Apie tai, kodėl planuojama skirtingai didinti akcizą tabako gaminiams, o kaitinamajam tabakui siūloma akcizą didinti labiau nei tradiciniams tabako gaminiams, kokios rizikos gali kilti Seimui priėmus tokį akcizų didinimo planą, Delfi TV laidoje „Atviros durys“ kalbėjo finansų viceministrė Rūta Bilkštytė ir „Japan Tabacco International“ viešųjų reikalų ir komunikacijos vadovas Renaldas Vaisbrodas pristato savo pozicijas šio plano atžvilgiu.
Akcizai kaip nuodėmės mokestis
Kalbėdama apie akcizų tabako gaminiams pokyčių planavimą, finansų viceministrė R. Bilkštytė pabrėžia ne tik fiskalinius rezultatus, bet ir sveikatingumo klausimą.
„Labai svarbu formuojant gyventojų įpročius, atgrasyti juos nuo tam tikrų vartojimų bei keisti įpročius. Kadangi akcizų objektų yra gana daug, tai žiūrima labai plačiai ir į įvairius kriterijus“, – teigia R. Bilkštytė.
Praėjusios savaitės pirmadienio Vyriausybės posėdžio metu savo poziciją apie pakeitimus išsakė ir „Philip Morris Baltic“ atstovas Liudas Zakarevičius.
„Pagal naują projektą mažiau kenksmingam gaminiui (red. kaitinamojo tabako gaminiai) akcizai per trejus ateinančius metus augs 116 proc. Tuo metu cigaretėms – viso labo 18 proc. Tai reiškia, kad mažiau kenksmingi, mokslu ir inovacijomis grįsti gaminiai, kurie yra skirti rūkantiems žmonėms, negalintiems mesti rūkyti, kainuos brangiau nei cigaretės. Tam, kad būtų galima naudoti kaitinamojo tabako produktus yra būtinas įrenginys, todėl sudėjus įrenginio kainą ir naujų, kaitinamojo tabako produktų kainą, šie produktai tiesiog taps nebeįperkami vartotojui. Akivaizdu, kad su tokiu pasiūlymu ne tik, kad nežiūrima į visuomenės sveikatos pusę, bet priešingai – žmonės ir toliau skatinami rūkyti kenksmingiausią produktą, tai yra cigaretes. Jeigu akcizai yra traktuojami kaip savotiškas nuodėmės mokestis, tai atrodytų natūralu, jog mažesnė žala arba nuodėmė turėtų būti apmokestinama mažiau“, – taip akcizų keitimo planą kritikuoja L. Zakarevičius.
Didesnis akcizo mokestis kaitinamojo tabako gaminiams
Kalbėdama apie nuosprendį kaitinamojo tabako gaminiams labiau didinti akcizo mokestį, finansų viceministrė išskiria kelias priežastis.
„Kaitinamojo tabako produktų apyvartoje rinkoje padidėjo nuo 2017 metų, prieš tai buvo 0,3 proc., dabar yra 10,1 proc. parduodamo tabako, jeigu skaičiuojant kilogramais. Jeigu vienetais, pagal „Nielsen“ duomenis, rinkoje parduodama daugiau kaip 23-30 proc. cigarečių, kurios priklauso kaitinamojo tabako kategorijai. Tuo tarpu Europos Sąjungoje šis skaičius kur kas mažesnis“, – sako R. Bilkštytė ir priduria, kad kaitinamuosius tabako gaminius dažniau rūko 15-24 metų jaunuoliai, o tarp vyriausių tyrimo dalyvių (55 ir vyresnių) tokių yra tik 3 proc.
„Kaitinamajame tabake nikotino yra šiek tiek mažiau negu cigaretėse, tačiau jis įsisavinamas geriau. Duomenys patvirtina, kad kaitinamojo tabako gaminiai išskiria chemines medžiagas, įskaitant kelias nuodingąsias medžiagas ir jo aerozolyje yra eilė kenksmingų medžiagų, kurių nėra cigarečių dūmuose“, – kalbėdama apie sveikatingumą, pabrėžia R. Bilkštytė.
Tačiau „Japan Tabacco International“ viešųjų reikalų ir komunikacijos vadovas R. Vaisbrodas, reaguodamas į šią poziciją, pastebi keletą iššūkių.
„Finansų ministerija ir viceministrė susidūrė su nemenku iššūkiu planuojant trejiems metams biudžeto pajamas akcizų prasme. Tai yra postpandeminis biudžetas, kur reikia generuoti didesnes pajamas. Atitinkamai ambicija, demonstruojama šio akcizų kalendoriaus prasme, yra didelė ir Finansų ministerija siekia surinkti didesnį kiekį pajamų“, – Delfi TV laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjo R. Vaisbrodas.
Auganti šešėlinė ekonomika?
Be to, R. Vaisbrodo nuomone, situacija Lietuvoje yra gana neeilinė ir neįprasta. „Mūsų šalyje cigarečių kontrabanda siekia 21,8 proc. Kitaip tariant, daugiau nei kas penkta cigaretė surūkoma mūsų šalyje yra kontrabandinė“, – pastebi pašnekovas.
Taip pat, pasak jo, nuo kontrabandinių cigarečių nėra sumokamas akcizas, o iš jų gautos pajamos remia organizuotą nusikalstamumą, o tai vienareikšmiškai kenkia valstybei.
„Turime šią statistiką, kur kontrabandos lygis šalyje yra didžiausias Europos Sąjungoje. Akcizai iki šiol kilo 5,6 proc. metai iš metų. Finansų ministerija siūlo ateinantiems trejiems metams akcizą tradicinėms cigaretėms kelti 7 proc. Mūsų vertinimu, tai kyla reali grėsmė. Šiai dienai tabako rinka, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, kas metus mažėja apie 6-7 proc. Padidinus akcizą iki 7 proc., mūsų vertinimu, tabako rinka susitrauks daug smarkiau. Tas susitraukimas gali siekti net ir 10 proc. Tokiu atveju kontrabandos mastai neturi kito kelio, kaip tik augti. Tuomet kiekvienais metais būtų prarandama akcizo iš nelegalios produkcijos apie 65 mln. eurų. Pajamos, kurios yra uždirbamos mūsų piliečių, yra sumokamos kontrabandininkams už tai, kad įsigytų produkciją, ir pinigai galiausiai patenka į kaimyninės valstybės iždą“, – aiškina R. Vaisbrodas.
Praėjusį pirmadienį Vyriausybės posėdyje svarstant Akcizų įstatymo projektą didžiausią cigarečių rinkos dalį Lietuvoje turinčios „Philip Morris Baltic“ atstovas L. Zakarevičius teigė, kad akcizas cigaretėms gali būti didinimas reikšmingiau, nei siūloma įstatymo projekte [projekte siūlomas 6,1-6,2 procentų metinis akcizo augimas]. „Philip Morris Baltic“ skaičiavimais, didinant akcizą cigaretėms iki 8-10 procentų, žymios įtakos šešėlinei rinkai tai neturėtų, bet valstybei padėtų papildomai surinkti 19 mln. – 47, 5 mln. Eurų.
„Finansų ministerija ir valstybė labai atsakingai žiūri į kontrabandą. Šiais metais yra daug daugiau kontrabandos susekama. Kontrabandinių cigarečių rūkymas yra kitos valstybės rėmimas ir atėmimas pajamų, kurios būtų reikalingos mūsų valstybei“, – sako R. Bilkštytė.
Pasak R. Vaisbrodo, priimti sprendimai nepagelbės nei biudžeto surinkimui, nei tvariems finansams.
„Faktais pagrįsta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. užfiksavo 7 proc. rinkos susitraukimą cigarečių, 2019 m. rinka susitraukė 6 proc. Tikėtis, kad padidinus akcizus, rinka nesusitrauks, yra nepagrįsta net logika, – pažymi R. Vaisbrodas, – Mūsų vertinimu, šešėlinė rinka turi didžiausią įtaką tiek valstybės interesui surinkti kiek įmanoma daugiau pajamų, tiek tam tikra prasme atgrasyti vartotojus nuo žalingo produkto vartojimo. Kainos padidinimas 20-30 centų gali paskatinti cigarečių kainai jautriausią vartotoją ieškoti nelegalių alternatyvų, kurios šiai dienai neišspręs nei finansinės problemos, nei pagelbės su sveikatos kontrole. Tokiu būdu jokie tikslai nebūtų pasiekti“.
Kalbėdama apie kaitinamojo tabako ir tradicinių cigarečių apmokestinimo skirtumus, R. Bilkštytė primena, kad kaitinamajam tabakui akcizas priėmus projektą būtų didinamas 33 proc., o cigaretėms nuo 6 iki 7 proc.
„Matome, kad 2017 m. labai ryškiai padidinus akcizus cigaretėms, cigarečių pardavimo rinka buvo susitraukusi. Netgi Sveikatos apsaugos ministerija buvo pastebėjusi sumažėjusį vartojimą. Atsiradus kaitinamajam tabakui, daugiau jaunimo vėl įsitraukia į tabako gaminių vartojimą“, – teigia pašnekovė.
Vis dėlto, Renaldas Vaisbrodas išskiria tris priežastis, kodėl žmonės atsisako cigarečių. „Pirmoji priežastis yra sveikesnis gyvenimas ar noras atsisakyti žalingų įpročių. Antroji priežastis yra pakaitumo dalykas. Žmonės renkasi nuo tradicinių cigarečių prie elektroninių cigarečių ar kaitinamojo tabako. Ir trečioji priežastis yra kontrabandos augimas šalyje“, – sako pašnekovas.
Vizijos akcizų didinimo plano kontekste
„Dažniausiai, jeigu žmonės atsisako, tai jie jau atsisako ir rūkyti. Toks mūsų subalansuotas pasiūlytas įstatymo projektas, kuriuo siekiama, kad valstybės pajamos už akcizus nesumažėtų ir kartu būtų subalansuota tarp įvairių tabako rūkymo formų, kad būtų suvienodinta akcizo mokestinė našta. Ir kartu užtikrinti bendrą požiūrį į sveikatingumą ir atgrasymą pradėti rūkyti, ypač jauniems žmonėms“, – komentuoja R. Bilkštytė.
Savo ruožtu R. Vaisbrodas pripažįsta, kad teisėsaugos pareigūnai daro įspūdingą darbą: „Vien per praeitus metus buvo sulaikyta 16 mln. pakelių cigarečių. Nors Lietuva vis dar išlieka tranzitinė valstybė, per kurią keliauja kontrabanda į kitas valstybes. Šiandien kontrabandines cigaretes galima nusipirkti turgeliuose už 2 eurus. Mūsų vidutinė kaina pakėlus akcizą, tikėtina, sieks virš 4 eurų. Tai reiškia, kad paskata vartotojui gerai pagalvoti ir pasverti, ką jis rinksis, išlieka. Ir jeigu atsiranda paskata vartotojui, išaugusi paklausa didina ir pasiūlą. Kai mes matome, kad kontrabanda keliauja vagonais, sunkvežimiais ir mūsų pareigūnai daro viską, ką gali, kad sustabdytų, bet vis vien šalyje kas penktoji cigaretė yra kontrabandinė, tikėtis, kad ši situacija pasikeis, užaugus cigarečių kainoms, vargu, ar įmanoma“, – aiškina R. Vaisbrodas.
