Kas yra tvarus verslas?
SEB banko Lietuvoje tvarumo vadovas A. Rutkauskas teigia, kad tvariu galima vadinti verslą, nedarantį neigiamos įtakos aplinkai, kuri apima ne tik poveikį klimato kaitai, bet ir socialinius klausimus.
„Žengiant žingsniu toliau, tvarumo sąvoka reiškia ir tai, kad verslai turėtų daryti pozityvų poveikį, kuris gali būti labai įvairus ir priklauso nuo verslo pasirinkimo. Vieni pasirenka siekti socialinės lygybės, kiti edukacijos. Iš viso yra apibrėžti 17 darnaus vystymosi tikslų“, – sako Delfi TV laidos svečias.
Pasak pašnekovo, skirtingi darnaus vystymosi tikslai yra aktualūs skirtingoms šalims. Besivystančioms valstybėms ekonominiai tikslai yra potencialiai naudingesni, o išsivysčiusios šalys labiau seka klimato kaitos, socialinės lygybės temas. Kalbėdamas apie Lietuvą, A. Rutkauskas sako, kad mūsų šaliai gerai sekasi siekti verslumo tikslų, vis daugiau dėmesio kreipiama į klimato kaitos klausimus.
„Esame transformacijos stadijoje, judame tvarumo link, bet savo aplinkoje pastebime vis daugiau verslo ir valstybės iniciatyvų. Statistika rodo, kad 7 iš 10 vartotojų dažniau renkasi tvarias prekes nei anksčiau, o 8 iš 10 žmonių svarbu, kad įmonės judėtų tvariu keliu. Stiprėja vartotojų supratimas apie tvarumą, kokia tai opi problema. Tai lemia socialiniai tinklai, matomi klimato kaitos pavyzdžiai. Ypač džiugina jaunoji karta, kurie kaip nuomonės formuotojai sako, kad šiais klausimais rūpintis labai svarbu, o pasekmės matomos jau dabar“, – pasakoja SEB banko atstovas.
Naujos ES taisyklės
Laidoje „Verslo požiūris“ viešėjęs A. Rutkauskas sako, kad nuo industrinės revoliucijos laikų įmonės kreipė mažai dėmesio į tai, kokią žalą gali sukelti jų veikla. Dabar apie neigiamą poveikį pradedama mąstyti dažniau.
„Didelės įmonės jau prašo, arba greitu metus tai pradės daryti, įrodymų, kad tiekėjas yra tvarus ir kokia jo tvarumo strategija. Tokiu atveju, tvarumo keliu nejudanti įmonė, kurios partneriui tai svarbu, potencialiai praras klientą, o tai atsilieps finansinei gerovei.“
Pašnekovas taip pat pasakoja, kad nuo 2023 m. įsigalios nauja ES direktyva, kuri įpareigos įmones pranešti apie tvarumo tikslus, strategijas, aplinkai daromą įtaką. Jis pastebi, kad bankai taip pat mato artėjančius stambius reguliacinius paketus, kurie apribos tai, ką bankas galės finansuoti ateityje.
„80 proc. ES verslų ir 2/3 visos ekonomikos finansuoja bankai. Manome, kad įmonės, kurios judės tvarumo keliu, potencialiai galės gauti geresnes bankines sąlygas, o į tas, kurios šiuo keliu nejudės, bankai atsargiau žiūrės vertindami rizikas, klasifikuodami klientus“, – Delfi TV eteryje pastebėjimais dalijasi SEB atstovas.
A. Rutkauskas kalba, kad bankai jau dabar vykdo įmonių analizę tvarumo kelyje, konsultuoja jas apie tai, kaip gali tapti mažiau taršiomis. Kalbėdamas apie banko kovai su klimato kaita pasitelkiamus veiksmus, pašnekovas sako, kad 5 proc. jų sudaro vidinės priemonės, kaip rūpinimasis biurais, darbuotojais, o 95 proc. – paskolų portfeliai. Todėl bankas stengiasi remti ir padėti įmonėms, kurios transformuoja savo veiklą į tvarią.
Laidos svečias teigia, kad didžiosioms įmonėms, keičiančioms savo veiklą, pasaulyje jau dabar suteikiamos paskolos, susietos su tam tikrais tvarumo kriterijais. „Pavyzdžiui, jeigu įmonė įsipareigoja sumažinti savo išmetamo anglies dioksido pėdsaką 30 proc., įvykdžius šią sąlygą, paskolos marža gali kristi. Tvarumo įveiklinimas bankiniame sektoriuje tikrai transformuos bankus ir paskatins judėti link žalumo. Tiek ES, tiek Europos centrinis bankas pradeda kuruoti žaliųjų aktyvų rodiklius, pagal kurių balansą ateityje vertinsime, kaip investuojame“, – įžvalgomis dalijasi SEB banko Lietuvoje tvarumo vadovas.
Tvarumas – nauja verslo realija
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, kokių alternatyvų turėtų imtis įmonės, kurioms dėl veiklos pobūdžio sunku būti tvariomis, A. Rutkauskas sako, kad kaip tik tokie verslai turėtų ypač stengtis sumažinti taršą.
„Pirma, mažinti anglies dioksido emisiją įmonės gali įvertinę savo automobilių parką. Antra, galima peržiūrėti perkamą energiją, elektrą ir šildymą. Trečia, įmonės turėtų analizuoti ir pradėti mažinti anglies dioksido pėdsaką kiekviename prekės gaminimo etape – nuo to, kai į fabriką atkeliauja žaliavos, iki tol, kol iš jų pagaminamas produktas platinamas klientui.“
A. Rutkausko nuomone, verslams suteikiama galimybė naudotis anglies dioksido kreditais yra laikina priemonė ir emisijų pirkimai vis mažės. „Vartotojai nėra kvaili, pirkdami jie supranta įvairius niuansus. Taip pat turime suprasti, kad esame pereinamajame periode, todėl negalime spragtelėti pirštu ir pasakyti, kad nuo šiol visi būsime tvarūs. ES prašys įmonių atskleisti duomenis, todėl jos norės judėti tvarumo keliu, nes šią informaciją visi galės peržiūrėti, komentuoti ir analizuoti“, – svarsto Delfi TV laidos svečias.
Kalbėdamas apie tai, kaip išvengti viešojoje erdvėje pastebimo žaliojo smegenų plovimo, kai tvarūs sprendimai, kuriais giriasi įmonės, tėra rinkodaros priemonė, pašnekovas rekomenduoja iš esmės pasidomėti įmonių veikla: „Neužtenka turėti vien tvarią produkto pakuotę ar pasodinti tūkstantį medelių ir sakyti, kad įmonė tvari. Reikia žiūrėti fundamentaliai, ką verslas daro tvarumo perspektyvoje. T. y. ar keičia savo produktus, dirba su tiekėjais, kurie irgi eina tvarumo linkme.“
Delfi TV eteryje viešėjęs SEB banko atstovas pradedantiesiems veiklą verslams pataria šviestis, skaityti ir domėtis, kas yra tvarumas. Jis ragina suprasti, kad tvarumas yra nauja verslo realija, be kurios pradedantieji veiklą neapsieis. Ne mažiau svarbu motyvuoti bei įkvėpti tvarumo standarto siekti visą įmonės komandą.
„Neužtenka tik kalbėti, reikia imtis darbų. Geroji žinia, kad vartotojai nori tvarių prekių. Jų augimas keturis kartus didesnis nei netvarių prekių“, – mintimis dalijasi A. Rutkauskas.
Pelno ir gerovės siekis nėra priešiški
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai paklausus, kas galėtų paskatinti verslą sparčiau eiti tvarumo keliu, SEB banko Lietuvoje tvarumo vadovas sako, kad tai padarys patys klientai ir potencialūs žalos skaičiavimai.
„Nauji ES reglamentai atsispindės ir lokaliose valstybėse, kaip jos skatins įmones. Tačiau svarbiausia yra edukacija, kaip suprantame klimato kaitos problematiką. Jei ir toliau taip judėsime, tai po 50 m. trečdalis pasaulio gyvens Sacharos dykumos klimatinėmis sąlygomis, o 500 mln. gyventojų gali būti priversti išsikraustyti iš savo namų dėl kylančio vandens lygio. Atliktos studijos rodo, kad maždaug 50 proc. klientų sako, jog sutiktų už prekes mokėti daugiau, jei žinotų, kad jos atitinka tvarumo standartus“, – mintis dėsto A. Rutkauskas.
Laidos pašnekovas sako, kad sunku nuspėti, kaip ateityje keisis tokių verslų, kaip naftos gavyba ar anglių kasyba veikla. Jis pasakoja, kad jau dabar didžiosios energetikos kompanijos pradeda keisti savo produktus, judėti link žaliosios atsinaujinančios energijos. Tačiau šie pokyčiai nėra greiti, nes minėti sektoriai sudaro didelę mūsų ekonomikos dalį, o klausimas, kaip juos transformuoti, yra vienas didžiausių galvos skausmų.
A. Rutkauskas taip pat pažymi, kad kalbant apie verslo tikslus judėti tvarumo keliu, nereikėtų supriešinti pelno ir gerovės siekio. „Verslo misija – spręsti vieną ar kitą egzistuojančią problemą. Su tvarumo klausimu susijusių problemų apstu. Todėl reikėtų žiūrėti taip – kur yra tam tikras iššūkis, ten yra ir galimybė bei vartotojų poreikis. Šią galimybę gali suteikti verslas“, – svarsto pašnekovas.
