Laidoje „Verslo požiūris“ buvo diskutuojama, koks likimas laukia biurų, nes pandemija parodė, kad įmonės efektyviai ir produktyviai gali dirbti ir nuotoliniu būdu. Diskusijoje dalyvavo VU Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius, biuro ir HORECA baldų gamybos įmonės „Ergolain“ direktorė Vilma Bružienė ir kibernetinio saugumo aptarnavimo centro „Cyber Care“ atstovas, operacijų vadovas Juozas Vaičikauskas.

Pandemija keičia darbo įpročius

Pasak komunikacijos eksperto dr. M. Martišiaus, pandemija parodė, kad nuotolinis darbas nesumažino veiklos efektyvumo ir tam turime visas reikalingas technologijas. Pašnekovas teigia, kad hibridinis ar nuotolinis darbo būdas, kai didžiąją laiko dalį dirbsime iš namų, o į darbovietę užsuksime tik kartą ar du per savaitę, yra ateitis. „Ne visus darbus galima dirbti nuotoliniu būdu, bet daug ką galima padaryti. Šiuo atveju abi pusės yra patenkintos – tiek darbdaviai, nes gali daugiau sutaupyti biuro nuomai, tiek darbuotojai, kurie sutaupo kelionės laiką, kuro sąnaudas. Todėl didelė tikimybė, ypač kol pandemija tęsis, kad būsime prie to pripratinti ir kelio atgal nebebus.“

Mantas Martišius

Pasak VU komunikacijos fakulteto docento, pandemija atnešė teigiamų pokyčių ne tik verslui, darbuotojams, bet ir miestams, kuriuose sumažėjo kamščių. Dr. M. Martišiaus teigimu, susiklosčiusi situacija gali padėti spręsti ir klausimus, susijusius su nekilnojamo turto įsigijimu.

„Vilniuje nekilnojamas turtas kainuoja brangiai, palyginus su kitais miestais. Anksčiau, jeigu norite turėti gerą darbą ir jis yra Vilniuje – turite pirkti nekilnojamą turtą. Pasiūla nedidelė, o tai reiškia, kad pirksite mažesnės kvadratūros brangesnį butą. Dabar, jeigu galėsite dirbti nuotoliniu būdu, tai galėsite pirkti ir galbūt didesnį būstą kitose Lietuvos vietose ir taip laimėti finansiškai, pagerinti gyvenimo kokybę“, – pastebi laidos svečias.

Kiek kitokią nuomonę turi tiesiogiai su biurais dirbančios įmonės „Ergolain“ direktorė Vilma Bružienė, kuri sako, kad klientų skaičius nesumažėjo. Be to, 97 proc. „Ergolain“ darbuotojų pasirinko darbą iš biuro. V. Bružienė pabrėžia, kad verslui svarbu ne tik pinigais ir rezultatais skaičiuojama nauda, bet ir darbuotojų socializacija bei psichologinė būsena.

„Hibridinis darbas, kuris tikrai išliks, skatina biurus keistis, nes žmonės susirinkę 1-2 dienas turi jas išnaudoti bendrystei. Reikalinga kurti produktą, pasitelkti kūrybą, todėl komandos turi dirbti kūrybiškumą skatinančiose erdvėse. Atsiranda nauja sąvoka – bendradarbystės erdvės, kurias anksčiau turėjo gal tik tarptautinės kompanijos, bet dabar jos būtinybė“, – teigia „Ergolain“ direktorė V. Bružienė.

Vilma Bužienė

Teigia, kad pandemija įtakos darbo efektyvumui neturi

Cyber Care“ atstovas, operacijų vadovas Juozas Vaičikauskas pasakojo apie savo įmonę, hibridiniu būdu dirbančią jau du mėnesius. Laidos svečias teigia, kad nuotolinis darbas kibernetinio saugumo aptarnavimo centrui nebuvo naujiena dar prieš COVID-19 pandemiją, tačiau jos sukelti pokyčiai buvo staigūs ir netikėti: „Prasidėjus pandemijai pamatėme situaciją, kurios dar nebuvome matę ir kuriai tikrai neturėjome laiko pasiruošti. Buvo pakankamai netikėta, visi darbuotojai pradėjo dirbti per nuotolį, visi procesai persikėlė į nuotolį. Rizikos, abejonių, kaip viskas vyks, ar išlaikysime efektyvumą, kokybę ir augantį rezultatą, buvo. Tačiau pandemija aiškiai atsakė į klausimus, kad dirbdami per nuotolį esame pajėgūs užtikrinti rezultatą, efektyvumą ir kokybę.“

Pašnekovas teigia, kad moneta turi dvi puses, ir jei pirmuosius mėnesius darbas nuotoliniu būdu vyko sklandžiai, tai vėliau pasijautė neigiamas psichologinis poveikis. „Vadovams atsirado sunkumų dirbant, išlaikant darbuotojų įsitraukimą, motyvaciją. Turbūt šios dvi pusės mus ir privedė prie to, kad, kai jau turėjome galimybę grįžti į biurą, pasirinkome grįžti ne prieš tai buvusiu modeliu, kai didžioji dalis laiko buvo praleidžiama biure, o nuo liepos dirbame hibridiniu modeliu.“

Juozas Vaičikauskas

Laidos „Verslo požiūris“ metu buvo aptarta ir nuotolinio darbo įtaka darbuotojų veiklos našumui. Laidos vedėjai pasiteiravus, ar nuotolinis darbas nepakenkė įmonės veiklos rezultatams, J. Vaičikauskas sako, kad didelio poveikio darbo efektyvumui nepastebėjo.

„Mes dirbame klientų aptarnavimo srityje. Mūsų pagrindiniai rezultatai yra siekti, kad klientus aptarnautume ir jiems atsakytume maksimaliai greitai. Kitas rezultatas yra kokybinis, ar užtikriname maksimalų klientų pasitenkinimą, dėl ko informacija labai dinamiškai ir efektyviai reikia keistis visai komandai. Stebint esminius rodiklius, ar tai klientų pasitenkinimą, ar mūsų atsakymų greitį, didelių efektų nepajautėme“, – savo įmonės patirtimis dalijasi „Cyber Care“ operacijų vadovas J. Vaičikauskas.

Ar biurai bus reikalingi?

VU komunikacijos docentas dr. M. Martišius palygino verslo ir ugdymo įstaigų veiklos efektyvumą bei prisitaikymą prie pandemijos sąlygų. Daugelis verslų sugebėjo adaptuotis ir jų pardavimai, pagaminamos produkcijos kiekiai nesumažėjo. Tuo tarpu mokyklos, universitetai, pasak pašnekovo, yra konservatyvesnės institucijos, tačiau pandemija atskleidė ir šiam sektoriui svarbias nuotolinio mokymosi galimybes.

„Mokyklose, kuriose nėra mokytojų, trūksta specialistų, nuotoliniu būdu gali dėstyti pedagogai iš Klaipėdos, Biržų ir taip išsprendžiama daugybė kadrų klausimų. Manau, lygiai taip pat yra su verslu. Verslas gali sutaupyti didelius pinigus. Jei biurui anksčiau nuomodavote 100 m2 plotą, galite jį sumažinti iki 50 m2. Verslas tai darys, vėliau paseks ir visi kiti. Nebus taip, kad visiškai biurų neliks. Greičiausiai jie bus tam, kad vyktų susitikimai komandų sutvirtinimo, administraciniais, konfidencialiais tikslais.“

Dr. M. Martišius prideda, kad pandemija atnešė naujoves, kurioms daugelis verslo atstovų nebūtų ryžęsi. „Niekas nesimokė, kaip valdyti komandą nuotoliniu būdu, tam nėra parašytų vadovėlių. Praktika vyko bandymų, klydimų keliu, bet ilgainiui tai įsivažiuos ir turėsime efektą.“

Verslo požiūris

Tuo tarpu „Ergolain“ vadovė V. Bružienė sako, kad naujų biurų įrengimo poreikis nemažėja, vyksta tik jų transformacija. „Yra tokių projektų, kai turima 100 darbuotojų, bet įrengiama 80 darbo vietų, būtent dėl tos priežasties, kad sudaromas grafikas ir 20 darbuotojų dirba dalį laiko iš namų. Tokios transformacijos jaučiamos. Bet kad sustotų plėtra – kaip tik aktyvumas šioje srityje didelis. Esame užkrauti darbu, ateina didžiulės korporacijos. Tai rodo, kad biurai nemažėja, nesitraukia. Tiesiog kiekviename biure atsiranda galimybė rinktis“, – teigia pašnekovė.

Paklausus, ar hibridinis darbo būdas leidžia verslui sutaupyti, J. Vaičikauskas laidos „Verslo požiūris“ eteryje teigia, kad daug kas priklauso nuo įmonių specifikos, tačiau nemažiau nei kaštų taupymas, svarbu atsižvelgti į darbuotojų poreikius. „Ne visos įmonės gali perkelti darbą į nuotolį ir privalo išlaikyti darbą ofise. Svarbiausia suprasti, kad per pandemiją pačių darbuotojų lūkestis irgi keičiasi. Dabar jis orientuotas į lankstumą, kurio kiekvienas darbuotojas tikisi iš darbdavio. Ir tą bus būtina daryti kiekvienai įmonei, nesvarbu, kuo ji užsiima.“

Kaip dirbsime ateityje?

Hibridinis darbas – darbuotojų ir darbdavių ateitis, prie kurios reikės prisitaikyti. Dr. M. Martišiaus nuomone, pasikeitę darbo įpročiai darbo santykiams didelės įtakos neturės, nes komandos stiprinimas ir susipažinimas galimas ir neformaliose veiklose ne darbo vietoje. VU docentas sako, kad augs noras užsitikrinti kokybišką gyvenimą, sutaupyti laiko kelionėms į darbą ir namus. „Priklausomai kaip mums seksis tvarkytis su COVID-19, jei vėl skaičiai bus nepakankamai geri ir vėl reikės užsidarinėti, kad apsisaugotume, ilgainiui įvaldysime nuotolinį darbą ne blogiau nei esame pripratę dirbti kontaktiniu būdu“, – svarsto pašnekovas.

Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus V. Bružienės, ar keturių dienų darbo savaitė taip pat galėtų tapti norma, pašnekovė teigia, kad to tikėtis būtų galima dar ne greitai. „Ar tai įmanoma? Viskas įmanoma, jei žmogus labai motyvuotas ir orientuotas į rezultatus. Galbūt tai būtų didžiulė papildoma motyvacija. Bet, manau, kad iki to mums dar reikia subręsti, pasiruošti.“

Kalbėdama apie patarimus vadovams, bandantiems prisitaikyti prie pakitusių veiklos sąlygų, „Ergolain“ direktorė pabrėžia, kad labai svarbu lankstus požiūris į darbuotoją. Be to, pasak jos, pandemija padiktavo ne tik naujus darbo įpročius, bet ir sąvokas. „Dirbti galima iš bet kur ir per pandemiją net atsirado naujų terminų. Pavyzdžiui, darbostogos. Apie tai anksčiau negalėjome net pasvajoti. Tačiau realybėje ši atskirtis dirbant iš namų mažėja. Anksčiau atostogos buvo atostogos ir niekas net neprašydavo, kad per atostogas padarytum ką nors papildomo“, – sako „Ergolain“ vadovė V. Bružienė, kurios nuomone, COVID-19 sukelti pokyčiai jau tapo kasdienybe.

Tuo tarpu J. Vaičikauskas pažymi, kad sunku prognozuoti, kaip atrodys darbas po 2-3 metų, nes skirtingos pozicijos turi savų argumentų. „Man atrodo, esminis dalykas yra įmonių lankstumas, kiek būsime nusiteikę adaptuotis prie besikeičiančios situacijos“.