Vienos profesijos per gyvenimą nebeužteks
Anot SBA grupės valdybos nario Kęstučio Bagdonavičiaus, ilgėjanti gyvenimo trukmė gerokai keis darbo įpročius – vienos profesijos per gyvenimą žmogui gali ir nebepakakti.
„Šiandien gimę vaikai gali gyventi 100-110 metų, tad iškyla antros profesijos klausimas – žmonės visą gyvenimą nedirbs vieno darbo. Todėl labai svarbu investuoti ir į edukaciją – tai visa ko pagrindas“, – mano K. Bagdonavičius.
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė antrino, kad šiais laikais kaip niekada svarbu nenustoti mokytis ir tobulėti – negebėjimas naudotis naujausiomis technologijoms gali sukurti barjerus net ir toms profesijoms, kurios ateityje išliks nepakeičiamos.
„Į technologinį pažangumą turime žvelgti kaip į neišvengiamą žmonijos tobulėjimą ir ateityje sėkmingiausi specialistai bus tie, kurie išmoks ne konkuruoti su technologija, o bendradarbiauti.
Turime suprasti, kad pokyčiai laukia kiekvienoje srityje, net ir tose, kurios atrodo kritinės ir nepakeičiamos, kaip gydytojai, slaugytojai ir odontologai. Net ir tie žmonės turės išmokti įvaldyti technologijas“, – tvirtino ekonomistė G. Ilekytė.
Ateityje keičiantis profesijų paklausai, svarbiausia bus kritinis mąstymas ir kūrybiškumas
G. Ilekytės teigimu, sudėtinga pasakyti, kokių specialybių reikės ateityje – gali būti, kad šiuo metu jos net neegzistuoja, tačiau yra ir tokių, kurios būdamos populiarios šiandien nepraras savo aktualumo ir vėliau.
„Pasaulio ekonomikos forumas nurodo, jog šeši iš dešimties dabartinių pradinukų turės tokią profesiją, kurios apskritai šiuo metu nėra ir mes negalime pasakyti, kokia tai specialybė. Tačiau pagal pastarąsias tendencijas, svarbiausiomis išliks tos profesijos, kurios sugebės įvaldyti ir prižiūrėti dirbtinį intelektą, automatizuotus robotus ir kitas technologijas. Aišku, augs programuotojų, inžinierių paklausa. Dėl gyvenimo trukmės ilgėjimo, gydytojų, odontologų, slaugytojų, psichologų paklausa tikrai augs toliau“, – įsitikinusi ekonomistė.
Nors nežinoma tiksliai, kokios ateities profesijos bus populiariausios, jau dabar galima numanyti, kokių tikrai – nebereikės.
„Be abejonės, sumažės standartizuotų, nereikalaujančių didelių kognityvinių užduočių darbuotojų, pavyzdžiui, duomenų suvedimo specialistų, apskaitininkų, buhalterių, bibliotekininkų“, – teigė G. Ilekytė.
Pasak jos, daug svarbiau kalbėti ne apie ateities profesijas, o mąstymo kompetencijas, kurios turėtų būti ugdomos jau mokyklose.
„Žvelgimas į ateitį prasideda nuo mokyklos. Mes nežinome, kas bus po dešimties metų, todėl reikėtų kreipti dėmesį ne į profesijas, kurios neaišku, kokios bus, bet ugdyti kompetencijas – analitinį, kritinį mąstymą. Kartu su skaitmenizacija atsiranda ir tam tikros rizikos – melagienos, „fake news“, dezinformacija. Labai svarbu jau mokykloje pristatyti kritinio mąstymo svarbą“, – kalbėjo pašnekovė.
