Naujoje „Verslo požiūrio“ laidoje apie tai, kiek esame patrauklūs užsienio investuotojams ir kodėl įmonės kartais nusprendžia pasitraukti iš Lietuvos, buvo kalbėta su Investuotojų forumo valdybos pirmininku, teisininku Rolandu Valiūnu.
Lietuva kartais save pozicionuoja kaip informacinių technologijų šalį, kartais esame gamybos, paslaugų, žemės ūkio, aukštųjų technologijų valstybė. Laidos pradžioje R. Valiūnas dalinosi, kaip jis mato dabartinę Lietuvą.
Lietuva nėra patraukliausia vieta investuotojams
„Visi norėtų būti aukštųjų technologijų šalimi, nes šioje srityje sukuriama produkto pridėtinė vertė yra pati didžiausia. Bet tam reikia turėti dvi atitinkamas sąlygas. Lietuva yra pakankamai prastoje padėtyje, nes, pirma, mes – maža valstybė su labai maža rinka, tad investuotojams atkrenta paskata ateiti dėl vidinės rinkos. Antra, mes esame paribio valstybė ir turime kaimynų, kurie kai kuriems investuotojams sukelia klausimų. Matyt, Astravo atominė elektrinė irgi neprideda kažkokių papildomų dalykų. Buvimas paribyje ir buvimas maža valstybe reiškia – mes turime daryti daug geresnius dalykus už dideles valstybes ar valstybes, esančias geresnėje lokacijoje, kad pasiektumėme tą patį rezultatą“, – sako „Verslo požiūrio“ svečias. Jo teigimu, Lietuva turėtų siekti tikslo tapti palankiausia investicijoms šalimi Europos Sąjungoje.
Pasakodamas, kuo investicijos svarbios, R. Vailiūnas mini „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pavyzdį. Pasak jo, už 2019 m. įmonė sumokėjo 35 mln. pelno mokesčio, o praėjusiais metais, kai paskutinį ketvirtį pradėjo veikti nauja gamyba, – apie 67 mln. eurų.
„Ta naujausia investicija, kuri sukėlė pelno mokesčio pakilimą nuo 35 mln. iki 67 mln., juk galėjo neateiti į Lietuvą. Akivaizdu, kad „Thermo Fisher“ akcininkai šiai gamybai galėjo pasirinkti visai kitą vietą, nes Lietuva nėra patraukliausia vieta pasaulyje ką nors daryti”, – situaciją aiškina „Delfi TV” laidos pašnekovas.
R. Valiūno teigimu, kitas vietas pasirinkti galėjo ne tik „Thermo Fischer“, bet ir „Danske Bank” paslaugų centras ar „SEB” bankas. Tokiu atveju būtų prarastos didelės sumos pinigų, su kuriomis galima itin daug nuveikti.
Tačiau, jo manymu, įmonės pastebėjo tam tikrų patrauklių dalykų Lietuvoje: „Iš tikrųjų Lietuvoje yra daugybė gerų dalykų. Matyt, mes vis dar esame alkani pasiekimų lyginant su kai kuriomis Vakarų Europos šalimis, mes vis dar norime pasiekti ir padaryti, išsilavinimas – tikrai neblogas, noras kalbėti kitomis kalbomis – neblogas, meluočiau, jei sakyčiau, kad mokesčių sistema yra visiškai bloga – ji nėra blogiausia, tik priminsiu, aš noriu, kad ji būtų daug geresnė negu kitų, nes mes pritrauktumėme dar 10 „Danske Bank” centrų ir dar 20 „Thermo Fisher Baltic” įmonių. Mums tai yra labai svarbu, dėl to mes ir turime daryti viską.”
Dėl tariamo socialinio teisingumo nuskausminami turčiai
Birželio pabaigoje Didžiojo septyneto šalių vadovai sutarė dėl pelno mokesčio – mažiausiai 15 proc. R. Valiūnas paaiškina, kodėl į tai yra kreipiamas dėmesys – investicijos keliauja į tas šalis, kurios turi mažesnį pelno mokestį. Tad norinčios investicijas išlaikyti valstybės stengiasi, kad pelno mokestis kitose šalyse būtų didesnis. „Delfi TV” laidos svečio teigimu, jei pelno mokestis Lietuvoje būtų mažesnis, investicijos šalyje pajudėtų gera kryptimi.
Pašnekovas aptaria ir progresinių pajamų mokesčio klausimą. Ne kartą pasisakęs prieš progresinio mokesčio didinimą, R. Valiūnas teigia, kad progresinis mokestis nėra tai, kas į mokesčių biudžetą atneštų dideles sumas pinigų: „Aš manau, kad tai yra ašaros, lyginant su visa biudžete surenkama mokesčių suma. Tai daroma dėl visai kitos priežasties, kuri vadinasi socialinis teisingumas, atskirties mažinimas ir panašūs dalykai. Kai politikas pradeda kalbėti apie atskirties mažinimą, socialinį teisingumą ir panašius dalykus, aš pradedu drebėti iš baimės, nes 7 iš 10 atvejų lauk kokios nors didelės kvailystės, kai dėl tariamo socialinio teisingumo nuskausminami turčiai.
Turčiai, kaip taisyklė, yra gerai išsilavinę, alkani, norintys daug dirbti žmonės ir kurie, beje, yra labai mobilūs. Baltarusiai pajudėjo ne tik į Lietuvą, pajudėjo į Lenkiją, lygiai taip pat lietuviai arba užsienio kompanijos, kurios čia turi padalinių, labai lengvai gali pajudėti į kitą vietą, jeigu kitoje vietoje joms yra geresnės sąlygos – mokesčiai nukeliauja kažkur kitur. Grįžtant prie socialinio teisingumo – pinigų suma, surenkama papildomai, yra labai maža, nuostolis šaliai, biudžetui, mokytojų atlyginimų didinimui yra didžiulis, nes darbo vietos sukuriamos kažkur kitoje vietoje.”
Investuotojų Forumo valdybos pirmininkas teigia, kad mažesnių mokesčių Lietuvai reikia siekiant pavyti Daniją, Švediją, Šveicariją ir kitas šalis pagal bendrąjį vidaus produktą. O tai padaryti galime tik sudarydami geresnes sąlygas investicijoms – būdami palankiausia investicijoms šalimi Europos Sąjungoje.
„Tada ateis pinigų, bus sukuriamos vis brangesnės darbo vietos, vis daugiau mokesčių bus sumokama į biudžetą, kuriuos mes galėsime panaudoti pensininkams, gydytojams, mokytojams”, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasinaudoja užsienio investuotojų privalumais ir palieka šalį
Lietuva kartais yra lyginama su Airija, kur šiek tiek anksčiau steigėsi didelės kompanijos, kurios esą veikdavo, o vėliau palikdavo šalį. Lietuvoje taip pat turime pavyzdžių, kai investuotojai ateina, pasinaudoja lengvatomis užsienio investuotojams, jas išnaudoja ir išvyksta ten, kur sąlygos yra palankesnės.
„Skatinimo priemonės nelygu skatinimo priemonėms. Ir šiaip, būtų šiek tiek naivu tikėtis, kad visi, kurie atėjo, čia ir pasiliks. Tai, kad kažkas ateina ir išeina, ir ypač, jeigu nėra aukštos technologijos, nėra didelę pridėtinę vertę kuriančio darbo vietos, yra normalu.
Svarbu, kad ateitų daug daugiau, negu išeitų. Jie tikrai neateina vien dėl paskatų. Juos tai paskatina pasirinkti mūsų šalį, bet galvoti, kad jie ateina vien tam, kad gautų tuos kelis milijonus eurų būtų visiškai naivu. Virš 10 mln. eurų paskatų gauna tik labai didžiulės kompanijos ir tokių yra tik vienetai“, – kalba R. Valiūnas.
Realūs veiksmai, kurių turėtų imtis Lietuva
„Aš jau esu toje situacijoje, tame amžiuje, kur galiu sau leisti galvoti ne apie investuotojų interesus, o kaip padaryti, kad šitoje valstybėje visiems būtų geriau ir kad mano vaikai gyventų šalyje, kurioje visiems gyventi yra gera. Žmonės galvoja, kad tokie žmonės kaip aš kalba atstovaudami kokio nors stambiojo arba bent jau vidutinio verslo interesus. Nieko panašaus.
Šioje vietoje aš galvoju apie valstybės interesus. Taip, verslui būtų geriau ir rezultate akcininkai, matyt, uždirbtų daugiau, bet man daug labiau rūpi, ką galėtų uždirbtų šita valstybė ir kaip galėtų išleisti daugiau pinigų. Tai aš ir teigiu, kad jeigu mes taptumėme patraukliausia investicijoms vieta Europoje, verslui būtų geriau, bet daug geriau būtų valstybei, mokytojams, gydytojams, žurnalistams ir kam tik nori”, – sako laidos svečias ir priduria, kad verslo nereikėtų demonizuoti.
Paklaustas, kokių realių veiksmų turėtume imtis, kad Lietuva taptų investuotojams patrauklia valstybe, R. Valiūnas atsako, kad reikėtų panaikinti progresinį gyventojų pajamų mokestį, priimti estišką pelno apmokestinimo paskirstant dividendus modelį, palengvinti imigraciją į Lietuvą ir skatinti talentų atvykimą, padaryti švietimo reformą, keisti viešąjį sektorių.
„Yra dar daugiau dalykų, bet 6–7 dalykus padarius šiemet, mes tikrai pajudėtumėm į priekį labai greitai“, – teigia Investuotojų Forumo valdybos pirmininkas, teisininkas R. Valiūnas.
