Atsparumas negandoms
Kaip pasakojo laidos „Verslo požiūris“ svečias, 2019 m. viduryje didžiausių pasaulio korporacijų, tokių kaip „Amazon“, „Apple“, „Google“, vadovai susirinko ir nusprendė, koks turėtų būti naujasis verslo tikslas.
„Dar anksčiau buvo apibrėžta, kad verslo tikslas yra nauda akcininkui, o tuo tarpu 2019–ųjų metų viduryje buvo nustatytas naujas verslo tikslas, kuris yra naudos kūrimas ne tik akcininkui, bet ir darbuotojui, klientui, partneriui ir bendruomenei. Tai reiškia, kad verslas mato plačiau, tvariau ir spinduliuoja visiškai kitokią verslo atsakomybę.
Vis dar yra verslų, kurie orientuojasi tik į naudą akcininkui, bet daugėja atsakomybės, kuri yra suprantama gerokai plačiau ir daugėja atsiperkamumo. Per šį laiką verslai pajautė, ką reiškia platesnė atsakomybė ir kokią grąžą ji teikia“, – sakė T. Valančius.
Pasak profesionalo, orientuojantis tik į pelną negali būti toks atsparus pandemijos ar kitų negandų metu, koks tampi orientuodamasis į platesnes naudas.
Nerimastingas laikas verslui
Pasiteiravus, ar besiruošiant krizėms Lietuvoje pakanka Vyriausybės bendradarbiavimo su verslu, strateginės komunikacijos specialistas sakė, kad Vyriausybė į viską žiūri ramiau, o tuo tarpu versle nuotaikos yra kitokios. „Didžioji dalis verslų jaučia tam tikras pasekmes po pandemijos, o taip pat suvokia, kad kyla nauja (krizės) banga ir nežinia, kaip reikės gyventi rudenį.
Vienu iš pavyzdžių gali tapti Izraelio bendrovė, kuri tam tikras paslaugas iki karo įsigydavo Lietuvoje, o dabar verčiau renkasi tas pačias paslaugas įsigyti Ispanijoje. Nors tai yra toliau ir brangiau, bet baimė lemia tai, kad Lietuvoje esantis verslas turi ieškoti alternatyvų“, – sakė jis.
Pasak laidos „Verslo požiūris“ pašnekovo, sumanus verslas numato keletą žingsnių į priekį ir ruošiasi blogiausiam scenarijui. Tiesa, kol kas pastebima, kad didžioji visuomenės dalis gana optimistiškai žiūri į savo ateitį ir turi vienus aukščiausių lūkesčių Europos Sąjungoje.
Skirtingas požiūris į krizę
Prakalbus apie krizę, kuri pasaulį ištiko 2008 m., T. Valančius sakė, kad verslui svarbi tendencija atsižvelgti į tvarumą ir ilgalaikiškesnius sprendimus, dar nebuvo išsivysčiusi. Verslas tuo metu nejautė, kokią grąžą duoda investicijos į tvarumą. „Tuo tarpu tiek išoriniai, tiek ir vidiniai faktoriai šiuo metu leidžia visiškai kitaip planuoti ir projektuoti. Tuo metu krizė įvyko staiga, o rizikų valdymas buvo reikalingas labai greitai ir tai tapo matoma per masinius atleidimus, atlyginimų mažinimą, turto išpardavimą ir kitus faktorius, kurie leidžia pasiekti greitų laimėjimų, bet ilgalaikėje perspektyvoje nėra tvarūs. Dėl pastarųjų priežasčių taip mėgindami suvaldyti rizikas daugelis verslų žlugo.
Greiti laimėjimai pasiekti pergalių galiausiai nepadeda. Tvarią strategiją turintys verslai yra atsparesni išoriniams poveikiams ir ekonominėms krizėms. Investicijos į tvarumą, darbuotojus, inovacijas ar aplinkosaugą atsiperka ir sugrįžta verslui per darbuotojų kaitos mažėjimą, reguliacijų rizikų valdymą, pirkėjų lojalumą ir kt“, – sakė laidos „Verslo požiūris“ svečias.
Ar laukti didesnio atlyginimo?
Nors T. Valančius ir pripažįsta, kad šiandieniai daugelio lūkesčiai ir pernelyg optimistiški, atlyginimų kėlimas turės būti nuoseklus ir stabilus. „Atlyginimų kėlimas turės būti ir jis turės būti nuoseklus ir stabilus, nes infliacija auga. Be racionalaus lūkesčių valdymo nieko nebus.
Tam tikri faktoriai veikia jau šiandien ir apie tai reikia galvoti, bet neadekvatumas ir atsiranda tarp verslo, kuris jaučia pasekmes, mato blogus signalus. Verslininkų apklausos rodo, kad apie 90 proc jų mato infliaciją ir recesiją kaip pagrindinę riziką, o tuo tarpu iki darbuotojų ši žinutė neateina. Darbuotojai vis dar turi galbūt sukaupę tam tikrą kapitalą ir galbūt ignoruoja tam tikras žinutes, kurios yra nepatogios“, – savo mintimis dalijosi specialistas.
Siekiant produktyvaus bendradarbiavimo tarp politikų ir verslininkų, anot T. Valančiaus, reikėtų susikalbėjimo. Kadangi paprastai lyderystę prisiima verslas, jis galėtų ieškoti dialogo su Vyriausybe ir taip ieškoti tvarių bei visiems naudingų sprendimų kartu.
