„Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pasakoja, kad idėja apklausti paramos gavėjus kilo siekiant išvengti netikslios informacijos – kai kurios įmonės giriasi parama ir nurodo skaičius, didesnius už realią paramą.

Labiausiai remiamas sportas, mažiausiai – aplinkosauga ir neįgalieji

„Pačią idėją pasiūlė Delfi vadovai ir mes pajutome, kad Lietuvoje iš tikrųjų verta atlikti tokį tyrimą, nes čia rėmimo kultūra tokia išplaukusi – žmonės bando kažką daryti, bet tai netampa masiška. O mes manome, kad tai reikia propaguoti. Apklausti paramos gavėjus pasirinkome todėl, nes įmonės įpratusios girtis – pripaišyti tiek nulių, kad maža nepasirodys, todėl norėjosi sužinoti situaciją iš paramos gavėjų perspektyvos. Apklausėme daugiau nei 500 skirtingų paramos gavėjų“, – pasakoja G. Sarafinas.

Pasak jo, paramos gavėjai buvo apklausiami iš pačių įvairiausių sektorių – nuo švietimo iki sveikatos apsaugos ir dauguma jų labai noriai papasakojo, kas, kaip ir po kiek remia jų veiklą.

„Labiausiai remiama sritis – sportas, tačiau mes jos neįtraukiame, nes labai daug rėmėjų reikalauja rinkodarinio atlygio – logotipo atvaizdavimo reklamose, stadionuose. Kita, ne tik verslo, bet ir paprastų gyventojų dosniai remiama sritis – vaikai. Šiais metais kaip niekada stipriai buvo remiama ir sveikatos sritis – visi skyrė dideles pinigų sumas tiek klinikoms, tiek naujai sukurtiems fondams.

Gintaras Sarafinas

Kad ir kaip paradoksalu, bet silpniausiai remiama sritis Lietuvoje – aplinkosauga. Nors pats verslas menkai prisideda, ši sritis daugiausiai paramos gauna per Europos Sąjungos projektus. Menkai remiami neįgalieji, senjorai, priklausomi žmonės, kaliniai“, – pasakoja G. Sarafinas.

Verslo parama – valstybės neužpildytų spragų kamšymas

Delfi kanalo „Atsakingas požiūris“ redaktorė ir žurnalistė Ugnė Karaliūnaitė mano, kad verslai nėra linkę girtis, o gerų darbų paminėjimas yra komunikacijos dalis. Vis dėlto šiandieninė įmonių komunikacija labai skiriasi nuo to, kokia ji buvo anksčiau.

„Prieš dešimtmetį įmonės labiau girtųsi parduotuvės atidarymu ir atnaujinimu – dabar to neužtenka. Vakaruose įmonių socialinė atsakomybė, tvarumas ir žalioji energetika – jau nebe išskirtinumas, o būtinybė išlikti. Lietuvoje dar tik kelerius metus matome įmonių pirmuosius žingsnius, kai jie žengia socialinės atsakomybės link“, – tvirtina U. Karaliūnaitė.

Pasak jos, „Atsakingo požiūrio apdovanojimai“ buvo inicijuoti todėl, nes atėjus karantinui ir pandemijai visus ištiko netikėta situacija – žmonės pradėjo dirbti iš namų, sveikatos sektorius susidūrė su didžiuliais sunkumais, įmonės pradėjo ieškoti naujų veikimo sprendimų.

Ugnė Karaliūnaitė

„Mes pamatėme, kad nutikus kritinei situacijai labai daug „gelbėjimo“ iniciatyvų ėmėsi būtent verslas, o ne valdžia. Visi įpratę žiniasklaidoje įpratę matyti daug neigiamų naujienų apie verslą, kuris išnaudoja darbuotojus ir tik siekia pelno, tačiau per karantiną pamatėme, kaip verslo iniciatyvos gelbsti“, – tikina žurnalistė.

Biomedicinos mokslų daktaras, profesorius Eugenijus Arvydas Janulaitis, remiantis mokslą ir įsteigęs labdaros fondą, tikina, kad tikslingai paskirstyti paramą – sudėtinga.

„Mokslo ir studijų rėmimo idėja kilo pirmiausia, siekiant pritraukti aukšto lygio mokslininkus atvažiuoti į Lietuvą. Kita kryptis – perkame reikiamus įrankius, įrengiame pasaulinio lygio laboratijos ir sudarome sąlygas šiuolaikiniam biotechnologijų mokslui plėstis. Valstybė tuo neužsiima kryptingai, tad tenka užkamšyti šias skyles“, – teigia prof. E. Janulaitis.

Arvydas Eugenijus Janulaitis
Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Reikalinga ne tik finansinė parama

Kaip teigia G. Sarafinas, apklausa parodė, kad paramos gavėjams nereikia stulbinamų sumų – kartais reikia visai kitokio palaikymo.

„Pavyzdžiui, žmogui išėjus iš įkalinimo įstaigos, reikėtų padėti jam įsidarbinti. Darbdaviai juk ieško darbuotojų, bet apklausos rodo, kad buvę kaliniai yra viena labiausiai nemėgstamų grupių Lietuvoje. Lietuvoje tik viena organizacija padeda buvusiems nuteistiesiems. Taip pat ir senjorų rėmimui ne visada reikia stulbinamų resursų – pavyzdžiui, prekybos tinklas „Rimi“ nusprendė įdarbinti senjorus ir neįgaliuosius“, – įvairiomis rėmimo formomis dalijasi G. Sarafinas.

Pasak jo, buvo atvejų, kai įmonės nenorėjo minėti tikslių paramos sumų, kai kurios išvis nenorėjo skelbti apie daromus gerus darbus.

„Vis dėlto projekto tikslas yra skatinti geradarystę, remti stokojančius, tad nereikėtų bijoti pasisakyti apie gerus nuveiktus darbus ir skatinti kitas įmones remti ne žodžiais, o veiksmais“, – įsitikinęs G. Sarafinas.

Kas antrą dieną darbo dieną bus paskelbiamos kategorijos, kuriose gali dalyvauti įvairios įmonės. Taip pat vieną kategoriją „Atsakingo požiūrio apdovanojimuose“ siūlys Delfi skaitytojai, kurie iki Kalėdų galės palaikyti savo atsakingiausią įmonę ar verslininką.