Tvarumas tampa realybe
Laidos „Verslo požiūris“ svečias R. Viršilas sako, kad tvarumas reiškia gyventi rūpinantis savo poreikiais taip, kad ateities kartoms netektų sukti galvos, kaip pasirūpinti savaisiais. Todėl, jo teigimu, suvokus galimą žalos naštą sąmoningai mąstančiam žmogui šiandien natūraliai kyla poreikis ne tik galvoti ir kalbėti apie tvarumą, bet ir veikti.
„Girdime, kad išmintingiausi pasaulio protai ieško globaliai palankių sprendimų ir kuria strategijas, kaip valstybės galėtų prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Mums, eiliniams piliečiams, reikia persvarstyti savo kasdienybę ir imtis paprastesnių bei žemiškesnių veiksmų, tokių kaip rūšiuoti atliekas, neteršti gamtoje, mažiau pirkti ar rinktis ekologiškiau pagamintą prekę ir užsukti vandens čiaupą, kai nereikia“, – teigia pašnekovas.
Pasak Delfi TV svečio, anksčiau tvarumas buvo tarsi reklaminis šūkis, o šiandien jis jau yra realybė ir tampa viena iš pamatinių vertybių priimant daugelį sprendimų valstybėje ir ES. „Švyturio-Utenos alui“ ypač svarbi aplinkosauga, nes savo produktų gamybai aludariai naudoja žemės išteklius, tokius kaip grūdai ar apyniai, kurie turi būti išauginti švariai. Pasak R. Viršilo, tvarumas yra vienintelis kelias į įmonės sėkmę.
Kalbėdamas apie tai, ar tokie veiksniai kaip infliacija ir energetikos išteklių problemos nestabdo tvarumo augimo įmonėje, „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas sako, kad ekologiški sprendimai, pavyzdžiui pakuočių svorio mažinimas ar vandens taupymas, finansiškai apsimoka. Be to, bendrovės alaus darykla yra CO2 neutrali, o jo išmetamą kiekį trečdaliu tikimasi sumažinti ir įmonės tiekimo grandinėje.
„Lietuvoje ir pasaulyje kylantys iššūkiai pokyčių nestabdo. Ir situacija su Kinija, apie kurią daug kalbame, iš vienos pusės yra krizė, o iš kitos galimybė susirasti tiekėjų ar klientų Lietuvoje ir ES. Mūsų įmonė koncentruojasi į žaliavų, kurias galime rasti Lietuvoje, įsigijimą. Taip iš Lietuvos gamintojų kasmet nupirkdami apie 100 mln. įvairių prekių skatiname ūkius. Taip pat tokius produktus vežti yra arčiau, o tai reiškia ir tvariau bei ekonomiškai naudingiau“, – aiškina R. Viršilas.
Nereikia pamiršti socialinio tvarumo
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, kokius didžiausius tvarumo iššūkius sprendžia gamybos sektorius, pašnekovas sako, kad čia priimamiems sprendimas reikia didelių investicijų. Visgi R. Viršilas pažymi, kad nereikėtų pamiršti, jog egzistuoja ne tik aplinkosauginis ir ekonominis, bet ir socialinis tvarumas.
„Jei sakome, kad mums svarbiausi yra mūsų akcininkai ir darbuotojai bei jų sauga, tai kalbant apie socialinį tvarumą turime į tai daug investuoti. Turime eliminuoti nelaimingus atsitikimus, o tam reikia būti susifokusavusiems ir atlikti tinkamas investicijas. Kai prieš ketverius metus pradėjome įgyvendinti šią strategiją, trejus metus įmonė dirbo be nelaimingų atsitikimų. Tuo metu prieš gerą dešimtmetį tokių atvejų buvo žymiai daugiau“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Pasak R. Viršilo, Lietuvoje galima atrasti ir gerų, ir blogų tvarių sprendimų pavyzdžių. Todėl svarbiau nei žvalgymasis į kitas įmones yra pačių tikslai ir planai bei vadovų vertybės. Kalbėdamas apie įmonės, kuriai vadovauja, tvarumo strategiją Delfi TV laidos svečias išskiria tris svarbiausius prioritetus.
Pirma, šiuo metu alaus darykla naudoja tik žalią energiją – dalį jos pasigamina patys pasitelkdami saulės elektrinę, o dalį perka. Todėl gamykla į aplinką neišmeta neigiamų emisijų. Antra, įmonės veikloje diegiant inovacijas atnaujinamos pakuotės, pakavimo medžiagos ir mažinamas iš jų susidarančių atliekų kiekis. Kaip trečią strategijos dalį R. Viršilas mini socialinį tvarumą ir dėmesį darbuotojams bei jų sveikatai.
Imtis pokyčių paskatina ir valdžios sprendimai
Dažnai atsakingais verslais yra vadinamos įmonės, kurios siekdamos tvarumo daro daugiau nei iš jų reikalaujama. „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas sutinka, kad atsakinga galima vadinti ir jo vadovaujamą bendrovę. Pasak laidos „Verslo požiūris“ pašnekovo, tvarumas ir aplinkosauginės programos vykdymas yra būtina kiekvienos šiuolaikiškos ir socialiai atsakingos įmonės strateginės veiklos dalis.
„Akivaizdu, kad įstatymų leidyba paspartina verslus, kurie galbūt savanoriškai nesiryžtų to daryti, imtis tvarumo sprendimų. Todėl reikalingas tam tikras teisinis reguliavimas ir iniciatyvos iš valdžios. Naujoji po keleto metų įsigaliosianti ES direktyva reikalaus, kad plastikiniuose buteliuose būtų naudojamas perdirbtas PET plastikas.
Taigi, turėjome laiko tam ruoštis, tačiau su dideliu plastiko gamintoju jau dabar išdirbome ir pritaikėme reikalingą technologiją. Žinodami, kad po keleto metų tokį žingsnį reikės žengti, tai padarėme anksčiau ir greičiau. Tai rodo įmonės kultūrą ir socialinę atsakomybę“, – Delfi TV eteryje dėsto R. Viršilas. Jis papildo, kad dalis tvarių sprendimų atneša ir finansinę naudą, o kiti pokyčiai, nors ir brangesni, tačiau šis kainų skirtumas nėra drastiškas.
„Švyturio-Utenos alus“ yra globalios „Carlsberg“ korporacijos dalis. Todėl laidos „Verslo požiūris“ vedėjai paklausus, kur gimsta Lietuvos aludarių taikomi tvarūs sprendimai, pašnekovas teigia, kad jie priimami bendrai. Pasak R. Viršilo, „Carlsberg“ grupė tvarumui teikia didelį dėmesį. Tačiau alaus gamykla Lietuvoje taip pat nenusileidžia ir įgyvendina savo iniciatyvas, tokias kaip saulės elektrinių statymas, todėl tam tikra prasme yra pažengusi netgi toliau.
Imtis pokyčių dar ne per vėlu
Delfi TV studijoje viešėjęs svečias sako, kad tiek klientų poreikiai, tiek įstatymų leidyba ir inovacijos gali vienodai reikšmingai padėti įgyvendinti klimato kaitos kontrolės tikslus. Taip pat, pašnekovo teigimu, svarbu optimizuoti gamyboje reikalingus energetinius išteklius.
Vertindamas dvi pagrindines kovoje su klimato kaita siūlomas strategijas, t. y. CO2 išmetimo mažinimą arba kompensacijų mechanizmą, R. Viršilas teigia, kad tam tikrų pažymų pirkimas savaime nestabdo neigiamų emisijų, tačiau skatina daugiau į tai investuoti. Visgi, ši priemonė, jo teigimu, labiau priverstinė, o „Švyturio-Utenos alaus“ atveju aktualesnė motyvacija yra ne pažymų pirkimas, bet noras būti švaresniems.
Alų gaminančios įmonės vadovas taip pat svarsto, kad prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti tiek naujus sprendimus pristatantys rinkos drebintojai, tiek palaipsniui gamybos strategiją keičiantys transformuotojai. „Švyturio-Utenos alus“ renkasi būtent šį kelią.
„Griovėjų tapatybė palanki jauniems, mažesniems verslams. Tuo tarpu didesnėms įmonės parankiau yra nuosekliai judėti pasirinkta kryptimi adaptuojant savo veiklą prie besikeičiančios situacijos. Mūsų įmonė taip pat reaguoja į globalius pokyčius, taikosi prie kintančios aplinkos ir siekia, kad neigiamas poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis“, – dėsto R. Viršilas. Jis pažymi, kad tiki, jog kovoti su klimato kaita dar ne per vėlu, tačiau tam reikia ne vien kalbų, bet ir veiksmų.
