Prekybos mastas beveik nesumažėjo
Kalbėdamas apie galimą mažmeninės prekybos susitraukimą, D. Dundulis sako, kad kol kas prekybos tinklų apyvarta to nerodo. Visgi jis pastebi, kad lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, šiemet prekių parduodama kiek mažiau. Tačiau tokią situaciją „Delfi TV“ laidos svečias sieja su atlaisvintais COVID-19 pandemijos apribojimais.
„Praėjusiais metais dėl suvaržymų nebuvo galima išvykti iš Lietuvos, o šiemet labai daug žmonių išvyko. Taigi, automatiškai Lietuvoje yra mažiau gyventojų ir vartotojų“, – aiškina pašnekovas.
„Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus, kokių produktų ištikus ekonominiam sunkmečiui įprastai atsisako pirkėjai, verslininkas pastebi, kad tokiu atveju pirmiausia sumažėja pramoninių prekių pardavimai.
„Žmonės pradeda taupyti tam, kas nėra būtina ir nėra skirta maistui. Vėliau mažiau įsigyjama ir vartojimui jau paruoštų prekių, kurias žmonės gali pasigaminti patys. Tai reiškia, kad vartotojai perka miltus, aliejų, cukrų, druską, mėsą ir pradeda gaminti patys.“
Dalis gamintojų dirba nuostolingai
Komentuodamas maisto gamintojų nusiskundimus, kad užauginti produktus kainuoja brangiau, nei juos nuperka prekybos tinklai, D. Dundulis sako, kad šis abiejų pusių nesutarimas yra amžinas: „Kiekvienas pardavėjas nori parduoti brangiau, o pirkėjas nupirkti pigiau. Pavyzdžiui, įsigyjame ir lenkiškos, ir lietuviškos paukštienos. Tačiau prekybos tinklams perkame tiek lietuviškos paukštienos, kiek iš mūsų nuperka pirkėjas. Negalime įsigyti bet kokio produkto daugiau nei iš mūsų nuperka. (...) Bet suprantu ir paukštynus, jie turi savo išlaidas ir savikainą.“
Pasak „Norfa“ įmonių grupės savininko, jei dalis gamintojų ilgai dirbs nuostolingai, kils pavojingų pasekmių.
„Tokiu atveju bus daug bankrotų, atleidimų, padidės bedarbystė ir sumažės pajamos. Noriu pabrėžti, kad darbo rinka yra labai susijusi su įmonių gerove. Kuo įmonės geriau gyvena, tuo daugiau darbuotojų įdarbinama, dėl jų labiau konkuruojama, o tuo pačiu kyla ir atlyginimai. Valdžiai reikia labai stipriai stengtis, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau įmonių ir jų konkurencijos, nes tada gyventojai gyvens geriau“, – teigia pašnekovas.
Jis taip pat pastebi, kad nepaisant jau dabar fiksuojamo kainų augimo, kai kurie gamintojai ir perdirbėjai dar nėra pakėlę savikainų iki tokio lygio, kad nepatirtų nuostolių. Pavyzdžiui, tam, kad duonos kepėjai nedirbtų nuostolingai, jie dar turėtų nemažai pakelti produkcijos kainas. Tačiau D. Dundulis ramina, kad net jei duonos gaminiai brangtų, jų prekybos centruose nepritrūks.
„Negalime turėti tuščių duonos lentynų, nes ji pirkėjams reikalinga. Reikia suvokti ir tai, kad jei prekybos tinklai elgsis neatsakingai, labai daug įmonių nebeliks. Todėl turi būti stengiamasi išlaikyti pusiausvyrą“, – priduria „Verslo požiūrio“ svečias.
Planuose – atlyginimų didinimas
Prakalbus apie tai, kaip ekonominė recesija gali paveikti darbuotojų atlyginimus, verslininkas sako, kad norėtų, jog užmokestis ir toliau augtų. Tokiu būdu būtų palaikomas ir didesnis vartojimas bei gamyba.
„Nesutinku su verslininkais, kurie pasisako už tai, kad atlyginimai nekiltų. Jei norime, kad mūsų produkciją pirktų, reikia, kad būtų ir kas ją perka. Galutinių sprendimų dėl atlyginimų kėlimo rudenį dar nepriėmėme, tačiau planuojame algas kelti.“
D. Dundulis pabrėžia, kad situacija darbo rinkoje nėra susijusi su infliacija. Tai reiškia, kad net ir ištikus ekonominiam sunkmečiui, norėdami išlaikyti darbuotojus, verslai gali būti priversti ir toliau kelti jiems atlyginimus. Pašnekovas taip pat priduria, kad kol kas prekybos tinklas „Norfa“ darbuotojų stygiaus beveik nejunta, o mažesniuose miestuose įsidarbinti nori netgi daugiau žmonių nei yra laisvų darbo vietų.
Kalbėdamas apie „Norfa“ įmonių grupės pasiruošimą galimai ekonominei krizei, pašnekovas teigia, kad šiandien jis jaučiasi ramiau nei 2008 m. Ekonominiam sunkmečiui D. Dundulio valdomas verslas ruošėsi jau 2018–2019 m. Todėl šiandien daugelio įmonių aptariamus taupymo būdus, tokius kaip išlaidų sutvarkymas ar elektros vartojimo mažinimas, prekybos tinklas jau yra pritaikęs ir nenustoja kurti naujų planų.
„Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus, ar šiuo metu netrūksta dialogo tarp valdžios institucijų ir verslų, D. Dundulis sako, kad svarbu suprasti, jog jie turi skirtingus tikslus. „Versle dirbu beveik 30 m. ir galiu drąsiai pasakyti, kad kiekvieno verslo reikalas yra pasirūpinti pačiu savimi. Pokalbiai su Vyriausybe nieko nepakeis. (...) Vyriausybė rūpinasi socialine apsauga, o verslai – savo reikalais“, – mintimis dalijasi prekybos tinklo vadovas.
Pastebi panašumų į 2008-uosius
Lygindamas 2008 m. ekonominę krizę ir šiandien susiklosčiusią padėtį, verslininkas įžvelgia panašumų. „Pamenu, kad 2008 m. pavasarį kolegoms pradėjau sakyti, kad kažkas yra netvarkoje ir nelogiška. Nebūna, kad pinigais pradeda lyti iš dangaus. Panaši situacija ir dabar. Kai tik žmonės pradeda gyventi ateities sąskaita, už tai vėliau reikia susimokėti“, – teigia pašnekovas.
Komentuodamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko pasisakymą, kad šįkart verslui diržų veržtis neprireiks, prekybos tinklo „Norfa“ savininkas teigia, kad niekada negalime žinoti, kokius sprendimus priims kitos politinės jėgos. „Žinoma, per vieną dieną niekas neįvyksta, bet kritimas paprastai būna staigus, o kilimas į kalną vyksta palengva.
Kritimas reiškia vartojimo, gamybos, žaliavų ir visos tiekimo grandinės susitraukimą. Tada automatiškai mažėja ir darbo jėgos poreikis – mažinami atlyginimai ar atleidžiami darbuotojai. (...) Toks užburtas ratas sukasi atgal iki tam tikro dugno, kuriame ilgai stovima ir po truputį pradedama kilti į viršų. Kai papuolame į dugną, susirgusiuosius ir visus nereikalingus darinius bei sprendimus rinka išmeta. Kuo tokių darinių bus mažiau, tuo lengviau pereisime ir ekonomikos sulėtėjimą“, – teigia „Delfi TV“ studijos svečias.
Verslininkas pažymi, kad nepaisant ekonominio sunkmečio ir neramių laikų verslas išgyvens. Tačiau, jo nuomone, didžiausia problema yra per daug išsiplėtęs valstybės aparatas. „Bėda ta, kad valdžia ir Vyriausybė nori gyventi komforte. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo laikų, valdžios aparatas pučiasi, nors kiekviena ateinanti valdžia ir sako, kad jį mažins. Tačiau valdžios institucijose darbuotojų vis daugėja ir visa tai iš dalies reikia išlaikyti verslui“, – „Verslo požiūryje“ dėsto D. Dundulis.
