Įprastus darbus atidėjo į šalį
Kalbėdamas apie tai, kaip karas pakeitė kasdienę darbotvarkę, prodiuseris L. Šeškus sako, kad jau tą pačią dieną su komanda ėmėsi organizuoti Ukrainos palaikymui skirtą koncertą ir suprato, kad ankstesni darbai neteko prasmės.
„Dirbame su edukacija ir vaikais, todėl mums apsispręsti padėti Ukrainai nebuvo sunku. Tapo aišku, kad turime persiorientuoti ir dėmesį skirti mūsų broliams ir sesėms, kurie už keleto dienų pasirodys pas mus. Todėl dar iki to laiko, kol pirmieji žmonės atvažiavo į Lietuvą, pradėjome organizuoti stovyklas, skirtas ukrainiečių vaikams“, – Delfi TV kalba L. Šeškus ir prisimena, kad projekto rėmėjai juos susirado patys.
Jam pritaria ir televizijos laidų vedėjas, prodiuseris A. Valinskas, teigiantis, kad tam, jog karas nepasibelstų ir į mūsų namų duris, turime padėti už mus visus kovojantiems Ukrainos žmonėms. Todėl paramos akcijas pašnekovas vadina išlikimo namų darbais, kuriuos turi atlikti kiekvienas.
„Žmonės, kurie kovoja su ginklu, turi būti ramūs, kad jų mamos, žmonos ir vaikai yra saugus. Jiems turi rūpėti tik vienas dalykas – naikinti okupantus. (...) Ukrainos kariai turi žinoti, kad nebus palikti. Šis žinojimas ir valia neleidžia jiems pavargti. Kai žmonės Lietuvoje sako, kad pavargo nuo karo, norisi sakyti – nešnekėkite nesąmonių. Pasižiūrėkite į nuotraukas iš Mariupolio, kur prie penkiaaukščio namo sukrauti nelaidojami aukų lavonai, o pro šalį eina žmogus. Jie nepavargsta, o mes sau jau leidžiame užsiminti, kad pavargome“, – dėsto A. Valinskas.
Pasak jo, neužtenka kartą paskambinus telefonu ir paaukojus keletą eurų galvoti, kad savo misiją jau atlikome. Karas Ukrainoje yra ne vienos dienos, ne vieno mėnesio, o galbūt ir ne vienerių metų reikalas. Todėl, laidos svečio teigimu, drauge su ukrainiečiais turime kariauti visą laiką.
Svarbiausia nepavargti
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, ar praėjus daugiau nei mėnesiui nuo karo Ukrainoje pradžios verslai vis dar taip pat aktyviai teikia paramą, L. Šeškus teigia, kad situacija skirtinga. Tačiau jo komandos Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) organizuojamose stovyklose, kuriose per savaitę apsilanko apie 1,5 tūkst. žmonių, nieko netrūksta.
„Turime labai daug partnerių, tad kartais juokaujame, kad kai pirmadieniais susirenkame su visa grupe, sunkiausias darbas yra prisiminti visus, kam turime padėkoti už praėjusį savaitgalį. (...) Sunku pasakyti, kas yra daugiau – kai didelė įmonė perveda 5 tūkst. eurų, ar kai maža picerija iškepa 100 picų. Visiems esame vienodai dėkingi. (…) Prašome tik vieno – šią pagalbą dabar darykime savo gyvenimo būdu, o ne vienkartine akcija“, – sako pašnekovas.
Tuo metu A. Valinskas pabrėžia, kad visuomenė turi suvokti, jog tai, kas dedasi Ukrainoje, yra ir mūsų karas. „Nežiūrint to, kad neturime bendros sienos su ukrainiečiais, šiais laikais kaimynai ir dvasios broliai nebūtinai yra tos tautos, kurios gyvena kaimynystėje, bet tos, kurios vienodai supranta demokratines vertybes ir už jas kovoja.“
Žinomas TV veidas pasakoja, kad jį išgąsdino po rezidentūros studijų iš Didžiosios Britanijos grįžusio sūnaus pasakojimas apie tai, kad britams karas atrodo tolimas. „Pats baisiausias dalykas, kai ne tik tiems, kurie kovoja viskas tampa nesvarbu, bet ir kai kiti dvasioje susitaiko ir karą ne tik pateisina, bet ir pasako, kad jiems jis nusibodo. Kariuomenė pasmerkta pralaimėti tada, kai kariai praranda humoro jausmą ir nustoja valytis dantis. Skamba makabriškai, bet tai rodo, kad žmogus nebesirūpina savimi“, – Delfi TV eteryje sako pašnekovas.
Karas išryškina ir pozityvius dalykus
Delfi TV studijoje prakalbus apie tai, ar verslai ir garsios asmenybės gali tapti pavyzdį rodančiais lyderiais, A. Valinskas sako, kad jie turėtų išsklaidyti visuomenės abejones dėl pagalbos ukrainiečiams. Jis taip pat pasakoja, kad išsamią informaciją apie tai, kaip į savo namus galima priimti karo pabėgėlius, suteikia organizacija „Stiprūs kartu“.
„Jeigu norite padėti, tai ir darykite, nes kitaip pas jus pasibels ne nuomininkas iš Ukrainos, bet rusų kareivis su automatu. Tada jūs spręsite ne dilemą priimti ar nepriimti ukrainiečius, o kur dėtis su savo šeima. Neleiskime, kad taip nutiktų. Todėl kariaukime ukrainiečių karą, kuris yra ir mūsų“, – mintimis dalijasi „Verslo požiūrio“ svečias.
Tuo tarpu L. Šeškus papildo, kad ištikusi krizė suteikia Lietuvai apsivalymo šansą. Įvairios paramos organizacijos mūsų šalyje surinko jau 50 mln. eurų, skirtų Ukrainos tautai. Todėl prodiuseris tikisi, kad baisiame karo fone išryškėję geri dalykai, pakitę verslo santykiai ir išaugęs pasitikėjimas vieni kitais išliks. Jis taip pat svarsto, kad nereikėtų imtis raganų medžioklės ir pulti aiškintis, kurios įmonės išties teikia pagalbą Ukrainai, o kas tokią poziciją tik demonstruoja, nes yla pati išlys iš maišo.
Be to, jis pabrėžia, kad itin svarbu, jog verslai skirtų ne tik finansinę paramą, bet ir pasidalintų sukaupta patirtimi bei žiniomis. „Savanoriai yra kuras, inspiracija, be jų rankų ir kojų niekas nevyksta. Tačiau kiekviename projekte turi būti ir profesionali vadyba. Todėl kviečiu įmones ne tik aukoti, bet ir imtis projektų panaudojant savo logistinį ir vadybinį išmanymą bei komandas.“
Poziciją pasirinkti būtina
Kilus karui Ukrainoje, kai kurie žinomi šalies veidai išreiškė poziciją, palankią V. Putino politikai. Todėl laidos „Verslo požiūris“ vedėjai paklausus, ar derėtų kalbėti ne tik apie geruosius pavyzdžius, bet ir žmones, kurie palaiko karą, A. Valinskas sako, kad kiekvienas asmuo nuomonę apie kitus susidaro iš jų darbų ir kalbų.
„Tai galbūt makabriškas pasakymas, bet karas turi ir teigiamą pusę, nes jo metu pažįstame ne tik savo didvyrius, bet ir idiotus. (...) Visada yra žmonių, kuriems svarbiausia, kad karas vyktų. Jiems nerūpi, kas laimi ar kas yra užpuolikas, nes iš to gauna naudą. Tokių žmonių buvo, yra ir bus. Jie tarsi kenkėjai, nuo kurių negalime apsivalyti. Bet galime nuo jų apvalyti savo galvas ir valstybės ateitį. Karas anksčiau ar vėliau pasibaigs, o tie žmonės mūsų visuomenėje liks. Tačiau liks ir dabartinis požiūris į juos.
Negalime uždrausti eiti į koncertus, bet kiekvienas gali pasirinkti, kaip elgtis. Karas parodo, kad negali būti ir baltas, ir juodas. Turi pasirinkti poziciją, nes karo neigimas ar tylėjimas jau yra pritarimas ir jo skatinimas“, – mintimis dalijasi TV laidų vedėjas.
„Verslo požiūrio“ svečias taip pat teigia, kad dienos kare matuojamos ne valandomis, o nužudytais žmonėmis. Todėl politikai, verslai bei visuomenė turi ir toliau nepamiršti remti Ukrainos tautą.
„Smegenis nudažykime ne geltona ir mėlyna spalva, o vaizdais, kuriuos matome. Pasakykime sau ir savo artimiesiems, kad nenorime, jog tai taptų realybe Lietuvoje. (...) Todėl įjunkime savo smegenis į kovinį rėžimą ir nepavarkime, kol nešvęsime pergalės kartu su ukrainiečiais“, – sako Delfi TV eteryje viešėjęs A. Valinskas.
Daugiau naudingos informacijos ukrainiečius priimančios lietuvių šeimos gali rasti ČIA.
