Apie tai, kas šiuo metu vyksta statybų sektoriuje, laidoje „Verslo požiūris“ diskutuota su Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentu Daliumi Gedvilu, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentu Mindaugu Statulevičiumi ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi.

Pasigenda valdžios institucijų reakcijos

Kalbėdamas apie padėtį statybų sektoriuje, D. Gedvilas sako, kad jau nuo praėjusių metų gegužės Lietuvos statybininkų asociacija valdžios institucijas informuoja apie brangstančias žaliavas ir trūkinėjančias tiekimo grandines. Tačiau, pašnekovo teigimu, nors situaciją spręsti reikia nedelsiant, reakcijos iš valdžios institucijų statybų įmonės nesulaukia.

„Rangovai nebegali savo sąskaita finansuoti pabrangusių statybų. Šis abejingumas išprovokavo tai, kad rangovinės organizacijos įpareigojo mūsų asociaciją paskelbti apie tai, kad statybos bus stabdomos pusdieniui. (...) Jeigu taip bus ir toliau, didelė tikimybė, kad rangovai neturėdami galimybių toliau tęsti darbus pasitrauks iš statybviečių“, – Delfi TV eteryje dėsto statybų įmonių atstovas.
Todėl Lietuvos statybininkų asociacija pasiūlė peržiūrėti valstybės investicijų programą, nepradėti dalies antrame pusmety numatytų projektų darbų pradžios, o resursus nukreipti jau į pradėtus objektus. „Kitaip iš statybų gali likti tas pats, kas iš stadiono – tik sumaltas betono laužas. (...) Nebaigtos statybos yra didelis nuostolis valstybei, piliečiams ir biudžetui“, – „Verslo požiūryje“ komentuoja D. Gedvilas.

Priimami sprendimai – nepakankami

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas teigia, kad taip pat reikėtų nuspręsti, ką daryti su konkursais, kurie buvo paskelbti dar iki karo Ukrainoje pradžios. „Matydama, kad situacija ženkliai pasikeitė, perkančioji organizacija turėtų priimti sprendimą – arba abipusiu sutarimu išsiskirti ir netaikyti jokių sankcijų rangovui, arba indeksuoti kainas ir tęsti darbus. (...) Tačiau dabar matome, kad dažniausiai pirkimo procedūros stabdomos, nuo rangovo pasiūlymo nuskaitomi garantijos pinigai ir skelbiamas naujas pirkimas.

Tai reiškia, kad pirkimas atidedamas, nors jam buvo skirti struktūriniai resursai. Todėl juos prarandame ir tikriausiai neįgyvendinsime projekto. O jeigu jis strateginis, kaip elektros jungtis su Lenkija? Tada visi piliečiai taptų situacijos įkaitais, nes ir toliau būtume priklausomi nuo Rytų tiekėjo ir negalėtume laiku integruotis į Europos elektros tiekimo tinklą“, – „Verslo požiūryje“ kalba D. Gedvilas.

Dalius Gedvilas, Mindaugas Statulevičius

Delfi TV eteryje pašnekovas taip pat pabrėžia, kad nors sprendimai turi būti priimami ryžtingai ir įvertinus galimas valstybės rizikas, tačiau jis pasigenda valdžios lyderystės. O tai veda į akligatvį, kuris statybų sektoriuje sukels didelę krizę, galinčią persiristi ir į kitus sektorius.

Partnerysčių svarba

Tuo tarpu Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas M. Statulevičius laidoje sako, kad karas Ukrainoje tiek viešąjį, tiek privatų sektorių palietė vienodai, nes išaugo darbų ir medžiagų kainos, ėmė trūkti darbuotojų. Visgi privačius užsakovus atstovaujantis pašnekovas tikina, kad šiandien išryškėjo aiški takoskyra tarp noro ir galimybių spręsti šiuos iššūkius.

„Verslas iškart pradėjo kalbėti su rangovais ir privačiais projektų vykdytojais, kaip galime rasti sprendimus ir laiku įgyvendinti projektus – pastatyti pirkėjams butus, komercinius ar infrastruktūros objektus. Iš karto atsirado partnerystė. (...)

Viešajame sektoriuje taip pat reikia ieškoti teisėtų galimybių įgyvendinti projektus. Verslas supranta, kad jei problemą nutempsime, ji niekur nedings, tik daugiau kainuos ir turėsime nepatenkintų klientų bei chaosą rinkoje. Susidaro įspūdis, kad viešajame sektoriuje šios problemos nematomos ar norima jas nukelti ir pamiršti“, – teigia Delfi TV laidos svečias.

Mindaugas Statulevičius

Pasak jo, dėl tokio delsimo projektų kainos išauga dešimtimis milijonų eurų. Be to, sustabdžius dešimčių objektų statybą, didelius nuostolius patirs visi piliečiai. Dalis statybų rangovų iš viešojo sektoriaus gali pasitraukti į privatų ar net išvažiuoti į užsienį, iš kur juos susigrąžinti bus dar sunkiau.

Tikisi daugiau solidarumo

Laidoje „Verslo požiūris“ prakalbus apie tai, kaip situaciją mato savivalda, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas M. Sinkevičius teigia, kad ši problema opi ir vietos valdžiai, nes savivaldybės turi jau pradėtų statyti ar perkamų viešosios infrastruktūros projektų.

„Neretai savivaldybės stadionus, sporto sales stato kartu su valstybe. Tačiau susiduriame su tuo, kad, pavyzdžiui, bestatant baseiną už 10 mln. eurų dėl statybų kainų augimo jis pabrangsta milijonu eurų. Tada valstybė nusiplauna rankas ir sako, kad neturi iš ko solidariai padengti šio kainos prieaugio. Savivaldybė paliekama viena tvarkytis su pabrangimu. (...)

Praėjusią savaitę bendravau su Finansų ministre. Ji sutinka, kad problema egzistuoja, bet yra pasakoma, kad pinigų yra tiek, kiek yra. (…) Tai pašnekėjimas dėl pašnekėjimo, kuris neįgauna realių pasekmių“, – tikina M. Sinkevičius.

Mindaugas Sinkevičius

Pasak jo, atsitinka taip, kad apskaičiavusios, jog vienašališkas sutarties nutraukimas yra mažiau nuostolingas nei statybų užbaigimas, įmonės priima sprendimą pasitraukti iš statybų aikštelės. „Valstybė turi neignoruoti akivaizdžių problemų. (...) Matome, kad kaupiasi juodi debesys ir bus griaustinio, škvalas ir liūdnos pasekmės. Tai palies visus sektorius ir gali būti, kad dalies statybininkų egzistencija baigsis bankrotu“, – Delfi TV kalba M. Sinkevičius.

Pašnekovas taip pas sako, kad problemą spręsti galėtų padėti strateginių objektų atranka. Kaip pavyzdį jis mini nacionalinį stadioną ar Vilniaus kogeneracinę jėgainę. „Jei yra bėda, kad valstybė negali lygiateisiškai vykdyti visų projektų ir prisiimti įsipareigojimų bei padidėjusių kainų, tada bent atrūšiuokime, kas yra esminiai ekonominiai gyvybės ir mirties klausimai.“

Siūlo pasimokyti iš privataus sektoriaus

„Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus, kaip su kainų kilimu tvarkosi privatus statybų sektorius, M. Statulevičius sako, kad privačios įmonės turi daugiau laisvės manevruoti. Tačiau ir tai, kas viešajame sektoriuje atrodo kaip nepakeičiama situacija, yra tik valios klausimas.

Pasak jo, verslas yra pasirengęs valdyti dėl statybų kaštų augimo susiklosčiusią situaciją. „Jeigu negalime pardavinėti – to ir nedarome. Lygiai tą patį galima perkelti ir į valstybę. Jeigu negalime užtikrinti, kad finansuosime projektą – neskelbkime naujų konkursų, o pradėtus projektus užbaikime.“
Pašnekovas stebisi, kad svarstant valstybės biudžetą, valdžios institucijos nereaguoja į susiklosčiusią situaciją statybų sektoriuje, nors tai gali pakenkti jos pačios reputacijai. „Jei pasklis gandas, kad valstybė negali finansuoti ir įgyvendinti projektų, bei skelbs naujus konkursus, bus mažesnis ir juose dalyvaujančių įmonių skaičius.

Kai dabar į konkursą ateina 10 bendrovių, valstybė laimi, nes yra konkurencija. Bet jei po pusmečio atsiras tik 2–3 tiekėjai, valstybė pralaimės, nes kainos pasiūlymai bus visiškai skirtingi. Siūlau stebėti tai, kas vyksta versle, ir bandyti pritaikyti gerąją praktiką ir viešajame sektoriuje“, – sako Delfi TV laidos svečias.