Nauja patirtis Lietuvos verslui

Kalbėdamas apie atšaukimo kultūros atsiradimą, „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas J. Špakauskas sako, kad nors Lietuvoje šis reiškinys dar naujas, tačiau Vakaruose, o ypač JAV, jis egzistavo jau seniai.

„Atšaukimo sąvoka senoka, tačiau socialinių tinklų eroje ji virto napalmu, nes kiekvienas savo rankose turi masinės komunikacijos kanalus. Be abejo, atšaukimo kultūra susijusi su socialinių tinklų įsigalėjimu ir komunikacijos kanalų įvairovės paplitimu. Taip pat ir su sofos aktyvizmu, kai nieko nereikia daryti, bet visus mokyti gyvenimo galima nuo sofos“, – dėsto pašnekovas.

Prakalbus apie atšaukimo kultūros pavyzdžius iki Rusijos karo Ukrainoje, „Verslo požiūrio“ svečias sako, kad mūsų šalyje pasitaikydavo boikotų, tačiau jie nebūdavo itin sėkmingi. Jo nuomone, bene geriausiai žinomas yra įmonės „Grigeo“ atvejis. Nors bendrovė ir sulaukė pasmerkimo už Kuršių marių taršą, jos produkcija ir toliau stovi prekybos centrų lentynose ir yra perkama. Tačiau kitokia situacija susiklostė Rusijai užpuolus Ukrainą.

Jaunius Špakauskas

„Nė vienas nebeturime prabangos stovėti per vidurį. Šiuo atveju viskas konkretu ir aišku – vedina vidinių tikslų ir niekieno neišprovokuota Rusija užpuolė nepriklausomą šalį. Todėl ir verslo, ir paprastų žmonių apsisprendimas daug paprastesnis. Žmonių reakcija, kurią stebime Lietuvoje, yra neregėta.
Žinoma, yra atskirų verslų elgesys. (...) Pavyzdžiui, „Vičiūnų grupės“ draminis serialas ir vis nauji jo sezonai, kurie nesibaigia kaip Sel atsisveikinimo koncertai. (...) Išties tokį didelį ažiotažą lemia ne tik reputacijos problema. Akivaizdu, kad verslas realiai kraujuoja, o žmonės balsuoja kojomis, rankomis ir piniginėmis, nes nebegalima stovėti per vidurį ir reikia pasirinkti tiesos pusę“, – Delfi TV eteryje kalba komunikacijos ekspertas.

Atšaukimo kultūra ne visada kultūringa

Lietuvių tauta pasižymi santūriu mentalitetu ir nėra linkusi savo pasipiktinimą išreikšti protestų forma. Tačiau „Bitė Lietuva“ atstovas J. Špakauskas teigia, kad šiandien situacija keičiasi į teigiamą pusę, nes užaugo drąsiau ir aiškiau savo poreikius išsakanti nepriklausomos Lietuvos karta. Visgi, jo nuomone, atšaukimo kultūra turi daugiau niuansų, nes pasitaiko atvejų, kai atakas prieš įmones suorganizuoja verslo konkurentai. Su tokia patirtimi pašnekovui teko susidurti ir savo karjeroje.

„Išlieka tokių įvykių pavojus, nes jie nesudėtingai surežisuojami. Tai žmonių padorumo klausimas. (...) Kitas dalykas, kad paprastai tokia situacija atveria žaizdą ir žmonės susirenka išlieti bendrai susikaupusį nepasitenkinimą.

Jaunius Špakauskas

Taigi, viena vertus, atšaukimo kultūra gali būti pilietinis mechanizmas, priverčiantis piktadarius atsakyti už savo veiksmus. Kita vertus, tai gali tapti sėkmingu būdu susidoroti su žmonėmis, prekės ženklais ar konkurentais. O tai gali pakenkti verslui“, – pastebi Delfi TV laidos svečias.

Kas įmonių laukia ateityje?

„Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus, ar karas Ukrainoje gali paveikti ir didžiuosius prekių ženklus, J. Špakauskas sako, kad nors Vakarai mažiau aktyvūs, tačiau ir ten Ukrainai parama reiškiama įvairiomis formomis.

„Skirtis aiški – kuo arčiau Rusijos esame, tuo karas tampa asmeniškesnis. Mes jau tarsi užuodžiame paraką. (...) Daug keliauju po Europą ir matau, kad Ukrainos vėliava kabo dažname balkone, metro stotyse, taip pat rengiami paramos koncertai. Europoje spaudimo mažiau nei pas mus. (...) Tačiau kiekvienas vartotojas socialiuose tinkluose gali sukurti spaudimą, kuris didele dalimi jau paveikė ir politiką.

Nerimauju, kad neapsiprastume su karu, nes žmonės geba priprasti prie bet kokio diskomforto. Tačiau, manau, kad mūsų geografinė padėtis išlaikys atmintį šviežią“, – Delfi TV studijoje pažymi pašnekovas. Jis priduria, kad šį pavasarį Lietuvoje įvyko istorinis lūžis ir nuo šiol vartotojų sąjūdžiai verslui gali atnešti didelių finansinių nuostolių.