europiečiai, su kuriais kaip bendros logistinės grandinės dalyviai turi bendradarbiauti ir Lietuvos vežėjai. „Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus, kas iki šiol aktyviausiai palaiko verslo santykius su Rusija, P. Drižas teigia, kad tarp tokių valstybių yra Vokietija, Prancūzija, Beniliukso šalys. „Tačiau noriu paminėti, kad nors tam reikia laiko, mūsų pozicija tokia, kad mes traukiamės iš agresorės rinkos“, – priduria pašnekovas.
Kas laukia ateityje?
„Verslo požiūryje“ P. Drižas teigia, kad transporto ir logistikos sektorius Lietuvai yra svarbus. Todėl šiuo metu šalies vežėjai aktyviai ieško patogiausių kelių į naujas rinkas. Taip pat ne tik tęsia sėkmingus pirmuosius žingsnius JAV, bet ir dairosi galimybių pradėti dirbti Kanadoje.
Visgi pašnekovas pastebi, kad susiduriant su vis didesniu vairuotojų trūkumų, ateityje ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims kils rimtų problemų. „Skaičiuojama, kad 2026 m. ES trūks apie 2 mln. šios profesijos atstovų. Šiandien Lietuvoje trūksta apie 15–20 tūkst. vairuotojų. Kitos šalys, turinčios dideles vidines rinkas, pavyzdžiui, Vokietija ir Lenkija, turi dar didesnį trūkumą“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Jis sako, kad sisteminių sprendimų šioms problemoms spręsti bendrai ieško visos ES šalys. Tikimasi, jog į darbą transporto ir logistikos įmonėse greičiau pavyks pritraukti jaunimą ir moteris. Dedamos pastangos paskatinti saugių parkavimo aikštelių ir higienos vietų prieigų visoje ES įrengimą. Taip pat neatmetama galimybė diegti technologines inovacijas, jog vilkikai galėtų būti valdomi be vairuotojų nuotoliniu būdu.
„Tikimės, kad priėmus šiuos sprendimus, per 5–10 m. iššūkius pavyks išspręsti. Tačiau trumpuoju laikotarpiu išeičių nerasime, todėl priklausomybė nuo trečiųjų šalių vairuotojų išliks didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse“, – „Delfi TV“ eteryje pastebi TTLA generalinis direktorius P. Drižas.
