Apie tai, kokiomis nuotaikomis šiame kontekste gyvena Lietuvos verslas ir ar jis pasiruošęs sunkesniems laikams, laidoje „Verslo požiūris“ kalbėtasi su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu.

Pavyksta išvengti panikos

„Verslo požiūryje“ A. Romanovskis sako, kad šiuo metu gyvename sudėtingu laikotarpiu, kuris tiek visuomenei, tiek verslui kelia stresą. Visgi jis pastebi, kad vasarą žmonių nuotaikos gana geros, o ir verslas į situaciją žiūri gerokai stoiškiau ir galimą sunkmetį pasitinka užgrūdintas COVID-19 pandemijos.

„Žvelgiant konceptualiai, šiandien esame geriau pasiruošę krizei nei 2008 m. Tačiau nežinome, kas mūsų laukia. Šis neaiškumas kelia nerimą. Tačiau bendrai visuomenėje ir versle nesijaučia tokios panikos, kokia buvo, pavyzdžiui, 2020 m. pavasarį. (...)

Kai kurie verslai supranta, kad gali neišgyventi ar patirti didelių sunkumų dėl mažėjančio vartojimo, augančių palūkanų, iššūkių darbo rinkoje ir geopolitinės situacijos. Tačiau keista, kad nors esame į paniką linkusi tauta, šiuo atveju verslo bendruomenėje jos nesijaučia“, – komentuoja „Delfi TV“ svečias.

Andrius Romanovskis
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Jis sako, kad nors sunku nuspėti, kurie verslai gali patirti didžiausią smūgį, tačiau tikėtina, kad nukentėti ir vėl gali dėl pandemijos nuostolius patyręs paslaugų sektorius. Pasak pašnekovo, iššūkių gali kilti ir eksporto sektoriams, kurie pernai išgyveno rekordinius metus. Šie verslai ypač priklausomi nuo Vakarų rinkų, kur pastebimi ankstesni recesijos ženklai.

Atlyginimai neturėtų mažėti

Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, kokiose srityse ištikus krizei verslai taupytų pirmiausia, A. Romanovskis sako, kad veikiausiai būtų karpomos investicijos. Jautri sritis yra ir darbuotojų atlyginimai. Pasak pašnekovo, jei darbo užmokestis augs tokiais pat milžiniškais tempais kaip ir iki šiol, darbdaviai gali nuspręsti atsisakyti tam tikrų darbo vietų. Tačiau šiuo metu tokia situacija mažai tikėtina, nes šalies įmonės ieško 60 tūkst. darbuotojų.

„Netikiu, kad atlyginimai mažės. Bet kuriuo atveju įtampa darbo rinkoje auga, nes artėjame prie absoliutaus įdarbinimo, t. y. kai visi, kas nori rasti darbą, tai gali padaryti. Todėl darbdaviui mažinti atlyginimus, kai ir taip reikia darbuotojų, būtų ekonomiškai nenaudinga. Tačiau tikėtis tokio paties atlyginimų augimo po 15–20 proc. tikriausiai irgi būtų naivu. Visgi, tai būrimas iš kavos tirščių“, – kalba verslininkų atstovas ir priduria, kad situacija priklausys nuo užsienio rinkų ir vartotojų elgsenos.

Kalbėdamas apie tai, kaip verslui šiuo metu galėtų padėti vyriausybė, A. Romanovskis pažymi, kad svarbiausia išvengti populistinių sprendimų. „Didžiausias verslo lūkestis, kad nebūtų nesąmonių, pavyzdžiui, mokesčių kėlimo ar kitų reguliacinių dalykų, kurie būtų papildoma našta. Kol kas matome, kad tokių minčių nėra. Lūkesčių, kad dabar prasidės pinigų lietus, irgi nėra. Verslui tiesiog reikia netrukdyti ir leisti dirbti bei užsidirbti. Jei susitvarkėme su pandemija, tai su šia recesija susitvarkyti bus gerokai lengviau.“

Vertindamas politikų siūlymus mažinti akcizą degalams, „Delfi TV“ studijoje viešėjęs pašnekovas teigia, kad verčiau reikėtų aktyviau skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Jo teigimu, kol kas atsisakyti nevertėtų ir kai kuriems sektoriams, pavyzdžiui, maitinimo, sporto klubų ar renginių organizavimo, taikomos PVM lengvatos.

Tikisi politikų vienybės

„Delfi TV“ eteryje prakalbus apie viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį atkreipusį Kaliningrado tranzito klausimą, A. Romanovkis teigia, kad nors iš pradžių to ir nepavyko padaryti, dabar svarbiausia pademonstruoti vieningą Lietuvos poziciją. „Porą dienų matėme labai negražią situaciją, kai politikai ypatingai jautriu, nacionalinio saugumo klausimu špagavosi, o vėliau atsiprašinėjo.

Andrius Romanovskis
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Komunikacinis chaosas, kartais peraugantis net į populizmą, verslui nepatinka. Tai buvo tarsi stirnos efektas, kuriam buvome nepasiruošę ir visi sureagavo skirtingai. Tačiau dabar matome, kad tiek pozicija, tiek opozicija turi vieną matymą ir reikia atstovėti nacionalinius interesus. Verslas supranta, kad panikuoti nėra reikalo. Mūsų de facto atsijungimas nuo Rusijos jau įvykęs visomis prasmėmis“, – dėsto „Verslo požiūrio“ svečias.

Jis taip pat sako, kad jau dabar galima pastebėti, jog Rusijos informacinė ataka po truputį atslūgsta. Pašnekovas teigia, kad tiek šiai, tiek šiuo metu vykdomoms kibernetinėms atakoms Lietuva galėjo būti pasiruošusi geriau. Tačiau tikina, kad Rusijos ir jos programišių veiksmai valstybės funkcionavimui iššūkių nesukėlė ir neturės ilgalaikių pasekmių.

„Galbūt jie nėra tokie baisūs, kaip atrodo, ir neturi tokių pajėgumų, kaip, pavyzdžiui, prieš juos kariaujantys „Anonymous“. Nenuvertinant situacijos svarbos, galbūt mūsų baimės didesnės, nei reali grėsmė“, – svarsto Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Šiandien Lietuvoje – saugu

„Verslo požiūryje“ A. Romanovskis pažymi, kad svarbiausia šiuo metu tvirtai laikytis pozicijos ir neeskaluoti karo bei nekelti panikos. Pasak jo, lyginti Lietuvos ir Ukrainos situacijų negalima. „Dėl karo Ukrainoje viskas buvo kitaip. Vakarų specialiosios tarnybos seniai apie tai kalbėjo ir pirmą kartą istorijoje užbėgdavo Rusijai už akių, perspėdamos, kokie bus jos veiksmai. (...) Lietuva gali turėti ekonominių ar reputacijos iššūkių, bet ne karinių.“

Tuo tarpu laidos vedėjai paklausus, ar galimą ekonominę krizę šiandien lydėtų tokia pat atleidimų ir algų mažinimo banga kaip 2008 m., pašnekovas sako, kad verslo elgesys priklauso nuo ekonominių realijų. Tačiau dabar įmonės yra stipresnės, o krizė jų taip nebegąsdina. Be to, daugeliui verslų darbuotojai šiandien yra esminė vertybė, o jų praradimas netgi svarbesnis nei pelno sumažėjimas.

Svarstydamas apie tai, kokios temos verslui bus aktualiausios jau šį rudenį, A. Romanovskis tikisi, kad ims kristi infliacija. Jo teigimu, veikiausiai bus kalbama apie sumažėjusį vartojimą, augančias palūkanų normas, galimai blogas žinias iš Vakarų rinkų. Tačiau jei Rusijos agresija prieš Ukrainą nesustos, ši problema ir toliau dominuos.

„Nereikia pamiršti, kad ukrainiečiai gyvena gerokai baisiau nei ištikus ekonominei krizei. Ten į prekybos centrą su žmonėmis pataiko raketa. Ir kai palygini, kad galbūt nekils atlyginimai ar pakils kainos, tai atrodo minimalus blogis, lyginant su tuo, kad tūkstančiai žmonių žūsta neteisingame kare“, – „Delfi TV“ studijoje sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.