Laidoje „Verslo požiūris“ su M. Marcinkevičiumi kalbėtasi apie loterijų ir azartinių lošimų verslą, „Perlas Network“ veiklą bei atėjimą į energetikos sektorių su „Perlas Energija“.

Mažės loterijų laimėjimai

Kalbėdamas apie sprendimą didinti loterijų mokestį, M. Marcinkevičius sako, kad labiausiai stebina, kaip greitai pakeitimai buvo pasiūlyti, bei mokesčių dydis. Jo teigimu, lygindami loterijų ir azartinių lošimų mokesčių tarifus visi apsigauna, nes galvoja, kad loterijų verslui mokesčius norima kelti mažiau.

Tačiau azartinių lošimų atstovai mokesčius moka tik nuo sumos, susidariusios atskaičius išmokėtus laimėjimus, o loterijų verslas – nuo visų pajamų. Todėl 40 proc. loterijų organizatorių gautų pajamų skiriamos mokesčiams.

Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, ar sprendimą didinti mokesčius lemia tai, kad dalyvavimas loterijose galimai skatina priklausomybę, „Perlas Network“ direktorius sako, kad šia tema ne kartą yra kalbėjęsis su Lošimų priežiūros tarnyba.

„Yra ne vienas žmogus, kuris prašo uždrausti dalyvauti azartiniuose lošimuose, o loterijose tokių žmonių nėra. Pavyzdžiui, jei žmogus perka 2 eurų vertės loterijos bilietą pirmadienį ir visą savaitę iki sekmadienio laukia žaidimo, tai tapti priklausomu yra sudėtinga. Į loteriją mes žiūrime kaip į pramogą, laiko praleidimo būdą“, – dėsto M. Marcinkevičius.

Mindaugas Marcinkevičius

Pašnekovo teigimu, priimtos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymų pataisos privers loterijų verslą optimizuoti savo veiklą. Pasak jo, prizinis fondas šiuo metu siekia 55 proc. lėšų nuo parduotų bilietų, tačiau jį gali tekti mažinti. Tai reiškia, kad žaidėjai laimėtų mažiau pinigų, o kartu būtų mažinamas ir bilietų prekybos vietoms bei reklamai skiriamas biudžetas.

Azartinių lošimų verslas – ne konkurentai

„Delfi TV“ eteryje viešėjęs „Perlas Network“ direktorius teigia, kad lošimų verslas ir loterijas organizuojančios įmonės nėra konkurentai. „Atlikome tyrimą, kuris parodė, kad loterijose bent kartą per metus sudalyvauja 65 proc. gyventojų, o azartiniuose lošimuose – iki 5 proc. žmonių“, – kalba pašnekovas. Jis papildo, kad loterijų versle nėra šešėlio, todėl nuo mokesčių pakėlimo nukentėtų tik mažiau laimintys žaidėjai.

M. Marcinkevičius taip pat pažymi, kad loterijų verslo negalima laikyti nuodėmingu ir prilyginti tabako ar alkoholio pardavimų sektoriams. „Apie tai galėtume kalbėti, jei loterijoms būtų išleidžiamos didelės sumos. Tačiau dabar pirkėjo krepšelis siekia tik 1–3 eurus“, – sako „Perlas Network“ direktorius.

Kalbėdamas apie azartinių lošimų sektorių, pašnekovas teigia, kad Lietuvoje jis turi labai blogą įvaizdį.

Pasak jo, kodėl susiklostė kitokia situacija, reikėtų klausti pačių lošimų organizatorių ar priežiūros įstaigų. Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai paklausus, kodėl M. Marcinkevičiaus atstovaujama įmonių grupė taip pat nusprendė įkurti lošimų verslą, jis teigia, kad šio sektoriaus veiklai yra sudarytos palankesnės sąlygos.

„Taip pat matome, kad atėję į šį verslą galime įnešti daugiau skaidrumo ir atsakomybės, kuriuos taikome ir organizuodami loterijas. Konkurencija azartinių lošimų srityje didelė. Klausimas, kiek šis verslas pasiryžęs būti atsakingu, daugiau rūpintis klientais. Pagal oficialius klasifikatorius nėra labai daug prasilošusių žmonių. Tačiau, kai asmuo paslysta šioje srityje, jis geriausiu atveju kreipiasi į Lošimų priežiūros tarnybą su prašymu nebeleisti lošti. Daugiau su šiuo žmogumi niekas nedirba. Todėl verslas šioje vietoje galėtų žengti žingsnį.“

Teikiamų paslaugų įvairovė

Kitais metais loterijų bendrovei „Olifėja“ sukaks 30 metų. Tačiau įmonių grupė užsiima ir kitomis veiklomis. M. Marcinkevičiaus vadovaujama įmonė „Perslas Network“ valdo „Olifėjai“ reikalingų terminalų tinklą, taip pat užtikrina šiai įmonei ir mokėjimo paslaugas teikiančiai „Perlas Finance“ būtiną prekybos, rinkodaros ir aptarnavimo pagalbą. Pasak pašnekovo, tai leidžia padalinti ir sumažinti tinklo išlaikymui reikalingus kaštus.

Mindaugas Marcinkevičius

Kalbėdamas apie pasiteisinusias „Perlo“ terminaluose teikiamas paslaugas, „Delfi TV“ laidos svečias sako, kad ypač sėkmingai žmonės naudojasi galimybe sumokėti mokesčius. „Taip pat pasiteisino draudimo paslauga, nes terminalų dėka į mažesnius miestelius buvo atvesta didesnė konkurencija. Auga pinigų išgryninimas terminaluose, kiekvieną mėnesį aptarnaujame 300–400 tūkst. bankinių kortelių operacijų. Dalyvaujame ir kreditų tarpininkavime, bet šis verslas nepasiteisino“, – vardija M. Marcinkevičius.

Pašnekovas sako, kad „Perlo“ terminalų klientų galima rasti visoje Lietuvoje, tačiau besinaudojančių šia paslauga proporcija veikiausiai didesnė periferijoje. Jis taip pat teigia, kad regionuose užsidarančios parduotuvės įtakos verslui neturi, priešingai, įmonių grupė plečiasi: „Žmonės viską gali padaryti terminale. Sakome, kad jis tapo mažu finansų centru, kuriame galima atlikti kasdienes operacijas.“

„Perlas Network“ direktorius pažymi, kad nors paprastai terminalais naudojasi vyresnio amžiaus žmonės, tačiau klientų įvairovė didelė. Be to, siekdama atliepti skaitmenizacijos dvasią, įmonių grupė sukūrė mobiliąją programėlę, kurios dėka nemokamai apmokėti mokesčius galima ir internetu. Pasak pašnekovo, žmonės renkasi jiems patogesnius pasiūlymus, tačiau po 15 metų situacija keisis ir skaitmeninių sprendimų bus dar daugiau.

Rekordinės elektros kainos

Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai prakalbus apie tai, kodėl prasidėjus elektros rinkos liberalizacijai buvo nuspręsta įkurti įmonę „Perlas Energija“, M. Marcinkevičius sako, kad tai padaryti paskatino noras išlikti konkurencingais: „Mintis kilo susipažinus su vykdomos liberalizacijos planais, taip pat kaimyninių valstybių patirtimi, kurios šį procesą įgyvendino anksčiau. Tai nelengvas, daug žinių ir investicijų reikalaujantis verslas.“

Mindaugas Marcinkevičius

Kalbėdamas apie vystomo verslo strategiją, pašnekovas sako, kad įmonė tikisi, jog daugiau nei pusė „Perlo“ terminalais besinaudojančių klientų pasirinks ir jų elektros tiekimo paslaugas.

Laidos svečio teigimu, išaugusios elektros energijos kainos nėra tik mūsų šalies reikalas.

„Lietuva negali daryti įtakos geopolitiniams procesams, nes gamina labai mažai elektros energijos. 80 proc. elektros į šalį yra importuojama. Kainos visur yra aukštos, dabar jos rekordinės. Todėl mažesniems elektros energijos tiekėjams, kurie neįvertino rizikų ir nesudarė verslo plano, tai yra skausminga“, – teigia jis.

Pašnekovas taip pat pažymi, kad įmonių grupė kol kas neplanuoja gaminti elektros energijos ir pirmiausia nori užbaigti visus elektros rinkos liberalizavimo etapus. Jo teigimu, pasibaigus šiam procesui, šalyje turėtų įsitvirtinti daugiau nei du stiprūs elektros tiekėjai. Tačiau, pasak jo, dabar į rinką ateiti naujiems žaidėjams jau per vėlu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)