„Praėję metai buvo kaip amerikietiškieji kalneliai. Daug dalykų perėjome pirmąkart. Situacija pakankamai dinamiškai keitėsi. Jei pirmojo karantino, kuris prasidėjo antroje kovo pusėje, metu stebėjome staiga krintančias apyvartas (balandį turėtas apie 20 proc. apyvartos kritimas), vėliau jos (apyvartos) atsistatė. Lapkritį vėl įvedus karantiną taip pat buvo pastebimas apyvartos kritimas.

Dinamiški pokyčiai

Šie apyvartos svyravimai padarė įtaką ir žaliavų kainų pokyčiams. Praėję metai mėsos sektoriui buvo pakankamai palankūs. Nuo pačių aukščiausių kainų, kurios buvo 2018–2019 metais, jos tapo vidutinėmis ar žemesnėmis“, – samprotavo verslininkas.

Paklaustas, ar karantinas atnešė daugiau naudos nei žalos verslui, L. Grikšas sakė, kad atsižvelgus į ilgalaikę perspektyvą, daug projektų, kuriuose bendradarbiaujama su užsienio šalimis ir dirbama su eksportu, teko atidėti, nes įvedus ribojimus dėl pandemijos, nebuvo galimybių išnaudoti galimybes užsienyje.

„Pandemija nėra gerai niekam ir mūsų sektoriui taip pat. Juolab daug mūsų klientų yra labai nukentėję. Tai visas horeca (red. viešojo maitinimo) sektorius: viešbučiai, kavinės, restoranai ir pan.“, – pastebėjo L. Grikšas.

Apie 70 proc. Lietuvoje ir 30 proc. užsienyje produkcijos parduodančios įmonės vadovas pasakojo, kad horeca sektoriaus nesėkmės ir sustabdymas pandemijos metu paveikė ir bendrovės „Krekenavos agrofirma“ veiklą. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje sustojęs maitinimo ir svetingumo sektorius su nerimu laukti ateities privertė ir kitų sričių atstovus. Tačiau dabar „Krekenavos agrofirma“ ketina ir toliau plėstis, didinti savo pajėgumus.

Konkurencinės kovos

„Delfi TV“ laidoje kalbėjęs L. Grikšas taip pat pastebėjo, kad mėsos perdirbimo sektoriuje tvyro didelė konkurencija. „Mano nuomone, kiaulienos ir jautienos rinkoje yra daug didesnė konkurencinė kova nei paukštienos sektoriuje. Visi konkuruoja ir visi turi rasti savo vietą po saule. Visi turi turėti savo vartotoją. Kas nesugeba, turi pasitraukti iš rinkos<...>.

Didžiausia problema turbūt yra tai, kad Lietuva neužsiaugina pakankamai žaliavos. Kalbu būtent apie kiaulienos žaliavą. Ir jei jautiena mes apsirūpiname daugiau nei 100 proc. ir nemažą dalį eksportuojame, apie 50 proc. kiaulienos turime importuoti iš kitų Europos Sąjungos šalių. Lietuvai tai nėra naudinga“, – svarstė laidos pašnekovas.

Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, ar jaučiama rizika, kad ilgainiui išlaikyti tokį verslą gali būti sudėtinga, nes mažėjant žaliavų gali atsirasti vis daugiau problemų, L. Grikšas sutiko, kad ši rizika tikrai yra, o galvijų skaičius mažėja jau apie penkerius metus.

Linas Grikšas
Foto: DELFI (R.Tenio nuotr.)

Verslininkas užsiminė, kad ieškant sprendimų šiai problemai trūksta valstybės politikos, paramos bei dėmesio visam sektoriui.

„Būtų gerai, kad užsiaugintume 100 proc. žaliavos ir galėtume eksportuoti. Daugiau pridėtinės vertės sukuriame gamindami aukštesnės pridėtinės vertės produktą.

Teko skaityti, kad po karo Pietų Korėja uždraudė visą žaliavų importą ir todėl pradėjo kurtis vietoje aukštos pridėtinės vertės produktus gaminantys verslai, produktai buvo eksportuojami į kitas šalis ir šiandien žinome, kur ta ekonomika yra. Nereikėtų Lietuvai girtis, kad eksportuoja daug grūdų ir nesugeba jų paversti aukštesnės pridėtinės vertės produktais. Sąlygos čia (Lietuvoje) leidžia auginti didesnį gyvulių kiekį“, – savo pastebėjimais dalijosi verslininkas.

Atlyginimų skirtumai ir politikos šleifas

Kalbant apie valstybės paramą ir pagalbą pandemijos metu nukentėjusiam verslui, L. Grikšas sakė, kad tie sektoriai, kurie nebuvo uždaryti dėl karantino, turėtų susitvarkyti patys, o tie, kurie buvo visiškai uždaryti ir veikti negalėjo, turi gauti pakankamą paramą, jog apribojimų nelikus galėtų tęsti savo veiklą.

Penktadienį laidoje buvo paliesta ir politikos tema. „Krekenavos agrofirma“ ilgą laiką buvo siejama su politiku Viktoru Uspaskichu, o dabar įmonę yra perpirkęs „BaltCap“ fondas. Tačiau L. Grikšas atkirto, kad politikos šleifas darbe visiškai nesijaučia, politikai į verslą kišasi vis mažiau, o daugelis verslininkų politikoje tiesiog nedalyvauja.

Linas Grikšas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Prieš daugiau nei metus atvertėme naują puslapį ir kontrolinį mūsų akcijų paketą įsigijo didžiausias privataus kapitalo fondas Baltijos valstybėse „BaltCap“. Šiandien esme toli nuo politikos“, – pastebėjo verslininkas.

Tuo metu prakalbus apie darbuotojus ir jų socialines garantijas verslininkas pasiūlė apžvelgti atlyginimus, kurie yra mokami to pačio sektoriaus įmonėse. Kovą prieš mokesčius L. Grikšo atstovaujamoje įmonėje, anot verslininko, atlyginimas viršijo 1500 eur. Tuo metu kitose šio sektoriaus įmonėse jis pastebėjo, kad mokamas ir 600–700 eurų atlyginimas prieš mokesčius. Verslininkas iškėlė problemą svarstydamas, jog mokamų atlyginimų skirtumas rodo nevienodą konkurenciją.