Anot D. Gudačiausko, paukštininkystės sektorius yra ypatingas ne tik ekonomine, bet ir socialine prasme, nes auginama gyva produkcija, todėl ši krizė – ypač didelis iššūkis.
Lenkų gelbėjimasis iš krizės – sektinas pavyzdys, tačiau apsunkinantis lietuviškos paukštienos prekybą
„Auginame gyvą padarą, kurio negali palikti net penkioms dienoms, nes broileris užauga per 40 dienų ir kelių dienų paklaida jau lemia visai kitokį paukštienos apdirbimą, su dar didesniais nuostoliais. Per mėnesį mes paskerdžiame apie 5 mln. broilerių viščiukų, tai jeigu išeitume į prastovas, kas iš to gautųsi?“ – retoriškai klausė įmonių vadovas.
Kaip pastebi jis, dėl pandemijos sutrikus turizmo srautams, Europos ir pasaulio rinkose susidarė didžiulis paukštienos perteklius, todėl valstybės suskubo gelbėti savo gamintojus, dalindamos didžiules subsidijas.
„Lenkų vizija – lenkiška paukštiena turi būti ant kiekvieno europiečio stalo. Lenkija išdevalvavo zlotą maždaug 10 proc., kas iš karto sustiprino eksportuotojus, taip pat išdalino vieną milijardą paramos savo sektoriui.
Todėl subsidijuojama ir žemiau savikainos pardavinėjama paukštiena pasiekė Lietuvos prekybos tinklus. Natūralu, kad prekybininkui nupirkti pigiau – apsimoka. Taip jie numušė kainas ir šiandien esame priversti gaminti ir pardavinėti į nuostolį, kad nereikėtų kaupti į sandėlį arba utilizuoti produkcijos“, – tvirtino D. Gudačiauskas.
Viltis deda į vakcinavimą ir valstybės bendradarbiavimą su verslais
D. Gudačiausko teigimu, didesnį dėmesį reikėtų skirti galvojant apie tai, kokia Lietuvos ekonomika bus po pandemijos ir kam reikia didžiausios paramos – tam, verslininko nuomone, vyriausybė skiria per mažai dėmesio.
„Valstybės vadovai naudoja labai keistą pagalbos formulę – versle esame pripratę skaičiuoti dabartinės vertės principu, kai suskaičiuoji, kuris verslo pasiūlymas yra geresnis nei kitas. Valstybė rinkdamasi, kurį verslą parems, nesinaudoja visumos ir bendros naudos principu ir tai gąsdina, nes po kažkurio laiko pamatysime, kad buvo išleista labai daug pinigų, bet ne patys geriausi verslai išliko, o Lietuvos ekonomika – susilpnėjo“, – nuogąstavo pašnekovas.
Anot jo, prieš tris mėnesius priimti griežti verslo apribojimai šiandien turėtų būti persvarstomi, kitaip Lietuvos rinkos gali likti nekonkurencingos.
„Neproporcingi suvaržymai lems sumažėjusį Lietuvos konkurencingumą ir vidaus, ir eksportuotojų rinkoje. Valdžia vietoj gaisrų gesinimo turėtų diskutuoti su verslo atstovais, kokią nori matyti Lietuvos ekonomiką po pandemijos – kurie verslai numirs, o kurie turėtų būti kertiniai ir po pandemijos išeiti sustiprėję“, – įsitikinęs D. Gudačiauskas.
Jo teigimu, nors situacija dramatiška, ji nėra beviltiška, nes pasaulis skubiai vakcinuojasi, be to, artėja ir šiltasis sezonas.
„Vakcinavimo tempai didėja ir ateina sezonas – ilgesnės dienos, kai vartojimas savaime augs. Todėl su šiek tiek valstybės paramos mes galėtume išgelbėti visą sektorių, kuris 30 metų nereikalavo jokios paramos“, – tvirtino verslininkas.
Kaip teigė jis, pagrindinė užduotis šiandien – nebijoti ekonomikai leisti sau atsitiesti.
„Žmogaus smegenys visada ieško prasmės – jei nesuranda, tai ieško tol, kol randa. Jei norėsi atrasti, kodėl negalima veikti parduotuvėms – atrasi. Reikia mums išmokti būti versliems, kitaip po šitos krizės išeisime gerokai nustekenti ir nekonkurencingi tiek Europoje, tiek pasaulyje“, – tvirtino „Vilniaus paukštyno“ ir „Kaišiadorių paukštyno“ generalinis direktorius D. Gudačiauskas.
