Apie problemas, su kuriomis susiduriama siekiant politinę reklamą skelbti socialiniame tinkle „Facebook“, „Atsakingo požiūrio“ diskusijoje kalbėjosi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkas Arnas Marcinkus, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė bei „HTTPool“ įmonės „Facebook“ produkto vadovas Baltijos šalims Mantas Povelauskas.

Terpė, kurioje galima piknaudžiauti

Pašnekovai pastebėjo, kad šią tarptautinį socialinį tinklą itin sunku kontroliuoti. Pasak M. Povelausko, tai, kad jo veikla vykdoma net 194 šalyse, itin apsunkina teisės aktų koordinavimą ir suderinamumą.

Štai, VRK pirmininkė L. Matjošaitytė atkreipė dėmesį, kad politinė reklama šiame socialiniame tinkle itin populiarėja, mat čia piktnaudžiaujama galimybe nuslėpti reklamos įkainius ar jos užsakovus.

„Politinė reklama turi būti pažymėta, turinys privalo atitikti teisės aktus, jos negalima skleisti agitacijos draudimo laikotarpiu ir t. t. Lietuvoje veikiančios informavimo priemonėmis šių įstatymų paiso. Jeigu kyla problemų – jos lengvai išsprendžiamos. Tuo metu su šiuo socialiniu tinklu to padaryti neįmanoma“, – kalbėjo VRK pirmininkė.

Pasak jos, taip yra todėl, kad „Facebook“ nedeklaruoja savo reklamos įkainių, kurie būtų vienodi visiems užsakovams, o vėliau nepateikia informacijos, kiek ir kokios politinės reklamos buvo užsakyta.

Laura Matjošaitytė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Įstatyminiai reikalavimai iš užsakovų pusės daugiau mažiau yra išpildomi, tačiau mes turime problemų su pačiu deklaravimu. Ir vėliau, jeigu mums kyla klausimų, kas užsakė atitinkamą politinę reklamą socialinio tinklo „Facebook“ platformoje, neberandame informacijos.

Tada kreipiamės į skleidėją – platformos savininką – ir negauname jokio atsakymo. Tai yra terpė, kurioje galima piktnaudžiauti. Pats socialinis tinklas turėtų imtis atsakomybės. Bet, kaip rodo praktika, nuo 2016 metų niekaip nepavyksta užmegzti vaisingo kontakto“, – atskleidė L. Matjošaitytė.

Trūksta kompetencijų

„HTTPool“ įmonės „Facebook“ produkto vadovas Baltijos šalims M. Povelauskas pabrėžė, kad politinė reklama šiame tinkle vykdoma skaidriausiai, lyginant su kitomis sferomis, pavyzdžiui, verslu. Jo įsitikinimu, egzistuoja mechanizmai, kurių pagalba galime matyti visą informaciją: kiek pinigų buvo išleista politinei reklamai, kas buvo jos užsakovas ir netgi kokiu periodu reklaminė žinutė veikė.

Socialinis tinklas „Facebook“ taip pat yra įdiegęs bene daugiausiai saugiklių, apsaugančių reklamos pirkimą ir identifikuojančių pirkėją. Kiekvienas vartotojas, kuris bando užsakyti reklamą, privalo pateikti savo paso duomenis arba notaro dokumentus, patvirtinančius jo tapatybę ir kitus reikalingus duomenis.

Mantas Povelauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Šie dalykai užtikrina, kad neatsirastų žmonių, galinčių piktnaudžiauti politinėmis arba valstybinės reikšmės žinutėmis ir, kai yra užsakoma reklama, nesvarbu, kas yra užsakovas: ar štabas, ar reklamos agentūra – duomenys, apie tai, kas apmoka sąskaitą, aiškiai matomi. Sąskaitą apmokėti už pinigus, kurie būtų saugomi ne Lietuvoje, galimybės nėra. Visos mokėjimo priemonės, kuriomis apmokama politinė reklama – privalo būti iš tos pačios šalies, kurioje buvo rodoma reklama“, – patikino M. Povelauskas.

Pasak jo, problema kyla tuomet, kai tikrinančioms institucijoms stinga kompetencijų šią informaciją surasti. Jo nuomone, dauguma informacijos prieinama viešai ir lengvai, tačiau kompetentingų specialistų, mokančių naudotis šia platforma, mūsų šalyje nėra labai daug.

L. Matjošaitytė įsitikinusi, kad keliamas klausimas dėl kompetencijų stygiaus nepagrįstas. Specialistės teigimu, egzistuoja konkrečių pavyzdžių, kai specialistai šios informacijos rasti negali, mat ji tiesiog nėra skelbiama.

„2019 m. mes turėjome savivaldybių tarybų rinkimus. Kreipėmės į „Facebook“ tinklo atstovus prašydami pateikti informaciją apie tai, kas apmokėjo už konkretaus asmens politinę reklamą. Iki šiol atsakymo neturime. Matome, kad politinės reklamos socialiniuose tinkluose daugėja, tačiau yra kažkokia dalis reklamos, kurios mes nematome, negalime rasti kanalo bibliotekose. Tai – problema, o klausimai turi būti išspręsti. Šiandien bendradarbiavimo nėra ir tos problemos tebeegzistuoja“, – teigė ji.

Visus galus suslepia į vandenį

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkas A. Marcinkus atkreipė dėmesį, kad, remiantis sociologinių tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ duomenimis, metinė „Facebook“ reklamos apyvarta siekia bent 70 mln. eurų – tai 2,5 karto lenkia Lietuvos interneto reklamos rinką.

„Tad šiais metais, vykstant rinkimams, galime įsivaizduoti, kokia dalis šių 70 mln. yra politinės reklamos pinigai. Ir tuomet mes atsirandame visiškai pilkojoje zonoje, kai nežinome, kas, kiek, kokiais įkainiais vadovaujantis apmokėjo reklamą. Čia atsiranda didžiulė problema – pažeidžiamas visuomenės interesas žinoti, o patys politikai turi galimybę nuslėpti savo rinkimų kampanijos pinigus. Faktas šokiruojantis – 2,5 karto didesnė rinka, o visus galus suslepia į vandenį“, – kalbėjo jis.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

VRK pirmininkė taip pat pastebėjo, kad ši bėda gaji ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Mat, kaip ir minėta anksčiau, čia kalčiausias bendradarbiavimo stygius bei nenoras sėstis prie derybų stalo.

„Sakoma, kad Europos Sąjungoje viskas sutvarkyta ir atsižvelgiama į rinkimų organizatorių pageidavimus. Mes esame vienas iš rinkimų organizatorių ir matome, kad į mūsų kreipimusis niekas nereaguoja. Bendraujame ir su kitų šalių rinkimų organizatoriais – matome, kad visoje Europoje yra ta pati situacija. Visgi, dar nėra susikalbėjimo ir aiškumo“, – teigė L. Matjošaitytė.

M. Povelauskas įsitikinęs, kad šioje vietoje stinga valios ir kantrybės iki galo eiti viso proceso keliu – kreiptis į „Facebook“ atstovus bei skyrius, kurie šią problemą išspręstų. Ši didelė korporacija, jo teigimu, noriai sprendžia problemas, tačiau kartais tas sprendimo laukimas gali prailgti.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Neteisinga sakyti, kad tai – didelė korporacija ir neįmanoma su ja bendrauti arba nėra kontrolės priemonių. Jų yra daug ir netgi į pažeidimų klausimus kanalas tikrai reaguoja svarbiai, tačiau nereikia bijoti eiti per daug skyrių, kalbėti su jais visais, patvirtinti save kaip tikrą atstovą ir su jais bendrauti“, – atkirto „HTTPool“ įmonės „Facebook“ produkto vadovas Baltijos šalims.