Verslininkai – spekuliantai?

Trijų skirtingų verslo sektorių atstovai pokalbį pradėjo dalindamiesi, ar jie, kaip verslininkai, vis dar susiduria su stereotipais ir ar pastebi verslo demonizavimą.

„Aš manau, kad čia iš senesnių laikų atėjęs požiūris. Galbūt prieš 10–15 metų, kaip pats pradėjau daryti verslą, būdavo tam tikrų žmonių pasisakymai, netgi pašaipesni žodžiai. Bet manau, kad šitas požiūris yra tų senesnių laikų, tos totalitarinės visuomenės, kuri buvo prieš individualius žmones, kuriančius vertę visuomenei. Tai čia, sakyčiau, liekana. Šiuo metu jau su tokiu požiūriu nesusiduriu ir manau, kad judame teisinga linkme į priekį.

Be abejo, reikia suprasti, kad 60 metų buvome mokomi šiek tiek į kitą pusę, kai visa Vakarų Europa tokių dalykų neturėjo. Jie nuo senų laikų, nuo viduramžių jau skatino verslumą. Tai pas mus kažkiek turi praeiti laiko. Bet mes, kaip lietuviai, vis dėlto esame verslūs žmonės ir šioje vietoje tikrai matau gerus postūmius į priekį“, – sakė Baltijos šalyse komercinėje prekyboje lyderiaujančio verslo vadovas Dainius Liulys.

Jam pritarė ir Sonata Gutauskaitė – Bubnelienė: „Tikrai pritarsiu, kad tie stereotipai yra daugiau atgyvena. Nes rinkoje vykstantys procesai – globalizacija, automatizacija, skaitmenizacija – yra nauji ir tam reikia kitų įgūdžių. Tos visos modernios kryptys, kur link juda ekonomika, netgi savotiškai nulemia tų senų stereotipų atsikratymą.“

Vytautas Benokraitis situaciją lygino su mokykla. Jis mano, kad verslai, kitaip nei po 2008 m. krizės, per paskutinius metus egzaminą išlaikė – reagavo ramiau, nesupanikavo, rėmė vieni kitus. Tai atsiskleidė ir žiniasklaidoje, kuri, V. Benokraičio nuomone, yra visuomenės atspindys – lakmuso popierėlis.

„Aišku, visą laiką buvo negatyvių pavyzdžių ir žiniasklaida tai puikia nušviečia. Visą laiką jų buvo, jų ir bus. Bet iš kitos pusės – tikrai judame teisingai linkme. Verslo įvaizdis po truputį gerėja ir tas verslininko – spekulianto, blogiečio įvaizdis po truputį blogėja. Ar mes dar turime kur pasitempti? Manau, tikrai taip. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje iššūkiai yra tie patys“, – sakė laidos svečias.

Verslai, skatinantys verslumą

D. Liulys prisiminė, kad 2007 metais pradedant „Pigu.lt” verslą jokiomis priemonėmis jis nepasinaudojo, apie tai nė negalvojo. Galimybės skatinti verslumui tuo metu smarkiai skyrėsi nuo dabartinių: „Vienareikšmiškai dabar yra daug daugiau galimybių nei buvo anksčiau ir daug daugiau pagalbos.“

Nuo to laiko pats verslas vienaip ar kitaip prisidėjo prie verslumo skatinimo.

„Mes nuo pat įsikūrimo pradžios vis kažką mokinome. Pradžioje mokinome vartotojus pirkti internetu, nes buvo labai maža dalis. Į tai įdėjome daug pastangų tiek patys, tiek įvairios žiniasklaidos priemonės. Pirmus dešimt metų mokinomės elektroninės komercijos ir taip pat žmones mokinome – kaip reikia pirkti internetu, kokios yra naudos. Nešėme tą vėliavą. Kai procentas perkančiųjų padidėjo kokius 5–6 kartus, mes ėmėmės kitos misijos – atvesti smulkias ir vidutines įmones į internetą“, – pasakojo jis. Įmonė pardavėjams pasiūlė prekybos platformą ir juos edukuoja apie e. prekybą.

„Didieji žaidėjai patys gali investuoti į elektroninės komercijos įrankius ir jie patys gali daug dalykų pasidaryti. Mes, matydami, kad elektroninė komercija netaptų išrinktųjų klubu, atidarėme ją visam smulkiam ir vidutiniam verslui“, – sakė „Pigu.lt“ vadovas.

Jis dalinosi, kad šiuo metu verslas kuria ekosistemą, kurią sudarys ne tik pirkėjai ir pardavėjai, bet ir prekių aprašinėtojai, vertėjai, logistikos partneriai, mokėjimo įstaigos, verslų finansuotojai ir t.t. Šioje ekosistemoje daug verslų galės sąveikauti tarpusavyje.

SEB bankas taip pat prisideda prie verslumo skatinimo. Ši veikla – vienas iš banko tvarios veiklos strategijos prioritetų.

„Mes savo indelį matome trijose srityje. Pirmiausia, kad jauni žmonės arba tie, kurie nori pradėti verslą, būtų finansiškai išprusę ir pasiruošę. <...> Finansinis raštingumas yra viena iš mūsų sričių, kur mes norim tą raštingumą skatinti ir dalintis savo žiniomis, ekspertiškumu. Mūsų tokia ir misija – mes turime specialistų įvairiose srityje ir mentoriaudami, dalindamiesi savo know – how prisidedame prie verslumo skatinimo.

Antras dalykas – galimybė arba platformos sudarymas saugiai eksperimentuoti. Dabartinė verslo akceleracija yra labai greita, yra didžiulė konkurencija, rinkos tapo be sienų. Greitai besikeičiančioje aplinkoje reikia greitai reaguoti ir turbūt geriausia yra pasibandysi saugioje aplinkoje, kad galėtum išeiti į plačiuosius vandenis,“ – sako televizijos laidos viešnia S. Gutauskaitė – Bubnelienė.

Trečioji sritis, kurioje SEB bankas taip pat prisideda prie verslumo skatinimo – mentorystė. Pasak S. Gutauskaitės – Bubnelienės, vien tik geros idėjos ir finansinių žinių neužtenka, svarbūs yra ir patarimai, dalinimasis patirtimi – jie teoriją leidžia priartinti prie praktikos.

„Delfi TV“ laidos vedėjai pasiteiravus, kokią ilgalaikę naudą gauna verslas iš verslumo skatinimo, SEB banko valdymo narė atsakė, jog šiandien daugelis verslų naudos nematuoja vien tik uždirbamu pelnu: „Mes matuojame naudą ir savo socialine atsakomybe, tuo dalinimosi pelnu su visuomene. Sakyčiau, čia didžiausią naudą verslumo skatinime ir matau. Pagaliau, tai yra ne tik mūsų socialinė atsakomybė, bet mes prisidedame ir prie Lietuvos ekonomikos vystymo.“

Žiniasklaidos vaidmuo

V. Benokraičio nuomone, plačią skaitytojų bendruomenę turinti žiniasklaida, rodydama gerus pavyzdžius, gali smarkiai prisidėti prie verslumo skatinimo ir keisti nusistovėjusius stereotipus. Jis dalinosi, kad prieš dvejus metus pajutus poreikį daugiau kalbėti verslo temomis kilo iniciatyva „Atsakingas požiūris, kuri šiandien yra peraugusi į „Verslo požiūrį”.

„Mes supratome, kad žiniasklaida, be to, kad nušviečia kasdienį naujienų srautą, taip pat gali būti tam tikra prasme socialiai atsakinga verslo atžvilgiu ir sukurti platformą“, – sakė diskusijos dalyvis.

Jis prisiminė, kad pradėjus iniciatyvą prikalbinti verslo atstovus buvo be galo sunku: „Tiesiog bijojo žmonės eiti ir pasakoti apie verslą, net tik kaip jį daro, bet kokį indelį, kokią socialinę atsakomybę (kuria – red.) Na, tarkime, remia senjorus, neįgaliuosius – galybę gerų darbų daro. <...> Kilo iniciatyva padaryti apdovanojimus ir daugiau diskusijų. Duoti daugiau drąsos verslui sukuriant tą platformą“, – sakė „Delfi“ vadovas.

„Tikrai per paskutinius porą metų malonu, kad nebereikia kalbinti tų kuklių verslininkų, jie drąsiai eina ir kalba. Ir tai yra gerai. Nes kuo daugiau mes kalbėsim, kuo daugiau diskutuosim, taip mes ir auginsim, gerinsim verslo įvaizdį“, – pridūrė V. Benokraitis.

Tvarumas versle – galimybė ar mada?

„Kaip aš įsivaizduoju tvarumą – tai kad tu, siekdamas tam tikrų verslo tikslų, turi pridėtinę vertę visuomenei ir daliniesi su visuomene”, – D. Liulys pradėjo pasidalinimu kaip apskritai supranta tvarumo sąvoka versle.

„Mes nuo pat pradžių vadovaujamės tokiu principu – elkis taip su kitas, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi. Ir manau, viena iš mūsų sėkmės priežasčių ir buvo tai, kad mes visą laiką žiūrėjome ne į šiandienos pelną, o į ateities perspektyvas“, – tęsė „Pigu.lt“ vadovas.

S. Gutauskaitė – Bubnelienė su Dainiaus nuomone sutiko, kartu pridėjo ir savų įžvalgų: „Visiškai pritariu Dainiui, kad tai yra apie ilgalaikį požiūrį į kuriamą vertę, į tavo kuriamą rezultatą ir sugebėjimą ta verte pasidalinti. Nors jeigu žiūrėti į pačią sąvoką, tvarumo sąvoka tikrai labai plati. Vien Jungtinės Tautos yra įvardijusios 17 darnaus vystymosi tikslų – nuo skurdo mažinimo iki finansinio raštingumo ir klimato kaitos.“

Jos manymu, tvaraus verslo nauda yra labai didelė: „Nauda pirmiausia kuriama visai visuomenei. Ne tik visuomenei, bet turbūt ir pasauliui. Mes turime aiškius įsipareigojimus mažinti klimato kaitos įtaką, išmetamųjų CO2 dujų kiekį į aplinką ir tas spaudimas, tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš patvirtintų vyriausybės gairių, jau aiškiai rodo kryptį, kuria turėtume judėti.“

SEB banko valdymo narė teigė, kad tvarumas naudingas ir pačiam verslui – jis kuria konkurencinį pranašumą. Jos manymu, ateityje taršūs, imlūs ištekliams ar sunaudojantys daug žaliavų verslai už viską turės sumokėti daugiau.

V. Benokraitis tvarumą versle mato kaip tris „V“ raides: „Ta pirma „V“ – tai yra verslas, kuris, visų pirma, atsakingai, teisingai, garbingai elgiasi su savo darbuotojais. Man atrodo čia pamatinis dalykas – kaip elgiesi su saviškiais, taip ir vertę, grąžą jie generuos atitinkamai. Kita „V“ – visuomenė. Kai verslas susitvarko savo viduje, turi motyvuotus, energingus, rezultatą generuojančius žmones, tada automatiška gali pradėti dalintis su kitais – daryti tuos gerus darbus. Šito apraiškų mes matome vis daugiau, tai tikrai yra gerai.

Bet ta trečia „V“ mane šiek tiek neramina. Aš ją vadinu valdžia. Kaip bebūtų, tvarus verslas labai priklauso nuo tos reguliacinės aplinkos, nuo įstatymų ir čia matau tam tikrą atotrūkį tarp verslo ir valdžios institucijų. Jis galbūt glaudėja, bet, manau, čia mes turime stipriai pasitempti, kad verslas tikrai galėtų būti visokeriopai tvarus ir pieštų ilgalaikes perspektyvas.“

Pokalbį „Delfi“ vadovas užbaigia pateikdamas pavyzdį, kai prieš 4 metus iniciatyva „Idėja Lietuvai“ pavyko suvienyti konkurencinėje aplinkoje dirbančius skirtingų žiniasklaidų atstovus.

„Paminėsiu, kad visą tai finansavo ir to norėjo pats verslas. Kad mes parodytume, jog kai reikia, mes tikrai galim susivienyti ir galim išgryninti tas idėjas Lietuvai. Tai buvo toks daugiau simbolinis renginys, kuris pademonstravo, kad kai reikia, tai galim. <...> Grįžtant prie tvaraus verslo ir kaip jį pabandyt įgyvendinti – tiesiog daugiau kalbėtis ir stengtis ne kalbėti, o išgirsti ir daryti“, – teigė V. Benokraitis.