Kaip kaistanti geopolitinė padėtis paveiks Lietuvos verslą ir ar Lietuva pajėgi išlaikyti savo politinius principus nepakenkiant šalies ekonomikai? Apie tai „Verslo požiūrio“ laidoje diskutuota su Ekonomikos ir inovacijų viceministre Jovita Neliupšiene.

Lietuvos užsienio politika – nuosekli

Pasak viceministrės J. Neliupšienės, Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, prieš priimant sprendimus užsienio politikos klausimais daug diskutuojama. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje taip pat numatyta, kad užsienio politiką vykdo Respublikos Prezidentas kartu su Užsienio reikalų ministerija. Viceministrės teigimu, Lietuvos pozicija užsienio politikoje nėra netikėta, o Vyriausybė atlieka anksčiau numatytus darbus. „Nereikėtų pamiršti, kad Vyriausybė, kuri savo darbą pradėjo praėjusių metų pabaigoje, tiek programoje ir koalicijos sutartyje, tiek strateginiame plane yra numačiusi tam tikrus dalykus, kuriuos dabar įgyvendina. Tarp jų ir rinkų diversifikavimas, kuris apima veiksmus, susijusius su Taivanu ir mūsų prekybos atstovybės įsteigimu šioje valstybėje.

Požiūris į Baltarusiją, Rytų kaimynystę nesikeičia tikriausiai 30 metų, tad tai neturėtų ko nors stebinti. Kita vertus, per paskutinius pusantrų metų situacija šioje valstybėje kinta, režimas susidoroja su savo žmonėmis, jiems tenka išvykti iš šalies. Todėl yra priimami atitinkami sprendimai ir valstybės pozicija. Kai kuriais atvejais galime numatyti, kokių veiksmų imtis. Ne veltui kalbėjome, kaip galėtume pakeisti kai kurias rinkas, kurias turėjome Rytuose, konkrečiai Baltarusijoje. Nepabijokime pripažinti, kad turime dirbti su nedemokratiniais režimais ir jų vadovais, kurių sprendimai ne visada būna logiški ir pamatuoti“, – Delfi TV eteryje pasakojo J. Neliupšienė.

Kinija sankcijų netaiko

Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, ar Kinijos reakciją į Taivano atstovybės steigimą Lietuvoje buvo galima numatyti, J. Neliupšienė teigia, kad įstatymų projektai ir teisės aktai dėl atstovybės steigimo derinami nuo praėjusių metų pabaigos, todėl Kinijos valdžiai tikrai nebuvo naujiena. „Reikėtų įvertinti ir tai, kad ES turi savo atstovybę Taivane ir yra viena svarbiausių jo prekybos partnerių. Pasakyti, kokia bus nedemokratinio režimo reakcija yra sunku. Kita vertus, Kinija taiko tam tikras poveikio priemonės, kurios tikriausiai nėra išimtinai susijusios su Lietuvos sprendimais.

Kristina Ciparytė, Jovita Neliupšienė

Turime labai sudėtingą situaciją, kuri prasidėjo daug anksčiau ir yra niekaip nesusijusi su Lietuvos užsienio politika. Dėl COVID-19 sutrūkinėjo daug tiekimo grandinių, logistika pabrango. Vertindami poveikį Lietuvos, ES ar globaliai ekonomikai, turime žiūrėti ne tik į mūsų pačių sprendimus, bet ir visą kontekstą, dėl ko situacija ekonomikoje iš esmės blogėjo“, – sako laidoje viešėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė.

Verslo atstovai pastebi, kad stringa tam tikrų dokumentų ir sutarčių su partneriais iš Kinijos pasirašymas. Kalbėdama apie galimas Kinijos bausmes Lietuvos atžvilgiu viceministrė teigė, jog nors tam tikrų abejonių iš verslo girdima, oficialios sankcijos nėra įvestos. „Reikia turėti omeny, kad situacija yra ne iki galo aiški. Tai nėra palanku nei verslui, nei mums kaip valstybei. Tačiau sunku įvardyti konkrečias baudimo priemones.“

Delfi TV laidoje viešėjusi Ekonomikos ir inovacijų viceministrė svarstė, kad tokią Kinijos reakciją galėjo lemti ir padidėjęs jautrumas užsienio politikos pokyčiams. „Jei pasižiūrėsime, kas vyksta aplink mus globaliame pasaulyje, matysime, kad tiek ankstesnis, tiek dabartinis JAV prezidentai laikosi pakankamai tvirtos pozicijos Kinijos atžvilgiu. Buvo ne tik įvesti tarifai siekiant subalansuoti prekybą tarp JAV ir Kinijos, bet ir sakoma, kad turi būti laikomasi tam tikrų principų dėl žmogaus teisių, vaikų darbo ir išnaudojimo. Siekdama didinti savo įtaką Kinija investuoja į strateginius sektorius, juos perima, todėl matome griežtą ir nuolat aštrėjančią ne tik JAV, bet ir ES poziciją šiuo klausimu“ – pažymi pašnekovė.

Verslui atsiveria naujos galimybės

Nepaisant tam tikrų ribojimų, J. Neliupšienė pastebi ir pandemijos sudarytas naujas galimybes. „Matome, kad per pandemiją augo mūsų eksportas. Kaip tai susiję su Kinija? Prekyba su valstybėmis, esančiomis toliau už Europą ar JAV suprastėjo dėl sutrūkusių tiekimo grandinių. Mes pasinaudojome ta krize, ir mūsų verslas, pramonė ir jos eksportas sėkmingai augo, nes sugebėjo užimti atsivėrusią nišą. Kai verslas ir šalys mato, kas gali atsitikti dėl pandemijos, pradeda galvoti, kad svarbu stebėti, kur investuoja Kinija, ir susigrąžinti tam tikras tiekimo ir gamybos grandines geografiškai ir vertybiškai arčiau savęs.“

Viceministrė sako, kad įmonės turėtų pačios įvertinti plėtros rizikas. „Kiekvienas verslas pradėdamas veiklą ir ją plėsdamas kuria ne tik verslo, bet ir rizikų vertinimo bei valdymo planus. Investuodami į autoritarinę valstybę, ar tai būtų Baltarusija, Kinija, ar Rusija, žinome, kad kartu su dideliu pelnu eina ir nemaža rizika. Todėl pusiausvyrą kiekvienas turėtų rasti pats. Galvodami apie ateitį mes kaip valstybė turėtume padėti verslui diversifikuoti rinkas“, – teigia pašnekovė.

Delfi TV laidoje viešėjusi J. Neliupšienė mato ir didelį neišnaudotą bendradarbiavimo su Taivanu potencialą. Taip pat mini, jog iki metų pabaigos Lietuvoje planuojama atidaryti Pietų Korėjos ambasadą, glaudžiai plėtoti ekonominę diplomatiją su Japonija. Numatytas ir naujos ambasados atidarymas Singapūre. „Kadangi šios rinkos yra imlios ir labai mokios, tikiuosi, kad joms bus patrauklios ne tik mūsų greito vartojimo prekės, bet ir aukštos pridėtinės vertės eksportas.“

Jovita Neliupšienė

Ji papildo, kad galvojant apie rinkų diversifikavimą, žvilgsnis krypsta ir į JAV, kur planuojama įsteigti dar vieno komercijos atašė, padėsiančio verslui bendrauti su JAV institucijomis, pareigybę. „Kinijos rinkos pakeitimas negali įvykti greitai ir savaime, bet galimybių yra. Reikia įdėti pastangų“, – pastebėjimais dalijasi Ekonomikos ir inovacijų viceministrė.

Svarbiausia išnaudoti turimą potencialą

„Verslo požiūrio“ laidos vedėjai pasiteiravus, ar finansine išraiška galima pamatuoti, kiek suprastėję santykiai su Kinija gali kainuoti Lietuvos ekonomikai, J. Neliupšienė teigia, kad Lietuvos Bankas yra atlikęs įtakos BVP skaičiavimus. „Jei staiga atsitiktų blogiausias scenarijus ir viskas užsidarytų, poveikis ekonomikai būtų, bet tam tikriems sektoriams, tokiems kaip maisto ir žemės ūkio produktai, baldų ir lazerių pramonė. Tačiau kol kas mes nematėme visiško sustojimo.

Baltarusijos atveju poveikis ekonomiškai būtų reikšmingesnis, nes mūsų ekonomikos apyvarta ir eksportas į šią šalį yra gerokai didesnis negu į Kiniją. Tačiau kol kas taip pat nematome pačio blogiausio scenarijaus, nes kad ir kaip už tam tikrą poziciją norėtum nubausti vieną ar kitą savo kaimyną ar valstybę, visa laiką ir kita pusė skaičiuoja galimą poveikį. Tad šaudyti pačiam sau į kojas nepasimoka.“

J. Neliupšienė įvardija ir priemones, kurių būtų imtasi Kinijai pasitelkus griežčiausias sankcijas. „Galvojame apie papildomas finansines garantijas. Šiuo metu apie visa tai diskutuojame, renkame informaciją. Tikiuosi, kad tinkamas finansines priemones galėsime suformuoti informacijos pagrindu, matydami tikrą potencialų poveikį“, – Vyriausybės darbų planais dalijasi viceministrė.

Pasak pašnekovės, Lietuvos ekonomikai augant, verslui svarbiausia plėstis, neprisirišti prie vieno kliento ar tiekėjo ir ieškoti naujų alternatyvių rinkų, nes turime daug potencialo.