Europa dar ruošiasi
Kalbėdamas apie karo Ukrainoje poveikį naftos kainoms, P. Kunčinas sako, kad šiuo metu tendencijos rodo jų stabilizavimąsi ar net kritimą. Tai lemia Kinijoje kilusi nauja COVID-19 banga ir didelis spaudimas gamintojams tiekti daugiau naftos. Tačiau svarbiausi nežinomieji – ar Rusija išdrįs išjungti dujų tiekimą Europai, o pastaroji paskelbti Rusijai naftos embargą.
Pasak laidos „Verslo požiūris“ svečio, kol kas Europa dar nesiėmė priemonių, kurios leistų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos tiekiamų dujų. „Vienintelis teigiamas faktorius yra tai, kad baigėsi žiemos sezonas, todėl dujų poreikis sumažėjo, o atsargų sukaupta nemažai. Tačiau jei rytoj Rusija nuspręstų išjungti dujų tiekimą, Vokietija, Italija ar kitos šalys patirtų didelį smūgį ir prasidėtų recesija. Dujos yra paskutinis V. Putino ginklas, tarsi skorpiono įgėlimas, nes nutraukus jų tiekimą jis nužudytų Rusijos energetikos pramonę“, – teigia pašnekovas.
Pasak Delfi TV laidos svečio, iki šiol rinkos tiki, kad Rusijoje vyrauja racionalumas, nes jos biudžetas yra priklausomas nuo dujų ir naftos. Be to, jų tiekimas nenutrūko net ir sovietmečiu. Tačiau sprendimas sustabdyti dujų eksportą į Europą būtų šūvis sau į kojas.
Tuo tarpu Europai tai reikštų ekonomikos sulėtėjimą ir ypač didelį smūgį pramonei. Todėl, P. Kunčino teigimu, šiuo metu ieškoma alternatyvių apsirūpinimo energetiniais ištekliais šaltinių. „Kalbama, kad reikėtų susigrąžinti anglies pramonę, vėl perkrauti atomą. Desperatiškai dujų ieškoma Katare, Norvegijoje, jų pažadėjo ir JAV. Tiesa, šie gabaliukai nepakeis viso iš Rusijos perkamo dujų kiekio. Tačiau mažai kalbame ir apie tai, kad dujų vartojimo dar nesumažino ir gyventojai. (...) Situacija nebus komfortiška, tačiau priešingai nei Rusijai, Europai tai nebus egzistencinis smūgis.“
Žalioji energetika nebus užmiršta
Ekonomistas sako, kad nors tendencijos dėl Rusijos keliamos grėsmės buvo aiškios, niekas tam itin nesiruošė. Prasidėjus COVID-19 sunaudojamų dujų ir naftos kiekis sumažėjo. Tačiau kai Europa pradėjo išeiti iš pandemijos ir pakilo energetinių išteklių paklausa, ji pakliuvo į spąstus, nes Rusija pamatė galimybę tuo pasinaudoti. Pasak pašnekovo, dabar matome, kad tai buvo ilgalaikis planas, o nuo spaudimo dėl dujų tiekimo pereita prie atviro karo.
P. Kunčinas sako, kad viena iš daugelio Rusijos agresijos Ukrainoje priežasčių yra nesusitaikymas su mažėjančia įtaka Vakarams. Tačiau Rusijos planas apsukti galios balansą atsisuko prieš ją pačią, nes artimiausiu metu kitos šalys darys viską, kad atsisakytų rusiškų dujų ir pereitų prie atsinaujinančios energijos šaltinių.
„Vykstant karui ant stalo turi būti išrikiuoti visi galimi pasirinkimai, kaip užtikrinti reikiamą energetikos tiekimą. Tai trumpalaikis kompromisas, nes vėliau anglies naudojimas bus kompensuojamas diegiant atsinaujinančios energijos šaltinius. (...) Artimiausiu metu pamatysime didelį lūžį atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Palaipsniui balansas pakryps jos naudai, bet pokyčiai įvyks maždaug po poros metų“, – Delfi TV eteryje kalba ekspertas.
Tuo tarpu laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, kodėl tokios šalys kaip Vokietija anksčiau nebandė išsilaisvinti iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos, ekonomistas sako, kad tokio plano tiesiog nebuvo. „Vokietija gyveno geopolitinėje iliuzijoje. Ji galvojo, kad V. Putinas yra sukalbamas žmogus, ir nematė geopolitinio priešiškumo. Tai buvo tarsi istorinis miegas, į kurį Vokietija paniro po Antrojo pasaulinio karo, kai taikos norėjo bet kokia kaina. Tačiau dabar viskas pasikeitė ir Vokietija atsibudo.“
Į ankstesnę situaciją nebegrįšime
Aptardamas tai, kodėl kai kurios šalys delsia visiškai atsisakyti Rusijos tiekiamų energetinių išteklių, P. Kunčinas sako, kad toks sprendimas gali suduoti didelį ekonominį kirtį. „Baiminamasi infliacijos, kuri įgauna pagreitį. Ji yra demokratijos priešė ir gali kainuoti net pralaimėtus rinkimus. Vakarų pasaulio politikai jautrūs ir bando surasti pusiausvyrą, jog sankcijų našta tektų ne jas įvedusiai valstybei, bet priešiškoms šalims“, – dėsto pašnekovas.
Ekonomistas taip pat pasakoja, kad ES turi ambicingą planą iki metų pabaigos dujų importą iš Rusijos sumažinti 80 proc. Pasak jo, sunku pasakyti, ar šiuos tikslus pavyks įgyvendinti. Tačiau nereikėtų pamiršti ir neišnaudotų galimybių didinti pastatų, pramonės ir kitų sektorių efektyvumą bei atsinaujinančios energetikos indėlį.
Delfi TV studijoje P. Kunčinas taip pat sako, kad įsivyravus taikai ekonominiai interesai ir vėl ims dominuoti. Tačiau jis neabejoja, kad prie visiškos priklausomybės scenarijaus nebesugrįšime. Todėl Europoje turėtų daugėti suskystintųjų gamtinių dujų terminalų, o šalys ims labiau diversifikuoti energetinių išteklių tiekėjus.
Laidos svečio teigimu, naujų sankcijų, kurias Europa galėtų įvesti Rusijai, nebėra daug. „Liko du paskutiniai šūviai. Vienas yra atsisakyti gamtinių dujų. Kitas efektyvus ginklas yra visiškas Rusijos naftos embargas. Pagrindinis Rusijos užsienio valiutos šaltinis yra nafta, o ne dujos. 40 proc. šalies biudžeto finansuojama iš naftos. (...) Jei karas greitai nepasibaigs, per mėnesį prieisime ir prie šio sprendimo“, – „Verslo požiūryje“ pažymi ekonomistas.
Skirtingas šalių likimas po karo
Delfi TV eteryje prakalbus apie Rusijos ekonomikos likimą po karo, P. Kunčinas sako, kad skubotų išvadų daryti nevertėtų, nes kol kas vyksta tik pirma galimai ilgo konflikto stadija. Tačiau jau dabar ši šalis atrodo kaip nepatikima agresorė, o jos tikslus sunkiai prognozuojamais laiko net ir neutralitetą norinčios išlaikyti partnerės Kinija ir Indija.
„Rusijos laukia ilgi metai didelių iššūkių. Tai bus silpna ekonomika, nes investuotojai atgal artimiausiu metu negrįš. Vienintelis partneris, kuris naudosis Rusijos žaliavomis ir ekonomika, bus Kinija. Tačiau ir jų bendradarbiavimo modelis bus primityvus“, – pažymi ekonomistas.
Jis taip pat sako, kad ir sovietmečiu Rusija buvo izoliuota šalis, kurioje reiškėsi deficitas. Tačiau dabar žmonės jau yra pripratę prie gero gyvenimo patogumų, todėl nežinia, kiek sunkumų jie pasiruošę atlaikyti. Tai, pasak pašnekovo, teikia vilties, kad galiausiai V. Putino režimas neatsilaikys. Sankcijos tam daro didelę įtaką, nes šalyje trūksta prekių, auga kainos, o dėl išėjusių investuotojų tuoj kils bedarbystės banga. Tiesa, P. Kunčinas pažymi, kad jau dabar reikia planuoti, kas Rusijoje bus po režimo griūties, nes jos nestabilumas taip pat pavojingas.
Tuo tarpu Ukrainos atsigavimo po karo perspektyvas ekspertas vertina pozityviai. Svarbiausia sąlyga, kad situacija šalyje kuo greičiau stabilizuotųsi. „Ukrainos gali laukti Vokietijos pokario likimas ir vadinamasis atsigavimo stebuklas. Jau dabar kalbama apie Maršalo planą Ukrainai ir skiriamos didelės lėšos. Jos stojimas į ES įvardijamas kaip viena iš taikos sutarties sąlygų. Tai būtų geras ir teisingas žingsnis. Ukraina būtų gera ir produktyvi šalis“, – „Verslo požiūryje“ kalba ekonomistas.
