Kovodamas su išaugusiomis dujų kainomis Vilnius paskelbė, jog žiemą bus deginamas ir mazutas, kuris leis sumažinti šildymo kainas. Tačiau nerimą kelia tarša. „Delfi TV“ laidoje „Verslo požiūris“ Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius paaiškino, kodėl šis sprendimas buvo priimtas ir kas už šildymą šią žiemą mokės brangiausiai.
Jungiasi prie centralizuoto šildymo
Kaip „Delfi TV“ laidoje pasakojo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, Lietuva išgyveno įvairius laikotarpius. Vos tik po Nepriklausomybės atgavimo verslas turėjo dalinai subsidijuoti buitinius vartotojus ir tuomet norėjo atsijungti nuo tokios kainodaros bei likti tik su savo sąnaudomis. Tai įgyvendinti pavyko ir kiekvienas mokėjo tik už savo šildymą. Dar vėliau atrodė patrauklus duijinis šildymas ir nemažai kas statėsi dujines katilines, bandė šildytis individualiai, bet pastaruoju metu dujines katilines uždarinėjo ir dėl kainų ar aplinkosauginių standartų jungėsi prie centralizuoto šilumos tiekimo.
„Esant energetinei krizei ir matant dujų kainas paskatų jungtis prie centralizuoto šildymo bus dar daugiau. Vidutiniškai šilumos gamybos struktūroje 80 proc. sudaro biokuras ir komunalinės atliekos. Tuo tarpu gamtinės dujos sudaro tik 19 proc. Pastaruoju metu dujos sukėlė didžiausias problemas ir ieškoma, kaip jas pakeisti.
Jei kalbėtume, apie aplinkosauginį aspektą, deginant mazutą trečdaliu daugiau išmetama anglies dvideginio nei deginant gamtines dujas. Tačiau daug metų mazutas buvo deginamas ir dabar jis daug geresnės kokybės. Žinoma, Lietuvos ir ES politikoje yra siekis atsisakyti iškastinio kuro“, – pastebėjo dr. V. Lukoševičius.
Kiek sutaupys Vilnius?
Anot laidos svečio, mazutas suteikia fiksuotą kainą, nes jį perkant iš karto gaunamas produktas, kurį galima deginti. Tuo metu gamtinės dujos beveik visais atvejais yra susijusios su biržos kaina ir šiuo metu jos prognozuoti yra neįmanoma.
„Šiuo metu mazutas yra daugiau nei dukart pigesnis nei dujos. Tai ir buvo pagrindinis motyvas jį renkantis. Dujos išliks naudojamos, tačiau tai priklausys nuo kainų šalčiausiais mėnesiais.
Vilnius turi tokią ypatybę, kad šio miesto poreikis nuolat auga, atsiranda daug naujų pastatų, jie jungiasi ir didėja vartojimas. Šilumos poreikis lems, kad kažkiek gamtinių dujų reikės. Jei veiktų kogeneracinė jėgainė, nereikėtų ieškoti iškastinio kuro tam, kad išsigelbėtume iš padėties“, – pastebėjo laidos „Verslo požiūris“ svečias.
Prakalbus apie verslo padėtį specialistas užsiminė, jog nors tiek gyventojai, tiek ir verslas šilumą gauna tomis pačiomis kainomis, gyventojams PVM mokestis šiemet bus kompensuojamas, o verslas ir valstybinės įstaigos šios lengvatos negaus.
Atsinaujinanti energetika
Dr. V. Lukoševičius taip pat pastebėjo, kad kuomet dujos buvo pigios, žalioji energetika neatrodė tokia patraukli, tačiau dabartinės kainos ir baimė dėl ateities paskatino imtis spartesnių pokyčių. Kalbant apie energetiką, pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento, pavyzdžiu galima laikyti Skandinavijos šalis. Būtent šios valstybės itin sparčiai vysto centralizuotą šildymą ir investuoja į kitą atsinaujinančios energetikos lygį – vasarinės, žemės ir saulės šilumos kaupimą bei panaudojimą žiemos mėnesiais.
„Skandinavai taip pat šilumą superka iš prekybos centrų, duomenų centrų ir kt., nes vasarą ten išsiskiria didžiuliai jos kiekiai. Tai yra žiedinė ekonomika energetikoje, bet tam reikalingos didelės lėšos ir dideli projektai, prie kurių mes dar prieisime“, – sakė „Delfi TV“ laidos pašnekovas bei pridūrė, jog verslui svarbiausia turėti stabilią ir prognozuojamą kainą.
Prognozuojant Lietuvos ateitį dr. V. Lukoševičius nedvejodamas atsakė, kad vis daugiau verslų turėtų prisijungti prie centralizuoto šildymo. Tai leidžia prognozuoti ir dabartiniai procesai. „Jei šią žiemą galutinai įsitikinsime, kad su biokuru pagaminta šiluma garantuoja mažiausią kainų lygį, tikrai daugiau verslų grįš prie to. Tuo labiau kad kai kurie statys kogeneracines elektrines, jau turi ir vėsinimo įrangą, pramoninius procesus, kur susidaro daug atliekamos šilumos. Tokia dvipusė prekyba, kuomet žiemą jie perka šilumą, o mes iš jų ją perkame vasarą, – tikra mūsų ateitis“, – pastebėjo asociacijos prezidentas.
