Situacija negerės
Kalbėdama apie užsienio politikos įtaką verslui, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė J. Neliupšienė sako, kad Lietuva visada buvo sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, dėl to kildavo tam tiktų iššūkių.
Jos teigimu, autoritarinių režimų stiprėjimas mūsų kaimynystėje ir visame pasaulyje daro ekonominius santykius sunkiau prognozuojamus bei apsunkina verslo vystymą. Todėl pažadėti, kad situacija gerės yra sunku.
Reaguodama į Prezidento Gitano Nausėdos išsakytą poziciją, kad Lietuvos santykius su Kinija pablogino netinkamai pasirinktas Taivano atstovybės Lietuvoje pavadinimas, Delfi TV laidos viešnia teigia, kad sprendimas jau priimtas ir prie jo tenka prisitaikyti.
„Tačiau reikia turėti omenyje, kad verslas, kuris vykdo veiklą su autoritariniais režimais, vertina rizikas. Į tai turėtų būti įskaičiuotas ir galimų politinių pasikeitimų poveikis“, – pažymi pašnekovė.
Ankstesnėje „Verslo požiūrio“ laidoje Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis situaciją su Kinija įvardijo kaip partizaninį ekonominį karą. Todėl laidos vedėjai pasiteiravus, ar Ekonomikos ir inovacijų ministerija bendradarbiauja su Užsienio reikalų ministerija ir drauge apgalvoja, kokias ekonomines pasekmes gali turėti politiniai pasisakymai, J. Neliupšienė teigia, kad bendravimo visuomet norisi daugiau, tačiau dabar svarbiausia mažinti galimas neigiamas pasekmes verslui.
„Galbūt reikėjo geriau viską apmąstyti ir apskaičiuoti. Tačiau negalima sakyti, kad niekas negalvojo, jog gali susiklostyti tokia situacija. Pusmetį ES buvo svarstomos teisinės priemonės, kurios išvirto į lapkričio mėnesį Europos Komisijos priimtą priemonių paketą. Jis apima veiksmus, kuriuos ES gali taikyti tada, kai autoritarinės valstybės imasi prievartinių priemonių. Kadangi vykdome bendrą ES politiką, turime bendrą muitų sistemą ir veikiame bendroje vidaus rinkoje, todėl ir mūsų atsakas turi būti bendras“, – sako viceministrė ir pažymi, kad tikisi greitesnio šių klausimų sprendimo.
Tikslas – gerinti šalies investicinį klimatą
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai paklausus, ar galima finansiškai apskaičiuoti sankcijų Lietuvai pasekmes, J. Neliupšienė sako, kad tai padaryti įvertinus eksporto kainas nėra sunku, tačiau ne mažiau svarbu apgalvoti, kaip ribojimai paveiks Lietuvos investicinių rizikų vertinimą.
Pašnekovės teigimu, neturėtų atsitikti taip, kad vien dėl to, jog kažkas pagrasino ir ėmėsi neteisėtų priemonių, investuotojai išsibėgios. Be to, Ekonomikos ir inovacijų ministerija naujų rinkų paieškoms pasiūlė papildomas priemones, kurios turėtų padėti bent iš dalies sumažinti sankcijų poveikį. Visgi ilgalaikės ribojimų pasekmės priklauso nuo juos taikančios šalies.
Pasak viceministrės, svarbu Vyriausybės lygiu priimti strategiją, kaip elgtis susidarius krizei, kai įvedant neteisėtas sankcijas bandoma paveikti Lietuvos investicinį klimatą ir sugadinti šalies kaip patikimos partnerės įvaizdį.
„Turime užtikrinti, kad verslas jaustųsi patogiai, ir parodyti, kad jo investicijos apsaugotos, o teisinis reguliavimas yra tinkamai pritaikytas. Yra įvairių priemonių, kurias reikėtų iš naujo peržiūrėti, tam, kad investicinis klimatas Lietuvoje išliktų toks pats patrauklus ar taptų dar patrauklesnis. Kiekvienoje krizėje reikia pasistengti atrasti bent kruopelytę galimybių“, – mintimis dalijasi pašnekovė.
Delfi TV eteryje J. Neliupšienė pasakojo, kad verslai, patiriantys nuostolių dėl susiklosčiusios situacijos su Kinija, gali teikti skundus Užsienio reikalų ministerijai. Šie duomenys reikalingi tam, kad vėliau būtų galima suformuluoti oficialų skundą, kurį Europos Komisija pateiks Pasaulio prekybos organizacijai. Pasak viceministrės, verslai skundžiasi dėl to, kad partneriai atsisako pasirašyti naujas sutartis, nesilaiko jose nustatytų susitarimų, vykdomi kibernetiniai pažeidimai. Šios priemonės nėra sisteminės ir negrindžiamos teisės aktais tam, kad vėliau būtų apsunkinamas teisinis sprendimo procesas.
Reikia iš anksto įvertinti galimas rizikas
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai prakalbus apie galimo karinio konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos ekonomines pasekmes, J. Neliupšienė sutinka, kad nestabilumas ir kariniai veiksmai kaimynystėje daro neigiamą įtaką.
„Visų pirmą daromas poveikis rizikos vertinimui ir tam, ar įmonės, ypač užsienio kapitalo, bus linkę investuoti ir vykdyti veiklą arti karinių veiksmų. Tačiau jei kalbėsime apie 2014 m. karinius veiksmus Ukrainoje, tiesioginė ekonominė įtaka Lietuvai pasireiškė tada, kai ES nusprendė įvesti sankcijas Rusijai, o ji ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Todėl sankcijų poveikį labiausiai pajuto tos šalys, kurios daugiausia prekiavo su Rusija. Įtaka kai kuriuose sektoriuose buvo gana ženkli. Tačiau taip pat pamatėme, kad per 2 m. šie verslai persiorientavo į Europą“, – aiškina Delfi TV laidos viešnia.
J. Neliupšienė pažymi, kad pasitelkiant 2014 m. analogiją, reikėtų įvertinti, kokie mūsų šalies verslai turi daugiausiai ryšių su Rusija ir Ukraina. Pasak viceministrės, Lietuvos prekybos su Ukraina apimtys nėra labai didelės. Tačiau reikia apskaičiuoti galima rizikas ir pirmines bei antrines ekonomines pasekmes.
Prisimindama situaciją Baltarusijoje, pašnekovė pažymi, kad kai kuriais atvejais sudėtinga situacija kaimyninėse šalyse gali turėti ir kitokį nei tikėtasi poveikį. „Kai Baltarusijoje kilo nestabilumai, susiję su rinkimais, susidorojimais ir žmogaus teisių pažeidimais, praėjusiais metais į Lietuvą persikėlė 44 įmonės, įdarbinusios 2 tūkst. darbuotojų. Nereikia džiaugtis tuo, kad pas kaimynus susiklostė bloga situacija, bet kai kuriais atvejais poveikis gali būti ir teigiamas.“
Bankrotai – natūralus ekonomikos bruožas
Kiek anksčiau laidoje „Verslo požiūris“ ekonomistas Paulius Kunčinas svarstė, kad COVID-19 pandemijos metu valstybė labai aktyviai padeda verslui ir kol kas dar nepamatėme tikrojo paveikslo, kurios įmonės gali toliau veikti be paramos. Todėl 2022 m. viduryje galime susidurti su bankrotų banga. Reaguodama į tai, J. Neliupšienė pažymi, kad nors per pastaruosius pusantrų metų valstybės pagalbos politika, siekiant, kad verslai išliktų ir būtų užtikrintos darbo vietos, buvo labai aiški, tačiau ekonomikos sveikumą lemia ne tik valstybės parama.
„Verslus išlaikome ne dėl jų pačių, tačiau tam, kad visa visuomenė galėtų tinkamai funkcionuoti. Reikia turėti omenyje, kad yra daug įvairių šalutinių efektų, tarp kurių, be jau minėtų, ir augančios energetinių resursų kainos bei infliacija. Ar galime išvengti bankrotų? Manau, kad tai vienas iš sveiko verslo ir sveikos ekonomikos bruožų.
Nebūčiau tokia pesimistė ir nesitikėčiau bankrotų bangos. Ekonomikos augimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių, eksporto augimas taip pat buvo gana stabilus. Be to, pagrindinis Lietuvos eksporto partneris yra ES, o ši rinka neturėtų smarkiai destabilizuotis“, – dėsto viceministrė. Ji taip pat papildo, kad palankų mūsų šalies ekonominį klimatą atspindi tai, kad 2021 m. Lietuvoje atsirado 44 nauji investuotojai, kurie investuoja daugiau nei pusę milijardo eurų.
Tuo metu Delfi TV laidos vedėjai paklausus, kokios būtų dar vieno karantino pasekmės verslui, J. Neliupšienė pabrėžia, kad svarbiausia šiuo metu kalbėti ne apie galimus skaičius, tačiau daryti viską, kad tokios situacijos būtų išvengta ir verslas neužsidarytų.
