Situacija galėtų būti ir dar geresnė
Kalbėdamas apie dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją, D. Arlauskas teigia, kad padėtis 2021 m. buvo žymiai geresnė nei 2020 m. Praėjusieji metai buvo ypač geri šalies eksportui, vidaus vartojimui, o atlyginimų bei pensijų prieaugį pajuto ir gyventojai. Pasak Delfi TV svečio, šie rodikliai atskleidžia, kad ekonomika sparčiai atsigauna, tačiau tam, kad situacija būtų dar geresnė, reikėtų išspręsti du svarbius klausimus.
„Pirmiausia tai žmogiškųjų resursų problema, su kuria verslas susiduria aktyvėjant ekonomikai. Taip pat ir kreditavimo klausimas. Lietuvos bankas paskelbė, kad jų banke 7 mlrd. eurų sąskaitą turintis „Swedbank“ moka 0,25 proc. minusines palūkanas. Kyla klausimas, kas vyksta su bankiniu sektoriumi, nes pinigai jame nėra įdarbinti. O neįdarbinti pinigai nevirsta prekėmis ir paslaugomis.
Todėl nors bendrai ekonominė situacija gera, bet jei žiūrėsime į ateitį, akivaizdžiai pralaimime konkurencinę kovą su kitomis valstybėmis, kur paskolas gauti yra lengviau“, – mintimis dalijasi Darbdavių konfederacijos pirmininkas.
Reikalingas aiškus paskolų verslui mechanizmas
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus apie tai, ar esamas problemas padėtų spręsti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paruoštos 500 mln. vertės lengvatinės paskolos verslui, D. Arlauskas teigia, kad paskolos yra ekonomiškai prasmingesnės nei subsidijos. Jo nuomone, finansavimą paskolų pagalba gauna įmonės, kurios tiki tuo ką daro, todėl jų veikla virsta konkrečiais rezultatais. Tuo tarpu subsidijos stipriai iškreipia rinką ir didina infliaciją.
„Viskas bus gerai, jei sukursime gerą paskolų skirstymo algoritmą. Tačiau šiandien 40 proc. įmonių prašomų paskolų yra netenkinamos dėl biurokratizuotos politikos. Jeigu šie pinigai nebus paremti valstybės garantijomis, abejoju, kad pasieksime kažkokį rezultatą. Kitas dalykas yra neišnaudojamos kredito unijų galimybės. Praėjusiais metais jos paskolino tik apie 180 mln. eurų, o šis segmentas yra tiesiogiai nukreiptas į smulkų ir vidutinį verslą.
Didelės įmonės taip pat kenčia dėl kreditavimo problemos, nes nežino, ar į jas bus nukreipti europiniai pinigai. Jei gerai funkcionuos didelių įmonių sistema, atsiras galimybių ir smulkiam verslui. Pažadai dideli, bet nusileidus iš dangaus į žemę matau, kad žemės gyventojų gyvenimas sunkus. Nuo pažadų iki perėjimo prie konkrečių instrumentų, kurie turėtų pasiekti verslą, praeis dar daug laiko“, – teigia D. Arlauskas.
Pašnekovas pabrėžia, kad valstybė turi supaprastinti paskolų teikimo verslui mechanizmą ir garantuoti, jog komerciniai bankai, kuriuose yra labai daug pinigų, skolintų daugiau. Tik tuomet bus galima pasiekti gerų rezultatų ir sumažinti nefinansuojamų paskolų dalį iki 10 proc.
Tuo tarpu svarstydamas apie COVID-19 poveikį verslui, D. Arlauskas sako, kad pandemija išryškino ir tam tikrų teigiamų dalykų, tokių kaip nuotolinis darbas, spartesnis technologijų diegimas ar nauji verslo modeliai. Visgi jis pažymi, kad labiausiai nukentėjo paslaugų sektoriaus įmonės, ypač viešbučiai ir maitinimo įstaigos. Darbdavių konfederacijos pirmininko nuomone, kyla dar daug klausimų, kaip būtų galima padėti šiems verslams. Tačiau įvairiapusė valstybės parama, apimanti ne tik finansus, bet ir logistiką, turizmo skatinimą, šalies reklamą užsienyje, yra būtina.
Didžiausia rizika – Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje
Kalbėdamas apie geopolitinę situaciją ir suprastėjusių santykių su Kinija įtaką Lietuvos įmonėms, D. Arlauskas teigia, kad dėl to labiau nukentėjo ne verslas, bet valstybė ir jos žmonės. Jo žiniomis, kai kurios įmonės jau praėjusių metų rudenį savo veiklą perkėlė į Lenkiją ar Estiją ir nors patyrė nežymių nuostolių, mokesčius jos jau ėmė mokėti nebe Lietuvoje, o šiose šalyse.
Visgi didžiausia problema laidoje „Verslo požiūris“ viešėjęs D. Arlauskas laiko galimus Rusijos karinius veiksmus, nukreiptus prieš Ukrainą. Darbdavių atstovas taip pat kelia klausimą, ar Lietuva yra pasiruošusi, jei Baltarusija nuspręstų uždaryti bendrą sieną, nes iki šiol šiuo klausimu viskas veikia gana sklandžiai.
„Neramina, kodėl Baltarusija nesiima jokių sankcijų, ir ar negali būti taip, kad jie ruošiasi žymiai svarbesniam veiksmui, kai vieną dieną pasienyje pastatys užkardą. Tačiau šiandien kalbėti apie tai, kas bus po metų, beveik neįmanoma, nes labai stipriai priklausome nuo geopolitinių, geoekonominių, geokultūrinių ir kitų faktorių“, – svarsto Darbdavių konfederacijos pirmininkas. Jis papildo, kad sulėtėjęs ekonomikos augimas nebūtų didžiausia problema, nes svarbiausia šiuo metu, jog nekiltų karas.
