Karas su Ukraina pabudino

Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, A. Romanovskis sako, kad visuomenė buvo iš dalies pamiršusi Rusijos grėsmę, nors tai priminė tiek ilgametė istorija, tiek paskutinė Lietuvos akistata su Maskva 1991 m. Todėl, pasak jo, kai Rusija užpuolė Ukrainą, žmonės staiga atsibudo, nors iš tiesų niekas nepasikeitė, nes Rusija su kaimynais agresyviai elgėsi pastaruosius 10–15 m.

„Tikriausiai turime atsitokėti, nes tai signalas visuomenei, valstybei ir vyriausybei, jog saugumo higiena yra svarbi. Kaip žinome, kad du kartus per dieną turime valytis dantis, taip ir dėl savo saugumo turime būti pasiruošę“, – „Verslo požiūryje“ kalba svečias.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas sako, kad pastaruosius porą mėnesių jau buvo susitaikęs su mintimi, kad karas veikiausiai vyks. Geru pasiruošimo kariniams pavojams pavyzdžiu, kuriuo galėtų sekti ir Lietuva, pašnekovas vadina Šveicariją. Ši šalis yra gana militarizuota, niekada nebuvo užpulta, su niekuo nekariavo, bet šveicarų visuomenė yra pasirengusi galimoms grėsmėms.

Foto: DELFI / Julius Kalinskas

A. Romanovskis taip pat mano, kad karas Ukrainoje pakeis ne tik Lietuvos saugumo supratimą, bet ir verslo požiūrį. „Matome, kad Rusijoje veikę verslai traukiasi arba persvarsto savo veiklą. Jei politiškai sau jau prieš 30 m. buvome pasakę, kad neturėsime politinių saitų su kaimynais Rytuose, tai dabar ateina momentas, kai matome, kad negalime turėti ir ekonominių ryšių“, –Delfi TV laidoje teigia Lietuvos verslo konfederacijos atstovas.

Verslas ieško išeičių

Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, ar Lietuvos verslininkų požiūris į Rusijos rinką pasikeitė dar 2014 m., kai prasidėjo karas Ukrainoje, pašnekovas sako, kad lietuviško eksporto dalis į Rusiją šiandien išties nėra didelė. Daugiausiai prekių yra tik reeksportuojamos. Tačiau jis pažymi, kad per šį laiką mūsų šalies priklausomybė nuo Rusijos žaliavų nenustojo augti. „Pro truputį vėl patikėjome ramybės iliuzija, nors Rusijoje niekas nepasikeitė – valdžioje buvo tas pats diktatorius Putinas, ta pati liko ir visuomenės bei valstybės struktūra“, – pastebi A. Romanovskis.

Jis teigia, kad didžiausias iššūkis yra energetinė priklausomybė elektros bei dujų srityse. O žaliavų tiekimas susijęs ne tik su Rusija ir Baltarusija, kurios yra užpuolikės, bet ir Ukraina, kuri yra užpulta.

„Šiuos dalykus galima pakeisti, bet tai yra kainos ir laiko klausimas. Tai tikriausiai atsilieps tiek mūsų ekonomikai, tiek bendrai visam pasauliui. Tačiau esu tikras, kad atsilaikysime, tik kai kurie dalykai turi pasikeisti. Pavyzdžiui, anksčiau turėjome tranzito šalies įvaizdį, bet dabar turime pasakyti, kad esame civilizacijų lūžio siena, kuri skiria barbarus nuo civilizuoto pasaulio.“

Kalbėdamas apie konkrečius sektorius, šiuo metu patiriančius didžiausius nuostolius, Delfi TV laidos svečias mini lengvąją, maisto, baldų ir medienos pramonę. Pasak jo, alternatyvių naftos šaltinių ieško ir koncernas „Orlen Lietuva“.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas teigia, kad priklausomybė nuo trijų kare dalyvaujančių šalių rinkų yra didelė, tačiau padėtį pakeisti galima bendromis pastangomis.

Foto: DELFI / Julius Kalinskas

„Mūsų verslai labai lankstūs, kartais gerokai lankstesni ir už vyriausybines institucijas. Net kai kalbame apie pagalbą Ukrainai, matome, kaip verslas ir nevyriausybinis sektorius greitai reaguoja. Visgi turime ir biurokratinį inertiškumą, kuris dar neprisitaiko prie tokių dalykų“, – kalba pašnekovas.

Verslas racionaliai vertina galimas grėsmes

Laidoje „Verslo požiūris“ A. Romanovksis pastebi, kad V. Putino veiksmai tarsi suvienijo ir Lietuvos visuomenę. Svarbiau nei nesutarimai dėl vakcinacijos ar seksualinės orientacijos tapo nenoras būti užimtiems tirono. Verslininkų atstovo teigimu, atjautos lygis visuomenėje yra milžiniškas, be to, keičiasi ir politikų požiūris į verslą.

Delfi TV laidos vedėjai paklausus, kaip galimiems ateities scenarijams turėtų ruoštis verslai, pašnekovas išskiria keletą pagrindinių žingsnių: „Pirmiausia verslai turėtų peržiūrėti savo planus. Nemažai įmonių juos turi, tačiau anksčiau bijojo net pagalvoti, kad mums gali tekti saugotis nuo karo.
Taip pat skirtingi sektoriai turėtų aktyviai bendrauti ir megzti ryšius su šakinėmis ministerijomis ir įstaigomis, kurios kuruoja jų sritis. Reikėtų kalbėti ir su darbuotojais, kad jie nepanikuotų. Kai kurie verslai kviečiasi buvusius kariškius, kurie aiškina, kokioje situacijoje esame. Kartais žmonės psichologiškai bijo žodžių „karas“ ar „ginklas“, nes mano, kad prisišauks nelaimę. Bet nieko nepakeisime, yra kaip yra“.

Svarstydamas apie įmonėms galinčius kilti finansinius iššūkius, A. Romanovskis pažymi, kad didžiausia baimė yra dėl gyventojų taupymo sustojęs vartojimas ir ekonomika, kaip buvo per pirmuosius COVID-19 pandemijos mėnesius. Jis taip pat sako, kad susitikimo su 60 įmonių ir asociacijų metu tarp verslininkų nepastebėjo panikos ženklų. Sudėtingiau yra smulkesniems verslams, tačiau šiuo atveju tai, kaip derėtų elgtis, turėtų parodyti ir padėti valstybė.

Situacija pasikeitė negrįžtamai

A. Romanovskis mano, kad ateityje Lietuvoje nebeliks sąsajų su Rusija turinčių verslų. „Nenoriu generalizuoti visos Rusijos žmonių, nors tikriausiai, atsakomybė dėl karo teks visai tautai, kaip kad buvo su vokiečiais. Dėl to dalis žmonių bando bėgti ir nenori savęs sieti su šiuo režimu. Bet Lietuvoje veikti verslui, siejamam su rusišku kapitalu, perspektyvų tikriausiai nėra. Apskritai Rusijos paso šiuo metu visi šalinasi. (...) Žmonės nevartoja rusiškų prekių, verslai jų atsisako. Nebėra taško, kur galėtume sugrįžti į buvusį status quo.“

Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Kadangi nemažai užsienio kapitalo verslų, turinčių atstovybes Rusijoje ir Baltarusijoje, dabar atitraukia biurus ir žmones, Lietuva bando parodyti, kad yra palankus kraštas priimti šias įmones. Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas pastebi, kad situacija kaimynystėje padarė įtaką ir Lietuvos investicinei reputacijai.

„Karas paveikė ir mus pačius, nes dalis žmonių supanikavo. Tad ir užsieniečiai žiūri dar įtariau. Tačiau tiek vyriausybė, tiek verslai turi dirbti savo darbą ir aiškinti, kad esame saugi šalis. Nemanau, kad Lietuvai šiuo metu kyla grėsmė. Tai nereiškia, jog taip negali būti ateityje, be to, pavojus galėjo kilti ir anksčiau. Visą laiką esame ten pat. Todėl turime užsienio investuotojams siųsti geras žinias, traukti juos į įvairius sektorius ir sudaryti palankias sąlygas investuoti“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Aptardamas galimas ateities prognozes, laidos „Verslo požiūris“ svečias teigia, kad dabar kaip niekada galime suprasti, kaip gerai, jog turime eurą ir esame ES bei NATO dalis.

„Didžiausias lūkestis, kad nebūtų pareikalauta tokios didelės žmonių gyvybių kainos. Dėl to turime būti pasiruošę atgrasyti bet kokį priešininką. Manau, kad esame geroje situacijoje, bet valstybė dar turi padaryti namų darbus paruošiant visuomenę ir verslą tam tikroms galimoms krizinėms karinėms situacijoms. Esu tikras, kad kariuomenė yra pasirengusi, bet dabar jai reikia pagalbos ir iš visuomenės“, – Delfi TV studijoje komentuoja A. Romanovskis.