Ribojimai nepasikeitę, tačiau kantrybė – senka
Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, susipriešinimo tarp verslų nejaučiama, vis dėlto dalis jų jaučia didžiulį nepasitenkinimą, nes dirbti ir uždirbti sąlygų nėra.
„Rudenį barų, restoranų ir turizmo vietų savininkai iškėlė daug problemų, šiandien didžiausią susirūpinimą jaučia grožio sektorius. Problema tame, kad turime verslą, kuris negali dirbti ir negali uždirbti, todėl tas lūkestis yra labai teisėtas – tikėjimasis, kad valdžia ateis su finansine pagalba“, – teigė A. Romanovskis.
Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorės Rūtos Vainienės, per šį karantiną daugelis verslų prarado kantrybę ne dėl to, kad ribojimai pasikeitė, o dėl to, nes karantinas užsitęsė per ilgai.
„Nuotaikos iš tiesų blogos, nes verslo paskirtis yra dirbti, o ne būti prastovose. Šis karantinas, skirtingai nuo pirmojo, užsitęsė ilgiau ir būtent dėl to kilo įtampos, nes patys ribojimai nepasikeitė. Ribojimai nebuvo skirstomi pagal tai, ar verslas yra stambus, ar smulkus, o pagal siūlomą asortimentą“, – tikino specialistė.
Piktinamasi didžiųjų prekybos centrų privilegijomis
Dalis verslų atėjus antrajam karantinui toliau tęsė savo veiklą – didieji prekybos centrai, maisto prekių parduotuvės, tačiau nepardavinėjantys būtinųjų prekių gali veikti tik elektroninėje erdvėje. Sklandančius gandus, kad didieji prekybos centrai naudojasi savo išskirtinėmis sąlygomis ir plečia kitų nebūtinųjų prekių asortimentą, specialistai vertina kaip galimus nusižengimus ir tikina, kad tokius prekybininkus būtina pažaboti.
„Vyriausybė turi pakankamai svertų nubausti tuos, kurie piktnaudžiauja prekybos rekomendacijomis. Pirminė priežastis, kas sukėlė nepasitenkinimą, tai ta neteisybė, kad apskritai didiesiems prekybos centrams buvo leidžiama pardavinėti. Bet mes jų negalime kaltinti, nes jei jie gali – tai ir parduoda“, – kalbėjo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Vis dėl to sprendimas riboti prekybos centrų asortimentą leidžiant parduoti tik būtinąsias prekės nebūtų pati geriausia išeitis.
„Kai žmonės dabar rečiau apsipirkinėja, būtinosiomis prekėmis gali tapti tos, kurios anksčiau visai nebuvo būtinos. Tad jei žmogus ieškodamas skutimosi priemonių turės apeiti penkias parduotuves vietoj vienos, tai epidemiologiniu atžvilgiu tai daug blogesnis sprendimas“, – tvirtino R. Vainienė.
Pasak A. Romanovskio, vyriausybė vis dėlto turėtų užtikrinti vienodas žaidimo taisykles visiems verslo sektoriams ir plačiau žiūrėti į atlaisvinimus – pavyzdys šeši slidinėjimo centrai, kurie aktyviai dalyvaudami diskusijose su vyriausybe sugebėjo įtikinti dėl sąlygų atlaisvinimo.
„Pavyzdžiui, yra šaudyklos, kurios galėtų žiemą veikti, bet neveikia. Yra daugybė skirtingų industrijų ir didžiausias priekaištas politikams yra tai, kad jie kartais reaguoja į siaurus sektorinius interesus, bet nesilaiko bendro principo ir nenustato vienodų žaidimo taisyklių“, – tvirtino Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
