Apie tai laidoje „Verslo požiūris“ kalbėtasi su „Vilniaus Prekybos“ direktoriumi Andriumi Mikalausku ir „Maximos“ grupės direktoriumi Mantu Kuncaičiu.

Veiklą grindžia komandos sukurtais principais

Kalbėdamas apie „Vilniaus Prekybos“ grupės veiklos viziją, „Maxima“ grupės vadovas M. Kuncaitis sako, kad kultūriniai pokyčiai organizacijoje vyksta jau trejus metus. Prieš tai komanda drauge pradėjo mąstyti apie tai, kaip nori dirbti toliau. Įkvėpimo profesionalai sėmėsi iš knygų, vadovėlių ir mokymų, o impulsą veikti davė Nerijus Numa. Taip laikui bėgant buvo išgryninti 142 veiklos principai.

„Šie principai nuolat keitėsi ir tobulėjo, nenorėjome jų tarsi iškalti akmenyje. Nors iš anksto to neplanavome daryti, tačiau prieš pusmetį nusprendėme šias idėjas užrašyti. Iš pradžių gimė 40 principų. Tuomet ėmėme galvoti, ką reikėtų daryti toliau, ir nusprendėme su šiomis mintimis eiti į kitas mūsų organizacijas, jas pildyti ir šlifuoti. Taip mūsų sąrašas pilnėjo ir šiandien turime daugiau nei 140 veiklos principų. Vieną dieną norime iš jų išrinkti ir svarbiausiųjų 10-tuką“, – teigia pašnekovas.

Mantas Kuncaitis

Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai paprašius iš gausaus sąrašo išskirti po keletą jiems asmeniškai svarbiausių idėjų, „Vilniaus Prekybos“ direktorius A. Mikalauskas mini progreso siekį ir tai, jog svarbiau nei žygdarbiai komandoje yra aiškus žinojimas apie vykdomas veiklas.

Tuo tarpu M. Kuncaitis kalba apie pasitikėjimą savimi ir atsakomybę. „Nėra žodžio „reikia“ – yra tik „nori“ arba „nenori“, nes jeigu nenori kažko daryti, tuomet to niekam ir nereikia. Svarbu nuolat galvoti apie tai, kaip jaučiamės mes patys ir kolegos, ir kaip tai suprasdami galime veikti drauge. Taip pat reikėtų mąstyti ne apie problemas, o apie galimybes ir kaip kažką galime dėl to padaryti“, – Delfi TV dėsto „Maxima“ grupės vadovas.

Kelyje link pokyčių

Pasakodamas apie kasdienę prekybos grupės „Vilniaus prekyba“ veiklą A. Mikalauskas sako, kad komandos susitikimai prasideda nuo apgalvojimo, kas juose turėtų dalyvauti. Tuomet yra apmąstoma susirinkimo forma ir trukmė. Jau susirinkus drauge aptariamas ir bendras tikslas bei tai, ką komandos nariai drauge nori nuveikti.

„Tik gerai apgalvojus, kaip iki siekiamo tikslo nueiti, bus galima atsakyti į kylančius klausimus ir priimti sprendimą. Gera susitikimo forma reiškia ir gerą turinį. Jau sprendžiant apie susirinkimo formą ir tikslą dažnai prieinama išvada, ką reikėtų daryti“, – pažymi pašnekovas.

Andrius Mikalauskas, Mantas Kuncaitis

Tuo tarpu kalbėdamas apie įmonių grupėje įgyvendinamus pokyčius Delfi TV laidos svečias sako, kad nors jie tebevykta, tačiau jau galima matyti ir tam tikrus rezultatus. „Pastebime didesnį atvirumą tarp įmonių, daugiau žinome vieni apie kitus ir ką veikiame. Verslo klausimai sprendžiami ne nuo viršaus į apačią, o iš apačios į viršų. Į klausimų sprendimą įsitraukia visa organizacija. Taigi, vienas iš pokyčių kultūros vaisių yra tai, kad pajudėjo pamatiniai klausimai.“

Su juo sutinka ir M. Kuncaitis, teigiantis, kad vadovėliuose dažnai apibrėžiami keturi organizacijų lygiai, o „Vilniaus prekybos“ grupė šiuo metu yra tarp trečio ir ketvirto laiptelių. „Trečiame lygyje asmeniškai veikia stiprūs individai, o ketvirtame sėkmę lemia mėgavimasis buvimu kartu. Mes esame virsme tarp šių etapų ir turime tikslą šį kelią nueiti“, – kalba pašnekovas.

Senasis valdymo modelis atgyveno

Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai paklausus, kokia situacija būtų susiklosčiusi, jei permainų įmonių grupėje nebūtų imtasi, M. Kuncaitis sako, kad „Vilniaus prekyba“ siekia pusiausvyros tarp dviejų skirtingų vadovavimo polių.

„Vienas vadovavimo modelis yra tradicinis, kai vadovas viską žino ir sprendžia pats, o pavaldiniams tik duoda užduotis. Istoriškai didžioji dalis įmonių taip ir veikdavo. Kitas polis susiklostė, kai pasaulis kardinaliai keitėsi ir ėmė reikėti didelio greičio. Todėl vadovas nebegali visko mokėti pats vienas ir turi užduoti atvirus klausimus bei leisti kitiems žmonės galvoti ir prisiimti atsakomybę. Nė vienas iš šių variantų nėra visiškai sveikas, todėl mes norime būtį per vidurį“, – Delfi TV eteryje kalba pašnekovas.

Tuo tarpu A. Mikalauskas pasakoja, kad kai tenka susidurti net su vadovams sunkiai įveikiamais iššūkiais, paprastai padeda klasikinis metodas – susisiekti su kolegomis ir drauge mąstant, kalbantis bei užduodant atvirus klausimus atrasti sprendimo būdus. „Vilniaus Prekybos“ direktorius papildo, kad pasauliui sparčiai keičiantis pagal senąjį vadovavimo principą sprendimus priimantys vadovai gali nepastebėti, kad kinta ir jų aplinka.

Andrius Mikalauskas

„Toks vadovas patarimus duoda remdamasis buvusia patirtimi. Jis gali sakyti, kad žino, kaip buvo jo laikais, todėl dabar reikėtų daryti taip pat. Tačiau šiandien aplinkybės yra visiškai pasikeitusios, o komandoje gali būti daug stipresnių žmonių, galinčių atrasti naują požiūrio kampą“, – mintimis dalijasi laidos „Verslo požiūris“ svečias.

Svarbiausia palaikyti tvirtus darbuotojų ryšius

Delfi TV eteryje prakalbus apie darbdavių požiūrį į darbuotojus, „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių vadovai tikina, kad vadovaujančių asmenų ir kitų specialistų darbo pokalbiai niekuo nesiskiria. Visais atvejais svarbiausia yra darbuotojų nuoširdumas, atvirumas, emocinis ir socialinis intelektas bei tai, kaip jie suvokia save ir aplinką. Pirmiausia siekiama naują žmogų pažinti, o jo profesinėmis žiniomis ir gebėjimais yra pasitikima.

Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai prakalbus apie tai, kad daug verslų susiduria su darbuotojų trūkumo problema, A. Mikalauskas sako, kad labiausiai komandas jungia sudaroma galimybė tikslingai veikti ir būti savimi.

„Pinigai, aplinka, pareigos, ofisas yra tik higiena. Pirmiausia, komandas išlaiko malonus buvimas kartu. Sukūrę aplinką vienas kitam pažinti nuspręsime, ko žmogus nori, ir taip galėsime jį išlaikyti. Antra, dar prieš įdarbinant darbuotoją reikia kalbėti apie tikslus ir tai, ką per pirmuosius kelis mėnesius organizacijoje jis norėtų nuveikti“, – pasakoja pašnekovas.

„Maxima“ grupės vadovas M. Kuncaitis prideda, kad reikia sudaryti palankią terpę darbuotojų augimui, jog jie galėtų išsikelti asmeninius tikslus ir laisva valia juos įgyvendinti. Kalbėdamas apie ateitį jis pažymi, kad svarbiausia bus palaikyti tvirtą darbdavių ir darbuotojų santykį. „Didžiausias iššūkis bus išlaikyti organizacijos vienybę, kad ji veiktų kaip vienas kumštis. Šiandien, kai esame ypač atskirti, socialinis ryšys labai svarbus, nes žmonėms reikia, kad juos išklausytų ar patartų“, – dėsto Delfi TV pašnekovas.

Apibendrindamas A. Mikalauskas sako, kad organizacijų veiklose taikomi principai išlaisvina. Jie įtvirtina bendrą susitarimą, kaip turėtų būti veikiama, todėl nereikia galvoti, ar konkretūs sprendimai atitinka įmonės veiklą ar ne. Jam pritaria ir M. Kuncaitis, teigiantis, kad „Vilniaus prekybos“ grupės išgrynintų veiklos principų nebūtų galima rasti jokiuose vadovėliuose, nes jie atspindi savitą veikimo stilių. Pasak jo, tai nėra tik lengvai sugalvojami lozungai. Tuo tarpu stiliaus neturinčios organizacijos gali tik dirbti, bet ne veikti.